Gyvūnų produktyvumo tyrimai – nepakeičiamas įrankis vykdant tvarią pieno ūkio veiklą

Pieno gamyba yra atsakingas žemės ūkio verslas ir jo tvarumas priklauso nuo daugelio institucijų, ūkinių struktūrų ir galutinio rezultato gavėjų – vartotojų – dermės. Taip pavykę Kalniškių k. (Kelmės r.) ūkininkui Vytautui Vaišvilai, kuris jau daugelį metų vykdo gyvūnų produktyvumo tyrimus, o iš ūkio tiekiamo pieno gaminamas pasaulyje pripažintas žemaitiškas brandintas sūris. Pasak V. Vaišvilos, ūkio pažangos siekta naudojantis visomis įmanomomis priemonėmis, pasitelkiant valstybės, savivaldos, mokslo ir verslo struktūrų paramą.

Nepakeičiamas įrankis

„Pieninių gyvūnų produktyvumo tyrimai yra nepakeičiamas įrankis pieno ūkyje skaičiuojant ir siekiant turėti produktyvią, geros genetinės vertės gyvūnų bandą, – kalba UAB „Pieno tyrimai“ direktorės pavaduotoja gyvūnų produktyvumo tyrimams dr. Danguolė Urbšienė, – tai svarbi priemonė, siekiant sėkmingo gyvūnų selekcijos proceso, racionalaus ir pelningo jų veisimo, gerinant bandų sudėtį, produktyvumo ir sveikatingumo rodiklius, didinant pieno gamybos efektyvumą. Surinkti, sukaupti ir susisteminti pirminės veislininkystės ir produktyvumo apskaitos duomenys naudingi produktyvumo tyrimus vykdančiam pieninių gyvūnų savininkui, fermos vadovui, selekcininkui, veterinarijos gydytojui. Jais naudojasi atsakingos kontroliuojančios ir pripažintos veislininkystės institucijos (galvijų gerintojų asociacijos), konsultavimo, mokslo įstaigos ir kt. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, priimami sprendimai dėl tolimesnio veislininkystės vystymo, pieninių gyvūnų veislinių savybių gerinimo, gamybos efektyvumo didinimo atskiro ūkio ir visos šalies mastu“.

Dr. Danguolei Urbšienei ūkininkas Vytautas Vaišvila pasakojo apie pieno ūkio sėkmes efektyvinant verslą.

Panašiomis verslo idėjomis ir intencijomis gyvena ūkininkas V. Vaišvila, puoselėjantis 115 melžiamų karvių pieno ūkį. „Prieš šešerius metus vidutinis ūkyje laikomų tiriamųjų karvių produktyvumas siekė apie 7,5 tūkst. kg pieno, riebalų ir baltymų suma sudarė 657 kg per laktaciją, šiandien produktyvumas – 10,7 tūkst. kg pieno, riebalų ir baltymų suma – 890 kg per laktaciją – kalba ūkio šeimininkas V. Vaišvila, – anuomet verslas buvo ekstensyvus, dabar – intensyvus. Sustyguoti verslą padėjo nuosekliai vykdomi gyvūnų produktyvumo tyrimai, nuolatinė duomenų analizė ir pasirenkamos atitinkamos priemonės rezultatams pasiekti“.

Ūkininko teigimu, ūkio veiklos rezultatus padeda valdyti gyvulių stebėsena ir kasdieniams darbams skirta kompiuterizuota bandos valdymo programa. Tačiau svarbiausia – tinkamai subalansuoti ir atskiroms karvių grupėms pritaikyti šėrimo racionai. Pastaraisiais metais daug dėmesio teko skirti net ir šiaudams, jų kokybei. Karvių sveikatingumui ir produktyvumui labai naudinga šėrimui naudojama ląsteliena. Juo labiau, kad naudojant klimatui draugiškus racionus reikalingas didesnis ląstelienos kiekis, nes ląsteliena gerina maistinių medžiagų virškinamumą ir mažina metano emisiją iš virškinimo procesų. Bet to, šiaudų reikia ir guoliavietėms pakreikti. Per metus ūkyje sunaudojama apie tūkstančio šiaudų ritinių. Anksčiau ūkis juos pirkdavo, tačiau pastaruoju metu šiaudai tapo deficitu. Šiemet ūkininkas pasisėjo vasarinių kviečių – deficitui kompensuoti.

