Ganyklose – vilkų mokyklos

Ūkininkams baigiant laukuose didįjį javapjūtės darbų etapą, užklupo dar vienas rūpestis – į ganyklas įsisuko vilkai.

Prieš pat Žolinę, rugpjūčio 13 d., vilkai kruvinai pasidarbavo Didžprūdėlių kaime, netoli Antašavos miestelio, ūkininko Andriaus Jasono avių aptvare. Šeimininkas atrado papjautas tekselių ir sufolkų veislės avis – tris ėriavedes, keturis veislinius avinus, vieną avį. O buvo jie aptvare, dar ir aviganis Podhalės veislės šuo bandą saugojo. Šeštus metus ūkininkaujantis Marius Drutys savo galvijus, melžiamas karves ir prieauglį gano Darsiškiuose, netoli nuo Didžprūdėlių, Antašavos miestelio apylinkėse, pats gyvena Bedalių kaime. Iki šiol sako nepapuldavęs vilkų akiratin, o šis rugpjūtis nesėkmingas – fermos kieme atrado tris apdraskytus veršelius, du negyvai, vieną dar gyvą, teko jį pripjauti. „Buvo jie pririšti gyvulių fermos kieme, atrodė gana saugu. Netoli žvyrkelis, sodybos gal už puskilometrio. Nuo to karto vilkai nebesitraukia toliau, praėjusį penktadienį netoliese kaimyno avis sudraskė, matyt, jauniklių mokymas prasidėjo“, – pasakojo ūkininkas.

Jo karvių banda yra aptverta elektriniu piemeniu, ten taip pat yra veršelių, bet jų plėšrūnai neliečia, matyt, suaugusių gyvulių vilkai privengia. Ką įmanoma padaryti? Pasak ūkininko, reikės saugoti labiau, pačiam dažniau pasisukioti ganyklose ir prie fermos.

Apie nuostolius ūkininkas M. Drutys pranešė Kupiškio rajono savivaldybės Žemės ūkio ir bend­ruomenių skyriui. Ten jau yra ir daugiau ūkininkų pranešimų, kai kurie dar nuo gegužės mėnesio.

Ganyklose – vilkų nebaigtas doroti grobis. Tai ūkininkų turtas ir kasdienio sunkaus darbo rezultatas

„Informavau ne tiek dėl paramos ar kompensacijų, bet dėl tikslesnės statistikos. Nukenčia nuo vilkų ir daugiau kaimo žmonių gyvulių, bet daugelis nenori turėti reikalų su popierizmu, valdininkais. O paskui viešose gamtos mylėtojų diskusijose girdėti, esą nieko ten rimto, keli gyvuliukai suvalgyti, ar gaila su gamta pasidalyti… Situacija yra rimtesnė ir sudėtingesnė“, – svarstė pašnekovas.

Todėl laikantieji pavienius gyvulius ganyklose ir didesnių bandų šeimininkai trumpina savo nakties poilsį, sargauja patys, apeidami sodybas, patriukšmaudami, kad tik kaip nors atbaidytų vilkus. „O ką daryti? Niekas vilkų nesustabdo, ar tvoras tverk, ar šunis palaidus laikyk, ar petardas laidyk, jie vis tiek nutaikys laiką ir savo padarys“, – taip kalba pusšimtį melžiamų karvių ir tiek pat prieauglio laikantis ūkininkas Rimantas Juk­nevičius iš Ničiūnų kaimo (Kupiškio r.).  Pats ūkininkas kol kas didesnių nuostolių dėl vilkų išpuolių nėra iki šiol patyręs, tik menkai apdraskytų veršelių surasdavo, bet dabar teigia nerimaujantis, nes vilkai įsisuko kaimynystėje – nuo jų nukentėjo trys kaimyno Andriaus Čemerio veršeliai, vieną mažiuką plėšrūnai beveik visą surijo. O kai vilkai pajunta laimikio skonį, tos vietos nebeužmiršta.

„Vilkai turi savo takus, eina miškeliais, kelios dešimtys kilometrų jiems – vieni niekai. Nuo Geležių kaimo (Panevėžio r.) Miliūnų, Noriūnų link, ten medžiotojai randa daug jų pėdsakų. Pranešėme, bet jie nieko negali padaryti, medžioklės sezonas prasidės tik spalio viduryje“, – tikino Rimantas, pastebėdamas, jog ūkininkai neturi kur kreiptis pagalbos, yra tik savos pastangos ir viltis, kad vilkai atras kitų medžioklės plotų. Ir atranda nepaisydami žmogaus pastangų.

Mariaus DRUČIO nuotrauka

 

Virginija JUŠKIENĖ

ŪP korespondentė

2021-08-17

 

Marius Drutys, Andrius, Jasonas, vilkiukų mokymas