Sezonas uogininkams tapo išbandymu

Ribotos galimybės

Vilkaviškio rajone, Stirniškių kaime, ūkį įkūręs Audrius Meseckas „Ūkininko patarėjui“ pasakojo, kad nors braškių laukus dengė plėvele, beveik 70 proc. jų nušalo. „Jei būčiau dengęs dviem plėvelėmis, kaip darė mano kolega, gal būtų pavykę išsaugoti derlių. Šiųmetis braškių sezonas buvo labai trumpas, uogų buvo  mažai, todėl žmonės net nespėjo jų atsivalgyti. Uogas realizavome vietoje, savo krašte. Kadangi žmonės ieško kokybiškos, vietinės produkcijos, su realizacija problemų neturėjome. Ankstesniais metais kviesdavau žmones uogų pasiskinti, bet šiemet to nedariau, nes uogų buvo nedaug“, – dėstė ūkininkas. Stirniškių ūkyje augančioms šilauogėms pavasarinės šalnos pakenkė mažiau – derlius prognozuojamas panašus kaip ir pernai. Tačiau, pasak A. Mesecko, uogynai kenčia nuo paukščių – jų šiemet ypač daug. „Paukščių neatsiginame tikriausiai dėl to, kad šiemet vėluoja javapjūtė... Todėl jie pas uogininkus užsibūna per ilgai. Su paukščiais bandome kovoti įvairiais būdais – garsinėmis priemonėmis, dirbtiniais paukščiais. Manau, kad vis dėlto geriausia priemonė būtų vientisas tinklas – skafandras, dengiantis uogynus. Deja, smulkiems ūkininkams parama tokioms investicijoms neprieinama, todėl galimybės ribotos“, – teigė A. Meseckas.

Vizijos ir realybė

Audrius Jurevičius, puoselėjantis ūkį „Kauno uogos“, ŪP teigė, kad šiųmetinės sąlygos uogoms – ne pačios palankiausios. Lyginant su praėjusiais metais, jis sulaukė beveik dvigubai mažesnio derliaus. Tikslesni rezultatai paaiškės pasibaigus uogų skynimui, kai bus suskaičiuotas visas derlius. „Šiemet braškės derėjo menkai, todėl beveik visas uogas realizavome tiesiai iš namų – į turgelį teko išvažiuoti minimaliai. Kaip planuosime kitų metų darbus? Na, planuoti galima daug ką. Vizijos, mintys ir svajonės gali būti gražios, didelės ir įvairios, bet tam, kad jos virstų realybe, reikia pinigėlių. O kai metai būna prasti – jų tiesiog neturi. Taip ir sukamės tarsi užburtame rate“, – kalbėjo A. Jurevičius. Pasak jo, uogininkystėje nebūna vienodų metų – vienais metais sekasi geriau, kitais – prasčiau. „Kaip ir visi ūkininkai, žinome: iš penkerių metų tik vieni būna tikrai geri, kurie tave patempia. O gal ir dveji“, – svarstė Kauno r. ūkininkas.

Varėnos rajone Lina ir Marius Lubai yra įkūrę savo ūkį „Rūtų daržas“. Sutuoktiniai jame augina braškes ir šilauoges. Pasak Linos, šiųmetis braškių derlius buvo nedidelis – uogas smarkiai paveikė puvinys. „Nuo šalnų apsisaugojome, tačiau nuo lietaus – ne. Jo buvo tiesiog per daug, todėl uogos pradėjo pūti, o tos, kurios nesupuvo – sutrūkinėjo. Teks braškyną naikinti. Kadangi nenaudojame agresyvių augalų apsaugos priemonių ir ūkininkaujame natūraliai, kitąmet teks sodinti naują braškyną“, – kitų metų planais pasidalijo Lina. Jų ūkyje netrukus bus pradedamos skinti šilauogės, tačiau šių uogų derlius bus mažesnis nei pernai. „Savo užaugintas uogas perdirbame – džioviname. Taip labiau apsimoka“, – ŪP teigė ūkininkė.

