Hygge kultūra: „Gerumas tas gyvenimas, gerumas…“

Kažkas baigėsi, kažkas tęsiasi. Nušurmuliavo šventės, liko žiema, šiltos striukės, šalikai, ilgi tamsūs vakarai, slidūs takeliai ir du ilgi mėnesiai iki pavasario. Geriausia juos išgyventi moka prie žiemos ir tamsos pratę skandinavai, sukūrę hygge kultūrą. „Tai – daniškas žodis, kurio arčiausias atitikmuo tikriausiai būtų jaukumas“, – paaiškina Kristina Macelytė, dažnai vykstanti į skandinaviškus kraštus ir e. parduotuvėje www.grazunetmelyna.lt prekiaujanti šios kultūros daniškais indais.

Giedrė RYMEIKYTĖ

Spragsinti ugnis, jaukūs gėlėti audiniai, medis, augalai ir saldumynai – lietuviams toks hygge stilius nėra svetimas.

 

Kas yra hygge?

Pirmas lietuviškas žodis, kuris ateina į galvą, – jaukumas. Tačiau tai apima ne tik interjerą ar daiktus: tai ir bendravimas, šiluma, ugnis, gražūs daiktai, skanus maistas, kokybiškos medžiagos, gamta, lėtumas, rūpestis, juokas ir dar daug kitų teigiamas emocijas keliančių žodžių.

Jaukumas – tinkamas lietuviškas žodis apibrėžti hygge. Tai ir jaukumu apgaubiantys namai, ir jaukumą spinduliuojantis žmogus, jaukūs santykiai. Maistas turi būti skanus, sotus, estetiškai pateiktas ir kvepiantis. Maisto hygge kultūra susijusi su produktais, indais, ir – labai svarbu – su kuo valgai. Jeigu minkštutėles bandeles gražioje lėkštutėje atsineši prie spragsinčio židinio ir su mielu žmogumi, gerdama šiltą gėrimą, jomis gardžiuosiesi – tai bus hygge. Jei tą bandelę kimši viena stovėdama kamštyje – tai jau tikrai toli nuo to!

Hygge akimirka gali būti ir rožinė, primenanti vaikystės kambarį ir mamos glėbį.

Kaip Danijoje pasireiškia hygge kultūra? Kaip manote, ko lietuviams trūksta, ko reikėtų pasimokyti?

Tenka dažnai viešėti danų namuose. Pirmiausia į akį krito namai. Niekas neišsišoka, viskas harmoninga, jie tarsi pradingsta vietovėje (nemačiau nė vieno neoninių spalvų namo). Namai dažnai balti, jaukiai pastatyti L arba U forma, nes vidiniame kieme neužpučia jūros vėjas. Įrengti paprastai, bet kokybiškai, daug natūralių medžiagų, mažai ryškių detalių ar spalvų.

Danai tikri namų tekstilės gerbėjai: jų namuose daugybė pagalvėlių, užtiesalų, rankšluostėlių, vilnonių kilimų, jie garbina liną – lietuviškas linas ten mėgstamas ir vertinamas. Mes nelabai ko turime mokytis iš danų, nebent labiau atsigręžti į savo šaknis ir viskas bus hygge!

Anksčiau visuose namuose kabėdavo nėriniais puoštos užuolaidos, staltiesės buvo kasdienybė, o ne tik per šventes, lininiai rankšluosčiai nuo naudojimo buvo švelnūs, namuose visada būdavo puodkėlių, megztų kilimėlių, austų lovatiesių. Tvarkingesnių šeimininkių patalynė būdavo išpuošta nėriniais, peltakiuota, išsiuvinėta. Sovietmetis pakoregavo gyvenseną ir hygge nebetobulėjo. Didelės jaukios virtuvės su krosnimi, indauja ir didžiuliu mediniu stalu pavirto į 6 kv. m virtuvėles su taburetėmis. To meto stilius sugadino mūsų tradicijas. Tereikia atsigręžti į praeitį ir viską prisiminti.

Užsienio autoriai hygge vadina filosofija. Vadinasi, tai ir mąstymo būdas.

