Herbicidams nusipirkti būtinas universiteto diplomas?

Augalininkystės konsultantas Gintas Jakštonis ir ūkininkas Albertas Šlapelis įsitikinę, kad leidimų įsigyti nuodingųjų medžiagų tvarką būtina supaprastinti.

Norint tapti šalies prezidentu ar būti išrinktam į Seimą yra mažiau reikalavimų nei siekiant nusipirkti Lietuvoje žemės ūkiui reikalingų augalų apsaugos priemonių.
Tokią išvadą padarė kupiškėnas ūkininkas Albertas Šlapelis, bene savaitę sukęs galvą, važinėjęs pas atsakingų tarnybų specialistus į Kupiškį ir Panevėžį, bet nieko aiškaus taip ir nesužinojęs. O tenorėjo ūkininkas nusipirkti herbicido defolianto „Reglone“, mat augina žirnius ir žino, kad, norint sulaukti geresnio derliaus, ši augalų apsaugos priemonė būtina. Bet ji įtraukta į nuodingųjų medžiagų sąrašą, o kur nuodai, ten kontrolė ir reguliavimas būtini. Bet ar toks reguliavimas reikalingas, kad skaitant nebežinia, ar rimtas čia raštas, ar anekdotas…
„Atšoko fantazija beskaitant reikalavimus, norint įsigyti tų medžiagų. Kompetencija, augalų apsaugos žinios, tarsi ir logiška, kad reikia išmanyti, ką ir su kuo darai, bet dar reikia dokumentų, įrodančių asmens reputacijos atitiktį. Doras, garbingas, sąžiningas turi būti. Kas tai įvertins, gal kunigas?“ Tokį komentarą kantrybės netekęs „Ūkininko patarėjui“ išsakė A. Šlapelis, prisimindamas vargus dėl paprasto sumanymo nusipirkti būtinos savo augalininkystės ūkiui cheminės medžiagos.

Tikėjosi sugaišti tik kelias dienas
Kol dar buvo šiek tiek laisvo laiko iki javapjūtės, A. Šlapelis sako sugalvojęs nusipirkti herbicido „Reglone“. Firma, į kurią kreipėsi, informavo, kad reikalingas leidimas, jį pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą išduoda Visuomenės sveikatos centro specialistai.
„Nuvažiavau Kupiškin į Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) biurą pas konsultantus, pasitarėme, internete suradome Leidimų įsigyti, parduoti ar kitaip perleisti nuodingąsias medžiagas išdavimo taisykles, paskaitėme ir, kad greičiau būtų, nusprendžiau dokumentus tvarkyti Panevėžio visuomenės sveikatos centre.
Nuvažiavau ten. Mane priėmęs darbuotojas dar koridoriuje išsiaiškino, ko reikia, atsinešė reikalavimų lapą, paskaitė, kokie dokumentai būtini, ir patarė pirmiausia kreiptis į Visuomenės sveikatos centro Kupiškio skyrių“, – savo vargų pradžią prisiminė ūkininkas.
Jau tada jam sukirbėjo nerimas, kad nieko gero iš tų vaikštynių per kabinetus nebus. Vėl kreipėsi pagalbos į LŽŪKT, parengė reikalingus dokumentus, nuvežė sveikatos specialistams Kupiškyje. Paliko šūsnį raštų, nes tądien nebuvo skyriaus vedėjo, atvažiavo kitą dieną, tikėdamasis pagaliau gauti reikalingą leidimą.
„Susėdome drauge su skyriaus vedėju ir kelias valandas abu paraidžiui skaitėme, ko iš tikrųjų reikia ir ką galima, su protu nesusipykus, padaryti, surašyti, numatyti. Sveikatos specialistai turi surašyti planuojamos veiklos poveikio sveikatai išankstinio vertinimo išvadą. Tam aš turiu pristatyti bent septynis dokumentus, privalau žinoti tikslų preparato pavadinimą, tačiau jeigu jo neišeis nusipirkti, o gausiu analogišką?.. Turiu žinoti kiekį, bet tikslaus poreikio kol kas aš nežinau, tai priklauso nuo orų, gamtos sąlygų. Reikia dokumentų, įrodančių mano kompetenciją! Gali tai būti aukštojo chemijos, farmacijos ar medicinos išsilavinimo diplomas. Nesu baigęs tokių mokslų. Arba atitinkamos veiklos patirtis. Lankiau augalų apsaugos kursus, bet suabejojome, ar jie tiks, ar reikės specialių? Turiu sveikatos pažymėjimą, bet ar jis tinkamas, nes ten konkrečiai nenurodyta, ar man galima įsigyti būtent „Reglone“?
Galiausiai skyriaus vedėjas patarė važiuoti į Panevėžį, nes teisę išduoti leidimą teturi Visuomenės sveikatos centro specialistai. Kupiškyje, pasirodo, iki šiol niekas tokio leidimo nėra prašęs, nors tas minėtas sveikatos apsaugos ministro įsakymas pasirašytas gal prieš 10 metų. Taip ir pasikalbėjome – nežinia, kas turima omenyje, ar reikalavimų būtina laikytis skrupulingai, ar galima lanksčiai vertinti“, – ūkininkas teigė po diskusijos su skyriaus vedėju nusprendęs baigti savo vargus ir iki javapjūtės nebekvaršinti sau galvos dėl tų chemikalų.
„Bet ar man vienam reikia? Kitiems ūkininkams irgi iškils tokių problemų. Ką daryti tiems, kurie nori ūkininkauti tvarkingai, saugiai, nepažeisdami įstatymų, nebijodami tikrintojų“, – savo rūpestį A.Šlapelis išsakė „Ūkininko patarėjui“.

