Gyvulininkystė atvira erdvė investicijoms

Daugiavietis melžimo robotas vienas iš gausios pasiūlos.

Keturias praėjusios savaitės dienas Hanoveryje (Vokietija) vyko tarptautinė gyvulininkystės ir technologijų paroda „Euro Tier 2014“. Joje savo eksponatus pristatė beveik pustrečio tūkstančio firmų iš penkiasdešimties pasaulio šalių.
– Vyksta globali orientacija į agrarinį sektorių, – pastebėjimais iš parodos dalijosi Lietuvos galvijų veisėjų asociacijos (LGVA) direktorius dr. Edvardas Gedgaudas, su didele grupe asociacijos narių lankęs parodos ekspozicijas, seminarus, dalyvavęs konferencijose.
Didžiausios ekspozicijos parodoje buvo skirtos pienininkystės ūkių naujovėms, pradedant galvijų genetika ir baigiant karvių melžimo, pašarų ruošimo technika bei technologijomis. Pirmąkart Hanoverio parodų centro salėse buvo sausakimša į pienininkystės sektorių orientuotų robotizuotų sistemų. Vienos buvo skirtos karves melžti, panaudojant pieno temperatūrą vandeniui ir patalpoms šildyti, kitos – gaminti, dalyti pašarus, šalinti mėšlą, jį perdirbti į bioenergiją, trąšas ir kurą. Parodos lankytojams buvo peršamas įspūdis, jog ateities ūkininkas gamybos procesą valdys nuotoliniu būdu, nepraverdamas fermos durų, nesušlapdamas batų. Pieno, mėsos gamybos kaštai leis išgyventi net ir gaunant minimalią kainą už parduotą žaliavą.

Perspektyvi niša
Daugiausia gyvulininkystei skirtų produktų (kompiuterio programų, tvartų projektavimo, alternatyviosios energetikos technologijų, pašarų gamybos technikos, melžimo ir pieno šaldymo įrangos) parodoje „Euro Tier 2014“ pateikė 180 firmų iš Nyderlandų, 119 – iš Kinijos, Italijos (91), Danijos (80), Ispanijos (62), Austrijos (52), Didžiosios Britanijos (49), Belgijos (47), Turkijos (46), Lenkijos (41). Daugelis gamintojų savo produkciją orientavo į verslo pokyčiams atsparių šeimos ūkių (vidutiniškai 100 karvių ir 100 ha žemės) segmentą, kaip perspektyvią nišą numatydami gyvulininkystės plėtrą į Rytų Europos ir Pietryčių Azijos šalis. Prie daugelio Vakarų firmų ekspozicijų galėjai matyti užrašus: „Mes kalbame rusiškai“.
Parodos „Euro Tier 2014“ metu Hanoveryje vyko pasaulinis veterinarijos gydytojų kongresas, agrarinės krypties mokslininkai vertino gyvulininkystės srities naujoves, diskutavo apie Europos ir pasaulio žemės ūkio gamybos ateitį. Pusšimtis LGVA narių – įvairių šalies regionų ūkininkų, veterinarijos gydytojų, gyvulių selekcijos specialistų – visas parodos dienas kantriai sėmėsi žinių seminaruose ir konferencijose, dalyvavo diskusijose, mezgė tarptautinio verslo pažintis, lankė veislininkystės įmones, pieno ūkius, alternatyvios energetikos ir statybos bendroves.
– Mane nustebino optimistinės vokiečių, britų ir lenkų ūkininkų prognozės, – kalbėjo LGVA prezidentė, Kėdainių r. ūkininkė Viktorija Švedienė.
Iš parodos „Euro Tier 2014“ išvakarėse atlikto tyrimo aiškėja, jog artimiausius dvylika mėnesių į pieno gamybą žada investuoti 55 proc. britų, 50 proc. lenkų, 42 proc. vokiečių, 38 proc. prancūzų  ūkininkų. Modernizuojama pieno gamyba, fermos robotizuojamos.