Lietuviška produkcija

Deimantės ir Karolio Morkūnų šeimos ūkyje, įsikūrusiame Utenos rajone, auginamos braškės, šilauogės ir avietės. „Braškes auginame šiltnamyje. Kad apsaugotume jas nuo šalnų, šiltnamį šildėme. Todėl pavasario šalčiai uogynams nepakenkė. Uogas realizavome Ukmergės ir Utenos turguose, dalį žmonės įsigijo tiesiai iš namų. Pirkėjai tikrai vertina mūsų užaugintas uogas – neretai yra linkę sumokėti vienu kitu euru daugiau, kad galėtų valgyti lietuvišką produkciją, o ne atvežtinę. Visa tai nepatiko uogų perpardavinėtojams, nes mūsų uogos sulaukė daugiau dėmesio nei atvežtinės. Mūsų ūkyje išaugintos uogos nuo atvežtinių skiriasi ne tik spalva, bet ir skoniu. Kai turguje išstatome savąsias, žmonės jas iš tolo užuodžia. Jie sako, kad mus suranda pagal braškių kvapą, o atvežtinės uogos yra ne tik bekvapės, bet dar ir lyg guminės“, – ŪP sakė moteris. D. ir K. Morkūnų ūkyje stiprios pavasario šalnos smarkiai pakenkė šilauogynams – nušalo apie 75 proc. derliaus. Nuo šalnų labiausiai nukentėjo pirmieji lapeliai, todėl vieni krūmeliai subrandino uogų, o kiti – ne. „Turime, ką turime – nieko nepadarysi. Dar blogiau avietynams – jie visi nušalo. Šiemet net ir patys neturėsime ko paragauti“, – sakė D. Morkūnienė.

Andrius Čibiras Švenčionių rajone iš auginamų gervuogių ir aviečių ankstesniais metais spausdavo sultis. Tačiau šiais metais jo ūkyje derliaus nėra „Šiemet – prastai. Net neturiu ką papasakoti. Remontantinės avietės, pagal visus dėsnius, iki Joninių jau turi siekti pažastis, o šiais metais net kelių nepasiekė. Laukai mirksta. Jei bent kas nors išliks, jau bus gerai“, – esamą situaciją apibūdino A. Čibiras. Kokios mintys apie ateitį? Anot redakcijos pašnekovo, žiūrint į lietuviškas vasaras, kyla pesimistinės nuotaikos. Kadangi A. Čibiras dar užsiima bitininkyste, panašu, kad ateityje liks tik bitės. „Prognozuoti nieko neįmanoma. Avietynas ir visas uogynas yra Švenčionių rajone, o mes patys gyvename Trakuose. Prie namų gervuogės gražiai auga, bet Švenčionyse jau kelinti metai jos iššąla“ – apgailestavo vyras.

Pirkėjų netrūksta

Kaip ŪP sakė uogų augintojai, nepaisant sudėtingų orų ir iššūkių laukuose, jie šį sezoną derliaus realizacijos problemų kol kas nejunta. Visa užauginta produkcija gana greitai randa savo pirkėją. Pirkėjų netrūkdavo ir Anykščių rajone ūkininkaujančiai Jolantai Jurkėnienei, auginančiai šilauoges, juoduosius serbentus, trešnes bei kitas uogas. Tačiau šiemet parduoti beveik nėra ko. „Šilauogių derlius bus beveik perpus mažesnis nei įprastai. Uogų gal ir pakaks nuolatiniams klientams. Kur kas prastesnė situacija yra su juodaisiais serbentais – jie visiškai nušalo. Neturėjome ką tiekti „Anykščių vynui“, kuriam ankstesniais metais pristatydavome šias uogas. Tas pats nutiko ir trešnėms – jos taip pat visiškai nušalo“, – tvirtino J. Jurkėnienė.

Šio sezono uogų derliaus laukia didžiausias Lietuvos vyno gamintojas – „Anykščių vynas“. „Pasak „MV GROUP Production“ Korporatyvinių reikalų skyriaus vadovės Kristinos Sakavičienės, šiuo metu įmonė aktyviai superka juoduosius serbentus, tačiau šis supirkimo etapas jau artėja prie pabaigos. „Netrukus mums bus aktualios ir kitos žaliavos – aronijos, rabarbarai bei svarainiai. Todėl kviečiame augintojus, kurie jų turi, kreiptis“, – ragino K. Sakavičienė.

Ateitis yra

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. liepos 29 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.