Kaunas +15,7 °C Debesuota
Trečiadienis, 30 Lie 2025
Kaunas +15,7 °C Debesuota
Trečiadienis, 30 Lie 2025

Dr. Vytautas LIAKAS
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas 

Kada pavasario šalnos ypač pavojingos

2025/05/21


Šiemet pasitvirtino tiesa, kad po šiltos žiemos pavasaris dažniausiai būna ilgas ir vėsus. Ar šalnos gali pakenkti žiemkenčių derlingumui? Važiuodamas pro kai kuriuos pasėlius, prisimeni Juozo Erlicko frazę: „Nelaukite, kol avarinę situaciją sudarys kitas, – sudarykite ją patys.“

Ne visi metodai geri

Pasikartojančios šalnos augalams gali padaryti neatstatomą žalą. Tai žino turbūt visi. Vis dėlto kai kurie augintojai nusprendė nelaukti šalnų poveikio ir apdegino kviečius, palaistę juos prieš šalnas azoto trąšomis arba apipurškę įvairių cheminių preparatų deriniais. Suprantama, augalams tai nebuvo priimtina ir kai kuriais atvejais augalų lapai gana smarkiai apdegė. Taigi, ne visi augalų priežiūros metodai duoda teigiamą rezultatą, jei naudojami prieš šalnas. Kai kurios praktikos, ypač netinkamas pesticidų ar trąšų naudojimas, gali turėti neigiamą poveikį augalų fiziologiniams procesams. Neatsitiktinai augintojai klausia apie galimas lapų nudeginimo pasekmes. Prognozuoti sunku, daug kas paaiškės po kviečių išplaukėjimo, tačiau galima pasakyti, kad nudeginti lapai dažnai paruduoja, susisuka, ant jų atsiranda nekrozinių dėmių, kurios riboja fotosintezės efektyvumą. Kaip žinome, fotosintezė – pagrindinis procesas, kurio metu augalai saulės šviesos energiją paverčia organinėmis medžiagomis, būtinomis augalų augimui ir vystymuisi. Bet koks žalojantis poveikis lapams – pagrindinėms fotosintezės struktūroms – tiesiogiai veikia augalo gebėjimą augti, formuoti derlių ir kaupti biomasę. Dažnai augintojai, norėdami pasiguosti, sako: „Nieko tokio, praeis ir bus dar geriau.“ Gal, kas žino. Tačiau puikiai žinome, kad kai augalai patiria stresą dėl lapų pažeidimų, jie negali efektyviai vykdyti fotosintezės. Sumažėjęs anglies dioksido įsisavinimas ir gliukozės sintezė reiškia mažiau energijos ir statybinių medžiagų augimui bei grūdų formavimuisi. Ilgainiui tai lemia mažesnį derlingumą ir prastesnę kokybę. Taip pat pažeisti augalai tampa jautresni kitiems veiksniams – sausrai, ligoms, kenkėjams ir, suprantama, žemoms temperatūroms. Taigi, žieminių kviečių lapų nudeginimas – ne tik estetinis defektas, bet ir rimtas fiziologinis pažeidimas, tiesiogiai mažinantis fotosintezės efektyvumą ir viso augalo produktyvumą. Siekiant užtikrinti aukštą derlingumą, būtina taikyti tikslią, subalansuotą ir atsakingą augalų apsaugos ir tręšimo praktiką.

Augalų šaknys jau džiūva

Grįžkime prie šalnų. Lietuvoje vis dažniau pasitaiko šiltos žiemos, kai sniego danga susiformuoja tik epizodiškai, o oro temperatūra ilgą laiką laikosi daugiau nei 0 °C. Šilta žiema – ankstyvas augalų pabudimas. Nors tokios sąlygos gali atrodyti palankios augalų žiemojimui, jos dažnai lemia neįprastą vegetacijos ciklo pradžią ir padidina žiemkenčių pasėlių pažeidimų riziką pavasarį. Ne kartą laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ rašiau, kad klastingiausias žiemkenčiams yra kovas, tačiau šiemet ne ką mažiau klastinga ir gegužė.

Tradicinės, šaltos ir sniegingos žiemos leidžia žiemkenčiams (kviečiams, rapsams, rugiams) įeiti į ramybės periodą ir apsisaugoti nuo temperatūros svyravimų. Tačiau kai žiema būna neįprastai šilta, augalai iš ramybės būsenos gali išeiti jau sausio ar vasario mėnesiais. Šiuo metu atšilusios dienos paskatina augalų vegetaciją, o šaknų sistema ima aktyviau dirbti. Tačiau tai reiškia, kad augalai tampa pažeidžiami, jei po to vėl grįžta šalnos.