Investicijos į ateities fermas
Pasak LGVA direktoriaus dr. E. Gedgaudo, parodos „Euro Tier 2014“  apdovanojimai liudija ateities gyvulininkystės ūkių inovacijų kryptį: rinkodara ir programinė įranga. Vertinimo komisijai šiemet buvo pateikta 270 naujovių iš Vokietijos ir viso pasaulio. Kylio Kristiano Albrechto universiteto Žemės ūkio technologijų instituto direktoriaus prof. Eberhardo Hartungo vadovaujama komisija parodos aukso medaliais apdovanojo penkis eksponatus: kukurūzų homogenizavimo sistemą „PEF“ (Vokietija), vežimėlį kritusioms kiaulėms vežti (Vokietija), karvių vertinimo sistemą „Cows and more“ (Vokietija), melžimo aparato „Roto Puls“ pulsatorių (Šveicarija), karuselinę ožkų melžimo aikštelę (Airija) ir kiaulių fermų koncepciją „Hy Care“ (Vokietija). Sidabro medalių paskirta du kartus daugiau. Jais apdovanota veršelių maitinimo ir registravimo sistema „Urban“, karvių guoliaviečių vėsinimo sistema, „GEA“ bandos valdymo sistema, klimato kontrolės fermoje kompiuteris ir kt.
Hanoverio parodoje savo ekspozicijas pristatė septynios Lietuvos įmonės, pateikusios įrangos ir sprendimų pienininkystės ūkiams. Panevėžietis verslininkas Arūnas Juškys „Euro Tier“ lankytojams pristatė šešių vietų lauko melžimo aikštelę, patrauklią ne tik originaliu sprendimu, bet ir kaina. Kitas panevėžietis Arūnas Šimkūnas parodoje atstovavo vokiečių bendrovei, gaminančiai horizontalius ir vertikalius pašarų maišytuvus. A. Šimkūno pastebėjimu, vokiečiai mūsų ūkininkus lenkia vadybiniais gebėjimais ir šeimos ūkių tradicijomis. Vakarų Europos žemdirbiai operatyviau reaguoja į rinkos pokyčius, tačiau inovacijų mieliau imasi lietuviai. Pasak
A. Šimkūno, augalininkystė, gyvulininkystė – istorijos patikrintas agrarinis verslas, o rizikos laipsnis, palyginti su kitais verslais, gana santūrus.
Parodą lankantys LGVA delegacijos nariai ilgėliau užtruko dviejose juos dominančiose ekspozicijose, kuriose savo pieninių galvijų veislininkystės programas pristatė Vokietijos ūkininkų įmonė „Masterrind“ ir šios verslo partneriai iš už Atlanto – veislininkystės įmonė CRI (JAV).