Pažangos siekimas

„Pieno žaliavą tiekiame aukščiausios kategorijos brandintam sūriui gaminti, – pasakoja V. Vaišvila, – todėl turime atsakingai vertinti pieno kokybę, paisyti atitinkamo riebalų ir baltymų santykio, pašarų kokybės, sekti kiekvienos karvės somatinių ląstelių skaičių, rūpintis jų gerove. Viskas yra svarbu ir turi būti laiku pastebėta bei įvertinta“.

Siekiant ūkio pažangos V. Vaišvila dalyvavo ne viename projekte: „Investicijos į V. Vaišvilos gyvulininkystės produkcijos gamybą“, „Mitybinių faktorių įtaka melžiamų karvių produkcijos didinimui, produkcijos kokybės gerinimui ir savikainos pokyčiui“, „Intensyvaus pieno ūkio sistemų, mažinančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas, įgyvendinimas“. Įgytos žinios ir gauta parama ženkliai sustiprino ūkį tiek  siekiant ūkio pakilimo, gerų veiklos rezultatų, tiek išgyvenant pieno kainų už pieną svyravimus ir kitas šio laikmečio permainas.

Pasak V. Vaišvilos, daug streso karvės patyrė apgyvendintos naujajame tvarte. Senajame jos buvo laikomos pririštos, naujajame – palaidos. Senasis buvo žemas, ankštas ir šiltas, naujasis – erdvus, aukštas ir vėsus. Nemažai karvių teko išbrokuoti – vienos susižalodavo, kitoms dėl ramesnio būdo pritrūkdavo pašaro.

Ūkininkui Vytautui Vaišvilai siekiant ūkio karvių bandos efektyvumo padėjo UAB „Pieno tyrimai“ gyvulių produktyvumo tyrimų Šiaurės Lietuvos skyriaus vadovės pavaduotoja Galina Petrauskienė.

UAB „Pieno tyrimai“ direktorės pavaduotoja dr. D. Urbšienė ir ūkininkas V. Vaišvila užsimena apie skirtingą karvių „temperamentą“, kurio taip pat reikėtų paisyti, formuojant produktyvių ir genetiškai stiprių karvių bandą. Pagal gyvūno temperamentą (reakciją į tvartų tvarkymą, melžimą, intervenciją veršiuojantis ir kt.). jau sprendžiama ne tik apie jo gėrovę. Nustatyta, kad temperamento paveldimumas yra pakankamas selekcijai vykdyti. Todėl šiuo metu jau daugelyje pasaulio valstybių (Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Šveicarijos, Didžiosios Britanijos, Nyderlandų ir kt.) genetinio vertinimo sistemose karvių melžimo veislinės vertės rodikliai jau kombinuojami į vieną indeksą su karvių temperamento įvertinimu. Tai yra tik vienas iš pavyzdžių, kokią svarbi individuali informacija apie kiekvieną bandos gyvulį. Taip yra ir su gyvūnų produktyvumo tyrimais, kuriuos remia  valstybė.

„Išanalizavus kiekvienos karvės primilžius per parą, laktaciją ir visą gyvenimą, atitinkamai įvertinus pieno baltymų ir riebalų procentą, somatinių ląstelių skaičių ir kitus parametrus, reikia priimti sprendimą dėl tolesnio gyvulio laikymo, – pastebi dr. D. Urbšienė, – bandoje turėtų būti tik perspektyvūs, ekonomiškai naudingi gyvuliai. Problemines (rizikos grupės) pienines karves patartina sėklinti mėsinių bulių sperma, veršelius auginti mėsai“.