Dažnai po šiltos žiemos Lietuvoje fiksuojamas ilgas, drėgnas, o kartais sausas (šiemet Šakių r. fiksuojama stichinė sausra) ir vėsus pavasaris. Toks klimatinis pereinamasis laikotarpis gali turėti keletą neigiamų pasekmių. Šilti orai pavasario pradžioje tikrąja to žodžio prasme „užkūrė“ augalus ir atrodė, kad jau gyvensime pietinių šalių ritmu. Tačiau vėsūs orai sulėtino augimo procesus, taip pat perteklinė drėgmė šiauriniuose Lietuvos rajonuose gali sukelti šaknų puvimą, ypač sunkiuose dirvožemiuose, o sausros kamuojamuose pietiniuose rajonuose augalų šaknys pradėjo džiūti. Tikėkimės, kad daug ką pataisys iškritęs agronomiškai teisingas lietus.

Įsitikinome, kad pavojingiausios yra pavasarinės šalnos, kurios gali pakenkti jau pradėjusiems vegetuoti augalams. Jeigu žiemkenčiai išleidžia naujus ūglius, o temperatūra staiga nukrenta iki –5 °C ar žemiau, dalis jų gali būti pažeisti arba net žūti. Rumunijoje mačiau stipriai šalnų pažeistus kviečius. Šilta žiema ir ankstyvas pavasaris taip pat sudaro palankesnes sąlygas plisti ligoms ir peržiemoti kenkėjams. Teko matyti daug žieminių kviečių pasėlių, kuriuose gana anksti išplito dryžligė, miltligė, rūdys, o rapsuose siautėjo paslėptastraubliai.

Ką daryti ūkininkui?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gegužės 20 d. numeryje!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis
2025/07/30

Kiekvienam sklypui – po riboženklio sargą

Nepaisant gausių raginimų stabdyti biurokratijos mašiną, kuri apsunkina piliečių gyvenimą, verslus ir „gamina“ baudas, kai kuriais atvejais ji tik įgauna naujas apsukas – Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekc...
2025/07/30

Dzūkijos ūkininkams neramu dėl besitęsiančio lietaus

Alytaus rajono ūkininkai kovoja su gamtos iššūkiais: šalnos, sausra ir liūtys naikina derlių. Šiemet jie susiduria su itin sudėtingomis oro sąlygomis, ankstyvas atšilimas, vėlyvos pavasario šalnos, sausra ...
2025/07/30

Baltijos šalys neva eskaluoja konfliktą su Rusija, skelbia Kremliaus žiniasklaida

Praeitą savaitę Lenkija tapo penktąja šalimi, pasitraukusia iš priešpėstinių minų draudimo sutarties per pastarąjį pusmetį; anksčiau tą padarė Latvija, Lietuva, Estija ir Suomija. Kremliui palankioje žiniasklaidoje Lietuvai ir...
2025/07/30

EK suteikė leidimą šalims narėms ūkininkams išmokėti didesnį TI avansą

Europos Komisija (EK) imasi veiksmų, kad ES valstybės narės galėtų ūkininkams išmokėti didesnius bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) lėšų avansus, taip padėdama spręsti likvidumo problemas, su kuriomis šiuo metu daugelis su...
2025/07/30

Elektromobilio įkrovimas per 5 minutes: fantazija ar netolima ateitis?

Benzinu varomu automobiliu atvykstate į degalinę ir degalų baką pripildote per 5 minutes. Elektromobiliu atvykstate prie įkrovimo stotelės ir bateriją įkraunate per 15 minučių – iš pirmo žvilgsnio sustoję praleidži...
2025/07/30

Svarbu KPP projektų vykdytojams: raginame kuo anksčiau pateikti mokėjimo prašymus!

Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) ragina paramos gavėjus, šiuo metu įgyvendinančius projektus pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą (KPP), esant galimybei, teikti mokėjimo prašymus anksčiau, nei nustatytas mokėji...
2025/07/30

Vyriausybė – už didesnę rinkos apsaugą nuo nelegalių pesticidų

Vyriausybė pritarė dviejų parlamentarų siūlymui stiprinti augalų apsaugos produktų reguliavimą, kuris, anot jų, turi spragų ir neužkerta kelio falsifikuotų produktų prekybai, tačiau siūlo Seimui projekto nesvarstyti. 
2025/07/30

Tinsta galūnės? Neignoruokite – tai gali būti pirmi rimtų ligų arba vaistų šalutinio poveikio ženklai

Vasaros karščiai dažnai atneša ne tik saulę, bet ir nemalonius fizinius pojūčius. Vienas iš jų – tinimas. Apsunkusios kojos, pabrinkusios kulkšnys, patinęs veidas ar net rankos – tai pojūčiai, kuriuos daugel...