Šio reiškinio esmė puikiai atsispindi poeto Justino Marcinkevičiaus žodžiuose: „Gerumas tas gyvenimas, gerumas…“

Gyvenantieji hygge ritmu apsupa save jaukumu, džiaugiasi bendravimu, įsiklauso į žmones, jiems svarbus poilsis, pomėgiai ir mėgavimasis akimirka.

Kurdami hygge atmosferą nepamirškime žvakių – jaukumui nereikia progos.

Daugelis patarimų, kaip įsileisti į savo gyvenimą hygge, orientuojasi į aplinką ir jos dekorą. Ar svarbu ekologiškumas, dizainas?

Aplinka – vienas matomiausių dalykų, dėl to ji pirmiausia ir krinta į akis. Pamatyti, ką jauti ir galvoji, sunkiau, nei regėti kiemą, sodą ar namus. Labai svarbu natūralumas, natūralios medžiagos: tiek statybinės, tiek interjero. Medinis ar plytinis namas, kuriame kokybiški mediniai baldai, vilnoniai kilimai, mediniai laiptai, netgi dailylentės yra hygge kultūros dalis, o blokinis daugiabutis ir plastikiniai staliukai – ne.

Net blokinio namo bute galima susikurti jaukumą: pasirinkti mėgstamas spalvas, apgalvoti detales, nusipirkti mielų, prisiminimus žadinančių indų, stalą uždengti namų tekstile, uždegti žvakių, iškepti kvepiantį pyragą ar sausainių, pasikviesti draugų ir surengti stalo žaidimų vakarėlį – tai bus kuo tikriausias hygge!

Dažnai atrodo, kad toks danų propaguojamas jaukumas aktualus tik žiemą, kai už lango šalta ir tamsu. Ar tikrai?

Vasarą daug veiklų ir namuose būname mažai – hygge persikrausto į gamtą, kur daug pastangų jaukumui susikurti nereikia. Gamta už mus padirbėjo seniausiai. Ne veltui landšafto dizaineriai sako, kad jei norite mokytis, stebėkite gamtą. Ateikite prie upės ir pažiūrėkite, kokie augalai auga, kaip dera jų proporcijos. Pažvelkite į pamiškę ir pamatysite, kad žemesni augalai priekyje, o aukštesni už jų. Žmogui tereikia mėgautis ir negadinti.

Žiemą, suprantama, ilgai nepasėdėsi lauke net prie didžiulio laužo – norisi jaukumo namuose. Gal dėl to hygge kultūra dažniau siejama su šaltuoju laikotarpiu, kai karšti troškiniai, tirštos sriubos, šilti pledai, karšti gėrimai, lemputės ir žvakės sukuria namų ir bendravimo jaukumą.

Skandinavų šalyse neįsivaizduojamas rytas be košės, tad kodėl pusryčių stalo nepapuošus gėlėmis!

Daug dėmesio skiriama naminiam maistui. Kuo jis ypatingas?

Ko gero, supykdysiu sveikuolius pasakydama, kad hygge maistas yra saldumynai, kepiniai, karštas šokoladas, sotūs troškiniai, mėsa ir bulvės, tirštos sriubos, o sveikos salierų lazdelės – ne. Tai nereiškia, kad negalima jų valgyti. Viskas, kas patinka žmogui, – savotiškas jo hygge.

Beje, toks maistas dar nereiškia, kad danai ar kiti šį gyvenimo būdą pamėgę žmonės yra nutukę ir apsiriję. Kaloringo maisto nereikia daug. Be to, kai valgai šnekučiuodamasis draugijoje, suvalgai žymiai mažiau nei kimšdamas vienas priešais televizoriaus ekraną. Vienas iš hygge dalykų – buvimas gamtoje. Jei po sočių pietų išeinate pasivaikščioti, pavedžioti augintinį ar tiesiog pažaisti sniego mūšį, – puodelis karšto šokolado nepakenks figūrai.

Svarbu stalo vaizdas. Gražūs ir funkcionalūs indai, žvakės, kokybiški stalo įrankiai ir tekstilė – pagrindiniai hygge elementai. Jokiu būdu nenaudokite vienkartinių indų, plastiko.

