Reikia palaukti
„Savaitgalį skirtinguose rajonuose iškrito labai didelis kiekis lietaus – nuo 100 iki 150 mm. Tačiau po liūties pagerėjo oras – tapo šilta ir pūtė vėjelis. Tai augalus džiovino. Kadangi prieš liūtį javai buvo išdžiūvę ir lengvi, jie nebuvo visiškai prispausti prie žemės. Po liūties stiebai su varpomis kilo į viršų – truputį atsitiesė. Lietų greitai sugėrė jo išsiilgusi žemė arba nutraukė upeliai ir upės. Jei liūtis šėltų keliolika dienų, tuomet, be abejo, javų derliaus kokybės nuostoliai būtų labai dideli. Kai javus išguldo liūtis ar nuostolių jiems padaro kiti meteorologiniai reiškiniai, nereikia iškart nusigąsti. Pirmiausia reikia palaukti ir tik po kelių dienų pradėti vertinti situaciją laukuose. Po gamtos stichijos pirminis vaizdas visuomet yra labai blogas. Visi laukus pradeda vertinti emocingai. Tačiau svarbu, kokie orai bus po stichijos. Mūsų patirtis – ilgametė, nestokojame žinių, tad vertindami pasėlius vadovaujamės laukuose regimais faktais – ne emocijomis. Vadovautis emocijomis būtų labai neatsakinga ir neprofesionalu“, – „Ūkininko patarėjui“ teigė M. Rusteika.
Pasak jo, tuo įsitikino ir ūkininkai, labai nuogąstavę dėl būsimo derliaus iškart, kai jų žieminius kviečius išguldė praėjusio savaitgalio gamtos stichija. Jie, turėdami gerą techniką, jau sėkmingai kulia šiuos javus. Tačiau daug didesnės problemos užklupo žieminių rapsų laukus.
Liko tik 4–5 varpos
„Kvadratiniame metre būna 450–500 produktyvių žieminių kviečių stiebų. Vertindami išgulusius pasėlius pastebėjome, kad, nupjovus kviečius, kurie savaitgalį buvo išguldyti, ant žemės liko tik 4–5 varpos. Taigi šįkart dėl javų išgulimo po liūties bus prarasta kiekybiškai labai mažai derliaus – vidutiniškai 1–3 proc. Yra laukų, kuriuose netekta iki 6 proc. javų derliaus, bet tai išskirtiniai atvejai. Draudžiame kiekybinį derliaus praradimą, bet ne derliaus kokybę“, – pridūrė „VH Lietuva“ vadovas, neneigdamas, jog liūtis galėjo pabloginti grūdų derliaus kokybę.
Jis prisiminė liepos 11 d. liūtį – jau tuomet žalų vertintojai, važiuodami per Lietuvos žieminių kviečių laukus, fiksavo, jog šie žieminiai javai pasiekė vaškinės brandos pabaigą. Dėl to buvo vertinami išgulimo nuostoliai ir žemdirbiams išmokėtos draudimo išmokos. Dabar gamtos stichija įvyko po dviejų savaičių, kai javai buvo pilnos brandos. Kuomet jie yra tokio išsivystymo tarpsnio, išgulimo nuostoliai nėra vertinami, nes augalas buvo pilnai subrendęs, užaugino grūdus. Tačiau, jei įvyktų kruša, šie nuostoliai būtų vertinami iki pat derliaus nuėmimo. Išgulus pilnos brandos javams, kiekybinių derliaus nuostolių išvengiama. Tačiau žemdirbiams gali kilti iššūkių: tampa sudėtingiau ir ilgiau užtrunka nuimti derlių.
Labiausiai smogė rapsams
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,
tel. +370 603 75 963
https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Viršelio nuotr.: Kuliant liūties išguldytus kviečius, ant žemės liko vos kelios varpos.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.