Kas karvei ant liežuvio

„Esu pastebėjęs, jog stresą patyrusių karvių piene padidėja somatinių ląstelių skaičius, – kalba V. Vaišvila, – pilu tokį pieną lauk, net veršeliams neduodu. Šiuo metu vidutinis metinis somatinių ląstelių skaičius ūkyje laikomų karvių piene svyruoja apie 150 tūkst./ml. Tai tik vienas iš daugelio pieno kokybės rodiklių, kurį kas mėnesį gauname kartu su kitais produktyvumo tyrimų duomenimis, naudojamais gyvulių atrankai ir veislininkystei.“

Pasak ūkininko V. Vaišvilos, gyvūnų produktyvumo tyrimai suteikia informacijos ir apie pašarų įsisavinimą, galimybę piene didinti baltymų kiekį (atsižvelgiant į riebalų ir baltymų santykį, urėjos kiekį piene). Tokiam tikslui išskirtinė reikšmė tenka savos gamybos žoliniams pašarams. Tik svarbu tinkamai pasirinkti žolynų botaninę sudėtį. Nuosavoje ūkininko žemėje gerai dera liucernos, jomis šeriamų karvių piene didesnis baltymų procentas. Būtent tokio pieno reikia fermentinių išskirtinės kokybės sūrių gamintojams.

Karvėms labai svarbus kokybiškas pašaras.

„Anksčiau senajame tvarte laikiau 50 karvių, tačiau kai pasistačiau naują, investicijų grąžai bandą reikėjo padvigubinti, – pasakoja V. Vaišvila, – visus galvijus išauginau savo ūkyje, nerizikavau pirkti, reikėjo ir specialistų pagalbos, ypač vykdant jų atranką, bulių parinkimą, sudarant sėklinimo planus. Pagrindinį dėmesį skyrėme galvijų produktyvumui ir sveikatingumui užtikrinti. Tad pastaraisiais metais ūkio pirmaveršių produktyvumas jau siekė 9,4 tūkst. kg, riebalų ir baltymų suma – 750 kg per laktaciją (305 d.). Tikėtina, kad pieno kiekis iš karvės, jei tik viską suvaldyti pasisektų, po kelių metų turėtų siekti apie 12-14 tūkst. kg per laktaciją. Žinoma, reikės protingų sprendimų.

Ūkininkas V. Vaišvila prisipažįsta vadovaujantis Lietuvos pieno ūkių asociacijos įsteigtam Elitinio pieno gamintojų klubui, kuriam priklauso 12 pažangių Žemaitijos regione efektyviai dirbančių ūkininkų. Pasidalijimas gerąja patirtimi – žingsnis verslo sėkmės link. Klubo nariai sutaria, kad bene svarbiausias sėkmingos veiklos gyvulininkystėje faktorius – veislininkystė. Nepakanka kliautis vien importuojama genetine medžiaga, kurios įsigijimas didėjant bandos produktyvumui nuolat brangsta. Kad sumažinti kaštus bei gauti papildomų pajamų iš veislinio prieauglio, reikia plėtoti ir “nuosavą” veislininkystę. Tačiau tam reikalinga tiksli, objektyvi informacija apie kiekvieno gyvulio genetinę vertę, produktyvumo rodiklius, sveikatingumą. Šiuo požiūriu labiausiai vertingos UAB “Pieno tyrimai” teikiamos pieno kokybės rodiklių bei gyvūnų produktyvumo tyrimų paslaugos ir konsultacijos.

Justinas ADOMAITIS

ŪP korespondentas

Autoriaus nuotraukos

Nr. 361/7

2021-09-28

 

Pieno tyrimai, Danguolė Urbšienė, Vytautas Vaišvila