Ar lietuviams reikėtų įsileisti danišką hygge į savo gyvenimą ir kaip tai padaryti?

Lietuviai tai turėjo. Kas nostalgiškai prisimena senelių ir prosenelių gyvenseną, hygge dvasią tikrai nešiojasi širdyje. Pandemija, manau, daug ką sugrąžino į namus ir jei netekome artimo bendravimo su draugais, giminaičiais, šeimose pastangų jaukiai atmosferai sukurti tikrai padaugėjo. Žmonės vėl ėmė žaisti stalo žaidimus, kartu žiūrėti filmus, dažniau gaminti maistą, mažiau lankytis kavinėse, pirkti jaukių dalykų namams.

Jei veikiate pagal intuiciją, tai paprastai viską padarote tinkamai. Jei norite kavą gerti iš gražaus puodelio, turite nusipirkti tokį. Jei kviečiate draugus į svečius, tai pasirūpinkite, kad ant stalo būtų ne tik maisto, bet ir žvakių, servetėlių. Jei keliaujate su šeima į pikniką, neimkite vienkartinių indų, verčiau į pintinę įsidėkite mėgstamiausių puodelių, įrankių, lėkščių, mieliausią staltiesę ir patiesalą, kad viskas būtų hygge! Iškepkite tortą šeimos nariui ne tik gimtadienio, bet ir vardadienio proga. Gal ir sekmadienis gali būti torto diena?!

Kristina Macelytė skaitytojams siūlo išbandyti jos mėgstamiausių patiekalų receptus

Jorkšyro pudingas

Reikės:

125 g miltų

200 ml pieno

2 kiaušinių

0,5 a. š. cukraus

Žiupsnio druskos

Gero šaukšto sviesto

 

Iš produktų užmaišykite skystą tešlą ir palikite šaldytuve bent kelioms valandoms. Geriausia tešlą gaminti iš vakaro. Keksiukų formeles teks paruošti specialiai: įkaitinti 200 °C orkaitėje, paskui jose ištirpdyti po gabalėlį sviesto ir vėl kišti į orkaitę. Kai sviestas įkaista, jam burbuliuojant pilkite tešlą iki trečdalio formelės. Kepkite 12–15 min., kol tešla smarkiai iškils.

Kai pudingai iškeps, išjunkite orkaitę ir palikite 4–5 min., tik tada atidarykite dureles. Valgykite kaip norite: sūriai, saldžiai ar rūgščiai.

 

Universalus maskarponės tortas su sezoniniais vaisiais

Šį tortą galima gaminti bet kada, net jei šalta žiema ir nėra vaisių – tiks ir be jų.

Reikės:

Plikytų sausainių (pagal kepimo formos dydį – maždaug pakelio pirktinių)

Apie 450 ml grietinėlės

Apie 450 g maskarponės sūrio

Norimų vaisių

Pakelio želatinos

3–5 šaukštų cukraus

 

Pagrindui iškepkite (arba nusipirkite) plikytų sausainių. Išdėliokite juos torto formos dugne. Kad sausainiai nekiltų, padėliokite vaisių, pavyzdžiui, braškių. Tada susmulkinkite (jei dideli) kitus vaisius. Į plaktuvą pilkite indelį grietinėlės ir plakite. Ištirpinkite želatiną labai nedideliame kiekyje vandens. Kad greičiau atauštų, įdėkite į ją 3–4 šaukštus cukraus (galima ir daugiau, jei mėgstate saldžiai).

Į išplaktą grietinėlę dėkite maskarponės sūrį ir pa­plakite. Toliau plakant, plona srovele pilkite želatiną su cukrumi ir gautą masę vikriai užpilkite ant sausainių su uogomis, uždėkite dar uogų ir palyginkite paviršių. Tortą papuoškite ir neškite į šaldytuvą.

Padenkite stalą, pamerkite gėlių ar uždekite žvakių, apsirenkite jaukiausią drabužį ir šiltai priimkite draugus, kurie atėjo pažaisti stalo žaidimų – tortas jau beveik sustingęs ir belieka prie jo išsivirti kavos!

Kristinos Macelytės nuotraukos

 

hygge kultūra, jaukūs namai, skanus maistas, ekologiškas požiūris