Galvijo genomas – raktas į pieno gamybos sėkmę
– Pieno veislės galvijai prieš šimtą metų iš Nyderlandų atkeliavo į JAV, o atgal grįžo produktyvūs holšteinai, – sakė Viskonsine (JAV) įsikūrusios galvijų veislininkystės įmonės CRI atstovas Vidurio ir Rytų Europoje Johnas Fosteris. Susivienijusiems ūkininkams priklausančioje įmonėje tiriamas bulių genomas. Karvės sėklinamos holšteinų veislės bulių sperma. Anksčiau dėmesys buvo skiriamas produktyvumui, dabar – galvijo ilgaamžiškumui, pieno sudėčiai ir kokybei. Vidutiniškai per laktaciją holšteinų veislės karvė duoda 9 tūkst. kg pieno. Pasak J. Fosterio, kasmet JAV pieno ūkiuose atsiranda po tūkstančiai naujų karvių, nes pieno supirkimo kainos geros, o pieno eksporto rinkos garantuotos.
– Svarbiausia pieno ūkyje – gera vadyba, – tvirtino J. Fosteris.
– Lietuvos pieno ūkiams mes pateikiame pačią vertingiausią veislinę medžiagą, – kalbėjo UAB „Litgenas“ direktorius Gintaras Kascėnas. Jo teigimu, ir bend­rovė, ir LGVA bendradarbiauja su daugeliu veislininkystės įmonių, dalyvaujančių ir šioje parodoje, tarp jų CRI (JAV) ir „Masterrind“ (Vokietija).
Holšteinų veislės karvės (išpraustos, sušukuotos, iškedentomis uodegomis) buvo demonstruojamos parodos „Euro Tier 2014“ sukamoje scenoje. Vėliau veislinių galvijų (ar tik veislinės medžiagos) buvo galima užsisakyti gyvulininkystės paviljonuose. Vokietijos ir kitų šalių ūkininkai domėjosi galvijų kilmės istorija, galimybe įsigyti būsimą galvijo lytį užtikrinančios bulių spermos ar apvaisintų embrionų. Pasak G. Kascėno, gyvulių genetikos srityje dar ne viskas atrasta.
Parodos Hanoveryje lankytojų srautuose buvo galima pastebėti nemažai įvairių šalių jaunimo. LGVA komandos nariai, jaunieji ūkininkai Liudvikas Luneckas iš Ignalinos r., Laimonas Tautkevičius iš Šakių r., Raimundas Jonaitis iš Jurbarko r., Beatričė Bacevičiūtė su optimistine gaida kalbėjo apie ateities investicijas į pienininkystę.
– Kai pieno supirkimo kainos smunka, reikia plėsti karvių bandą, – verslo subtilybėmis dalijosi Sūduvos krašto ūkininkė ir aktyvi LGVA narė Dalia Kairaitienė.
Daug dėmesio pieninės veislės galvijams parodoje skyrė Kinijos ūkininkai ir verslininkai.
– Pienininkystė – puikus verslo įrankis gerose rankose, – įsitikinę LGVA priklausantys  ūkininkai. – Tačiau žmonija neišgyventų, jei ūkio šakos neturėtų strategijos gaminti kuo daugiau ir kuo pigiau, nes po to prasideda ligos, badas ir karai.
Pasak dr. E. Gedgaudo, pieno gamybos sektoriuje svarbiausia yra galvijo gerovė, kilmė, sveikatingumas. Būtent į šias savybes ir orientuota veislininkystės įmonių strategija.
– Lietuvoje mes stengiamės atsekti galvijo kilmę iki ketvirtos kartos, – pasakoja dr. E. Gedgaudas. – Mūsų asociacija savo narių turi kiekviename rajone. Mes rūpinamės kilmės knygomis, nes tik žinodamas galvijo genetiką ūkininkas gali pasiekti gerų ūkio rezultatų. Ne tik Vokietijoje, bet ir Lietuvoje yra ūkių, kuriuose holšteinizuotos juodmargės per laktaciją duoda vidutiniškai devynias tonas pieno. Ir tai pasiekta parenkant produktyvių, žinomos kilmės bulių spermą, subalansuojant galvijų šėrimą.
Pagrindinė tarptautinės parodos „Euro Tier“ organizatorė – Vokietijos žemės ūkio organizacijų draugija (Deutsche Landwirtschafts-Gesellschaft – DLG), kurią 1885 m. įkūrė inžinierius ir rašytojas Maksas Eitas. Parodų centras Hanoveryje įregistruotas 1947 m. rugpjūčio 16 d. keliuose karo nesugriautuose buvusios gamyklos cechuose.  Tąkart per 21 parodos „Made in Germany“ dieną ją aplankė 736 tūkst. žmonių iš 53 pasaulio šalių, sudarytos 1934 produkcijos  eksporto sutartys už 31,6 mln. JAV dolerių sumą. Šiandien Hanoverio parodų centras turi daugiau nei 1 mln. kv. m ekspozicijų ploto, 26 dengtus paviljonus (478 900 kv. m ploto). Pasaulyje didžiausią plotu parodų centrą administruojanti DLG turi 200 etatinių darbuotojų, apie 3 tūkst. neetatinių ekspertų. Organizatorių surinktais duomenimis, šiųmetėje „Euro Tier 2014“ parodoje be jau minėtų eksponentų dalyvavo 156 tūkst. lankytojų iš viso pasaulio. Prieš įeidami pro parodų centro duris, visi privalėjo užpildyti (ir kontrolieriams palikti) įsigytuose bilietuose atspausdintas anketas. Agrarinės rinkos tyrėjai iki kitos parodos po dvejų metų turės ką analizuoti.

Autoriaus nuotraukos

Justinas ADOMAITIS
„ŪP“ specialusis korespondentas Vokietijoje

UP Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.