Improvizacijos ir diskusijos
Šia tema pakalbintas augalininkystės konsultantas Gintas Jakštonis patikino, kad Leidimų įsigyti, parduoti ar kitaip perleisti nuodingąsias medžiagas išdavimo taisyklės nėra naujiena, sveikatos apsaugos ministro šis įsakymas pasirašytas seniai, bet iki šiol beveik visi šių medžiagų įsigijimo reikalai buvo Augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos akiratyje.
„Norime padėti ūkininkams tvarkytis, teiraujamės kolegų kitose apskrityse, pasirodo, visur taikomi skirtingi reikalavimai. Ir visi sutaria, kad tvarka turėtų būti paprastesnė. Taisyklės – lyg kryžiažodis, nežinia, kaip suprasti, ką patarti ūkininkams. Per daug sudėtinga, pernelyg daug dokumentų reikalaujama, ar jie visi būtini?“ – svarstė su korespondente ūkininko bėdą aptardamas augalininkystės konsultantas G. Jakštonis.
Panevėžio visuomenės sveikatos centro Kupiškio skyriaus vedėjas Vincas Čelkis prisiminė pokalbį su ūkininku dėl leidimo išdavimo. Jis pripažino su tokiais prašymais iki šiol niekada nesusidūręs.
„Diskutavome, svarstėme, kurių dokumentų reikalavimai logiški, kurie ne. Ūkininkas supeikė reikalavimą nurodyti konkretų chemikalo pavadinimą, esą užtektų veikliosios medžiagos. Kiekį irgi sunku numatyti. Kompetencijos, reputacijos įrodymas dokumentais irgi ginčytini dalykai, tektų pasitikėti pareiškėjo sąžiningumu, nes patikrinti ir įsitikinti mes neturime galimybių. Bet negalime vienų taisyklių punktų laikytis, o kitus ignoruoti. Jeigu ūkininkams jie atrodo perdėti, tik biurokratų naudai sukurti, o ne žmonių ir aplinkos saugumui užtikrinti, tai jų valioje kreiptis į Žemės ūkio ministeriją, siūlyti pakeitimus, patikslinimus. Galiu tik tiek pasakyti, kad per kelias dienas ar net savaitę, jeigu į mus kreipsis ir daugiau ūkininkų, tikrai nesugebėsime parengti visų dokumentų leidimams įsigyti nuodingųjų medžiagų. Reikia rūpintis iš anksto. Beje, tam ūkininkui išsamiai viską išaiškinau, bet jis daugiau neatėjo“, – patikino skyriaus vedėjas V. Čelkis.
Bandymas sužinoti Valstybinės augalininkystės tarnybos atsakingų darbuotojų nuomonę šia tema prasidėjo ir baigėsi, kaip visada būna valstybinėse institucijose: pavaldiniai neįgalioti komentuoti, reikia kreiptis į vadovus, ten gyvas „atsakiklis“ praneša, kad geriausia atsiųsti klausimus elektroniniu paštu, o paskui laukti atsakymo.
Kol atsakymas ateis, iškils kiti klausimai – ir taip be galo. Visi turėsime darbo – ir spauda, ir tarnybos specialistai, taisyklių, leidimų kūrėjai ir išdavėjai. O ūkininkas A. Šlapelis iš Aukštupėnų kaimo sakė turįs atsarginį variantą: kai kurios firmos chemines medžiagas parduoda be leidimų, kai kurie ūkininkai rizikuoja jas pirkdami. Jis nenorėjo taip elgtis, todėl, radęs laiko, dar bandys iš naujo lankytis institucijų kabinetuose. O ar neturėtų būti atvirkščiai – ne ūkininkas ieškotų išganingojo leidimo, o leidimas ūkininko?

Autorės nuotrauka

Virginija JUŠKIENĖ
„ŪP“ korespondentė

UPPeržiūrėti visą numerį galite ČIA.