Kada pavasario šalnos ypač pavojingos

Ne visi metodai geri

Pasikartojančios šalnos augalams gali padaryti neatstatomą žalą. Tai žino turbūt visi. Vis dėlto kai kurie augintojai nusprendė nelaukti šalnų poveikio ir apdegino kviečius, palaistę juos prieš šalnas azoto trąšomis arba apipurškę įvairių cheminių preparatų deriniais. Suprantama, augalams tai nebuvo priimtina ir kai kuriais atvejais augalų lapai gana smarkiai apdegė. Taigi, ne visi augalų priežiūros metodai duoda teigiamą rezultatą, jei naudojami prieš šalnas. Kai kurios praktikos, ypač netinkamas pesticidų ar trąšų naudojimas, gali turėti neigiamą poveikį augalų fiziologiniams procesams. Neatsitiktinai augintojai klausia apie galimas lapų nudeginimo pasekmes. Prognozuoti sunku, daug kas paaiškės po kviečių išplaukėjimo, tačiau galima pasakyti, kad nudeginti lapai dažnai paruduoja, susisuka, ant jų atsiranda nekrozinių dėmių, kurios riboja fotosintezės efektyvumą. Kaip žinome, fotosintezė – pagrindinis procesas, kurio metu augalai saulės šviesos energiją paverčia organinėmis medžiagomis, būtinomis augalų augimui ir vystymuisi. Bet koks žalojantis poveikis lapams – pagrindinėms fotosintezės struktūroms – tiesiogiai veikia augalo gebėjimą augti, formuoti derlių ir kaupti biomasę. Dažnai augintojai, norėdami pasiguosti, sako: „Nieko tokio, praeis ir bus dar geriau.“ Gal, kas žino. Tačiau puikiai žinome, kad kai augalai patiria stresą dėl lapų pažeidimų, jie negali efektyviai vykdyti fotosintezės. Sumažėjęs anglies dioksido įsisavinimas ir gliukozės sintezė reiškia mažiau energijos ir statybinių medžiagų augimui bei grūdų formavimuisi. Ilgainiui tai lemia mažesnį derlingumą ir prastesnę kokybę. Taip pat pažeisti augalai tampa jautresni kitiems veiksniams – sausrai, ligoms, kenkėjams ir, suprantama, žemoms temperatūroms. Taigi, žieminių kviečių lapų nudeginimas – ne tik estetinis defektas, bet ir rimtas fiziologinis pažeidimas, tiesiogiai mažinantis fotosintezės efektyvumą ir viso augalo produktyvumą. Siekiant užtikrinti aukštą derlingumą, būtina taikyti tikslią, subalansuotą ir atsakingą augalų apsaugos ir tręšimo praktiką.

Augalų šaknys jau džiūva

Grįžkime prie šalnų. Lietuvoje vis dažniau pasitaiko šiltos žiemos, kai sniego danga susiformuoja tik epizodiškai, o oro temperatūra ilgą laiką laikosi daugiau nei 0 °C. Šilta žiema – ankstyvas augalų pabudimas. Nors tokios sąlygos gali atrodyti palankios augalų žiemojimui, jos dažnai lemia neįprastą vegetacijos ciklo pradžią ir padidina žiemkenčių pasėlių pažeidimų riziką pavasarį. Ne kartą laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ rašiau, kad klastingiausias žiemkenčiams yra kovas, tačiau šiemet ne ką mažiau klastinga ir gegužė.

Tradicinės, šaltos ir sniegingos žiemos leidžia žiemkenčiams (kviečiams, rapsams, rugiams) įeiti į ramybės periodą ir apsisaugoti nuo temperatūros svyravimų. Tačiau kai žiema būna neįprastai šilta, augalai iš ramybės būsenos gali išeiti jau sausio ar vasario mėnesiais. Šiuo metu atšilusios dienos paskatina augalų vegetaciją, o šaknų sistema ima aktyviau dirbti. Tačiau tai reiškia, kad augalai tampa pažeidžiami, jei po to vėl grįžta šalnos.

Dažnai po šiltos žiemos Lietuvoje fiksuojamas ilgas, drėgnas, o kartais sausas (šiemet Šakių r. fiksuojama stichinė sausra) ir vėsus pavasaris. Toks klimatinis pereinamasis laikotarpis gali turėti keletą neigiamų pasekmių. Šilti orai pavasario pradžioje tikrąja to žodžio prasme „užkūrė“ augalus ir atrodė, kad jau gyvensime pietinių šalių ritmu. Tačiau vėsūs orai sulėtino augimo procesus, taip pat perteklinė drėgmė šiauriniuose Lietuvos rajonuose gali sukelti šaknų puvimą, ypač sunkiuose dirvožemiuose, o sausros kamuojamuose pietiniuose rajonuose augalų šaknys pradėjo džiūti. Tikėkimės, kad daug ką pataisys iškritęs agronomiškai teisingas lietus.

Įsitikinome, kad pavojingiausios yra pavasarinės šalnos, kurios gali pakenkti jau pradėjusiems vegetuoti augalams. Jeigu žiemkenčiai išleidžia naujus ūglius, o temperatūra staiga nukrenta iki –5 °C ar žemiau, dalis jų gali būti pažeisti arba net žūti. Rumunijoje mačiau stipriai šalnų pažeistus kviečius. Šilta žiema ir ankstyvas pavasaris taip pat sudaro palankesnes sąlygas plisti ligoms ir peržiemoti kenkėjams. Teko matyti daug žieminių kviečių pasėlių, kuriuose gana anksti išplito dryžligė, miltligė, rūdys, o rapsuose siautėjo paslėptastraubliai.

Ką daryti ūkininkui?

VISAS STRAIPSNIS ČIA, 2025 m. gegužės 20 d. numeryje!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: ukininkopatarejas.lt,

arba susisiekus el. paštu: platinimas@ukininkopatarejas.lt, tel. +370 603 75 963.

Taip pat leidinio prenumerata priimama per www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti, įgarsinti žodžiu ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.