Visų problemų ašis – deklaravimas

Diskusiją tema „Pasėlių deklaravimo pagal naująjį strateginį planą aktualijos ir iššūkiai“ pradėjęs LGAA pirmininkas Aušrys Macijauskas sakė, kad prieš mėnesį, kai ŽŪM vadovai toje pačioje salėje viską tartum išaiškino, žemdirbiams vis tiek liko neaiškumų, o šis renginys, jo manymu, yra naudingesnis ministerijai nei grūdų augintojams. „Tikimės, kad visos tos klaidos, visi deklaravimo metu paaiškėję blogi dalykai bus pataisyti kitų metų deklaracijai ir mes tokių problemų nebeturėsime“, – išreiškė viltį A. Macijauskas.

LGAA lyderis taip pat pastebėjo, kad deklaravimo reikalavimai Lietuvoje yra vieni griežčiausių Europos Sąjungoje (ES). „Esame žaliausi Europoje, nors gauname mažiausias išmokas“, – pastebėjo A. Macijauskas. Norėdami gauti papildomas išmokas, ūkininkai šiemet pirmą kartą turėjo rinktis ir savo veikloje pritaikyti aplinkos apsaugai skirtas ekoschemas. Tiesioginėms išmokoms iki 2027-ųjų bendrai skiriama 3 mlrd. Eur, iš jų 25 proc. – ekoschemoms. Jos neprivalomos, tačiau ūkininkai gaus papildomas išmokas, jei taikys aukštesnius nei minimalūs geros aplinkos agrarinės būklės reikalavimus.

Ministras K. Navickas apžvelgė, kaip vyko deklaravimas, kokių būta problemų ir kaip jos bus sprendžiamos.

„Aną kartą buvo nemažai kalbėta dėl kraštovaizdžio elementų, todėl, kiek mums leido SP, praplėtėme ribas, įskaitant ir valstybinę žemę. Tikriausiai tai pastebėjote. Klausimas dėl apsikeitimo laukais dabar irgi yra išspręstas. Dėl rudeninio daržininkų arimo taip pat sprendžiama ir, manau, kad viskas bus iki galo sudėliota. Visas SP paketas yra praėjęs visas procedūras ir Europos Komisijai tai jau pateikta“, – kalbėjo ministras. Jis teigė, kad ir toliau yra tikslinamas SP. „Sausros akivaizdoje papildomai kreipėmės į ES žemės ūkio komisarą, pirmadienį viceministras pristatys tuos mūsų prašymus dėl išimčių. Turime sąlygas, kurias diktuoja gamta, ir jų tikrai negalime ignoruoti“, – teigė K. Navickas. Jis taip pat pripažino, kad šie metai prasidėjo nekaip. Pieno krizė, šalnos, dabar sausra, baigiasi deklaravimo laikotarpis, o draudimo mechanizmai – labai nepopuliarūs. Draudikai jam sakę, kad nuo sausros šalyje yra apdrausta tik daugiau nei 9 tūkst. ha pasėlių. Kyla klausimas: kodėl tiek nedaug? Pasak K. Navicko, draudimas yra pirmas prioritetas ir LGAA galėtų jį labiau populiarinti.

Žemės ūkio viceministras E. Giedraitis apgailestavo, kad daugelio ūkininkų nepasiekė ŽŪM žinios, nors ketvirtadieniais vykdavo konsultacijos. Iš pradžių jose dalyvaudavo daugiau nei po 500 ūkininkų, paskui šis skaičius mažėjo. Paskutinėje konsultacijoje beliko tik 230 žemdirbių. Buvo atsakinėjama į konkrečius klausimus.

Viceministras stebėjosi, kad viename Šiaurės Lietuvos rajone seniūnijų žemės ūkio specialistai vis dar aiškina ūkininkams, kad augalų kaita yra toks dalykas, kad „per lauką turi keturios kultūros prasisukti“. Tai esą sėjomaina ir baisu, kaip reikės suplanuoti ketverius metus į priekį.

E. Giedraitis sakė, kad birželio 19-osios rytą jau buvo patvirtintos 107 317 paraiškų (90 proc. 2022 m. iš viso patvirtintų paraiškų), deklaruotas plotas – 2 401 397,83 ha (83 proc. 2022 m. deklaruoto bendro ploto).

Pasėlius deklaruoti šiemet reikėjo iki birželio 20 dienos. Pavėluotai paraiškas galima teikti iki birželio 30 d., tačiau už kiekvieną pavėluotą darbo dieną išmokų suma turėjo būti mažinama 1 proc. Ministras K. Navickas teigė, kad susitikimuose su ūkininkais ir jų organizacijomis išgirdęs prašymų nemažinti išmokų, kai pasėliai deklaruojami po birželio 20-osios. Mat ne visi ūkininkai spėjo laiku deklaruoti žemės ūkio naudmenas ir kitus plotus, buvo daug naujovių, todėl atsižvelgęs į šį išties neeilinį deklaravimą susitikimo su grūdų augintojais metu ministras pranešė, kad pasirašys įsakymą pratęsti pasėlių deklaravimo terminą vienai savaitei ir be jokių sankcijų.

LGAA narių susirinkime ne tik buvo diskutuota apie pasėlių deklaravimo pagal naujojo SP aktualijas ir iššūkius, bet ir aptarti kiti svarbūs klausimai.

Po diskusijų ministras K. Navickas ir E. Giedraitis kartu su grūdų augintojais vyko į Kėdainių rajono ūkius apžiūrėti, kaip praktikoje įgyvendinami reikalavimai pagal naująjį SP. Labūnavos žemės ūkio bendrovės direktorius Simonas Greičius parodė apsaugines vandens juostas prie melioracijos griovių ir natūralių paviršinių vandens telkinių, negamybinius plotus, paaiškino, kaip bendrovėje tvarkomas mėšlas.

Aplankytas ir dar vienas ūkis – Ingleby Lithuania Agro UAB, trijuose rajonuose auginantis įvairių rūšių žolių – dobilų, bitinės facelijos, eraičinų, miglinių žolių – ir  speltos, kietųjų kviečių, pupų, sojos sėklas. Ūkio generalinis direktorius Danas Matulis pasakojo, kaip viskas daroma apgalvotai ir tvariai. Atvykusieji apžiūrėjo, kaip įrengtos medingų augalų juostos, dirbtinis laistymas, koks yra alternatyvios, atsinaujinančios energijos panaudojimas žemės ūkyje. Taip pat domėtasi ekologinio ūkininkavimo, išplėstos sėjomainos ir tarpinių augalų, augalų-partnerių auginimo įgyvendinimu.

Autoriaus nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.