Ashburn +23,8 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 18 Lie 2024
Ashburn +23,8 °C Dangus giedras
Ketvirtadienis, 18 Lie 2024

„Žydėjimo šventės širdyje nėra“

2023/05/22


Pasvalys („Darbas“). Tokią sparnuotą frazę ištarė UAB „Aukštikalnių sodai“ direktorius Arvydas Paškevičius, kuomet kalbėjomės apie užsitęsusių šalnų poveikį sodams. „Nežinia, kokia padėtis bus po kokių trijų savaičių, tačiau dabartinis vaizdas yra tragiškas – rudenį obuolių skinti beveik nereikės“, – minorine gaida pokalbį pradėjo „Aukštikalnių sodų“ vadovas.

Dar didesnis liūdesys apima ir dėl to, kad bendrovė kruopščiai ruošėsi būsimam sezonui – išpuoselėtos obelys išgenėtos, šakos išvežtos į biokuro saugyklas, atlikti visi reikalingi purškimai, išgreideriuoti keliai ir kt.

Pašnekovas sakė, kad užsitęsusių šalnų padaryti pažeidimai obelų žiedams yra labai dideli. Nors žydinčių obelų vaizdas kelia pasigėrėjimą, deja, dauguma šalnų pakąstų žiedų yra nebevaisingi. Iš ilgametės darbo patirties direktorius žino, kad iš pirmo žvilgsnio ir nevaisingi žiedai retkarčiais padovanoja besėklių vaisių. Žinoma, kažkiek procentų obelų išsigelbėja ir duoda vaisių. Tačiau dažniausiai obuoliai būna deformuoti, su pašalimo žymėmis. Taip, matyt, bus ir šiemet.

Kalbėdamas apie neįprastai ilgai užsitęsusias šalnas, A. Paškevičius minėjo, kad Aukštikalniuose turima moderni meteorologinė stotelė minusinę temperatūrą pradėjo fiksuoti jau balandžio 27-osios ankstyvą rytą. Šalnų trukmės rekordas buvo pasiektas naktį iš gegužės 5-osios į 6-ąją, kuomet meteorologinė stotelė minusinę temperatūrą be perstojo rodė net septynias (!) valandas. Dviejų metrų aukštyje temperatūrą fiksuojanti meteorologinė stotelė tą naktį rodė vidutiniškai trijų laipsnių šaltį. Pašnekovas paaiškino, kad jau esant 2,1 laipsnio šalčio prasideda stiprūs obelų žiedų pažeidimai. Tokius tyrimus yra atlikę amerikiečių mokslininkai. O esant dar žemesnei temperatūrai, nors ir trumpalaikei, prasideda negrįžtami procesai. Paprasčiau tariant, po tokios stiprios pavasarinės šalnos apie derlių nebėra ko svajoti. Kaip ir apie šimtus tūkstančių kainuojančią nuo šalnų apsaugančią įrangą.

„Geriausiu atveju, galima tikėtis tik apie dešimt procentų įprasto obuolių derliaus“, – liūdną šiųmetę prognozę pateikė „Aukštikalnių sodų“ direktorius A. Paškevičius. Jei praėjusiais metais iš 200 ha užimančių sodų buvo priskinta per 4 000 tonų obuolių, tai šiemet teks nubraukti vieną nulį. Tiesa, deklaruojamų sodų plotas kiek sumažėjo ir dabar siekia 196 ha.

Pokalbio pradžioje direktorius minėjo, kad tikrasis vaizdas bus matomas maždaug po trijų savaičių, kuomet jau bus pasibaigęs obelų žydėjimo metas.

A. Paškevičius prisiminė, kad panaši padėtis buvo 2004 metų gegužę. Tačiau tuomet šalnos kandžiojosi tik dvi paras. Ypač stipri šalna tuomet buvo fiksuota iš gegužės 12-osios į 13-ąją. „Tais metais priskynėme tik 312 tonų obuolių“, – juodus obuolių derliaus istorijos puslapius vartė pašnekovas. Nuklysdamas dar giliau į praeitį, direktorius prisiminė, kad maždaug 1982-ųjų birželio pradžioje smogusi didelė šalna sunaikino jau maždaug piršto dydžio obuoliukus.

Baigdamas pokalbį „Aukštikalnių sodų“ direktorius A. Paškevičius priminė, kad gamta pateikia ne tik liūdnų, bet ir malonių siurprizų. Tad gal bent dalis miegančių pumpurų atsibus?

Trūksta drėgmės

Telefonu kalbinta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Joniškėlio bandymų stoties vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Danutė Jablonskytė-Raščė sakė, kad dar per anksti juodomis spalvomis piešti būsimą šiųmetinį žieminių javų derlių.

Mokslininkė minėjo, kad šiltesnis nei įprasta balandis pažadino ankstyvą ir greitą javų vegetaciją. Tačiau paskutinę balandžio savaitę orai smarkiai pradėjo vėsti. Vidutinė paros temperatūra siekė tik 5–6 laipsnius aukščiau nulio, o naktimis ilgam įsivyravo minusinė temperatūra. „Bandymų stotyje esanti meteorologinė stotelė naktį iš gegužės 5-osios į 6-ąją rodė keturis laipsnius šalčio“, – pasakojo D. Jablonskytė-Raščė. Tad tolesnis žieminių kviečių, rapsų vystymasis sustojo. Pašnekovė minėjo, kad plika akimi galima pamatyti, kokį poveikį užsitęsusios šalnos padarė žieminiams kviečiams. Jie įgiję violetinį atspalvį. Tai, anot mokslininkės, javų patirto streso išraiška.

Šaltas oras pristabdė ir javų ligų plitimą. Mokslininkė sakė, kad kitos savaitės pradžioje bus išsiaiškinta, kaip šį procesą paveikė plūstelėjusi vasariška šiluma.

Joniškėlio bandymų stoties vyresnioji mokslo darbuotoja sakė, kad permainingi orai labai trikdė javų purškimo procesą. Herbicidų ir fungicidų negalima naudoti, kuomet kiekvieną naktį iš eilės vyrauja šalnos. D. Jablonskytė-Raščė papasakojo apie prieš savaitę Vakarų Lietuvoje, Gargžduose, organizuotą Lauko dieną. Jos dalyviai pamatė, kaip nykiai atrodo herbicidais nupurkštas žieminių rapsų laukas. „Nors rapsai žydi, tačiau derlius tikriausiai bus perpus mažesnis“, – sakė mokslininkė. Kita vertus, delsti irgi negalima, chemikalai veiksmingiausiai veikia, kuomet piktžolės spėja išleisti ne daugiau kaip 3–4 lapelius.

Pašnekovė atkreipė dėmesį į dar vieną nepalankų veiksnį – trūksta drėgmės. Šiemet mūsų krašte per balandį iškrito 8 mm mažiau kritulių, palyginus su daugiamete norma.

D. Jablonskytė-Raščė sakė, kad kol kas sunku spėlioti, koks bus šiųmetis javų derlius. Nes nežinoma, kokios toliau klostysis klimatinės sąlygos. Dabar svarbiausia – kuo greičiau sulaukti šilto, gaivaus lietaus.

 

Sigitas KANIŠAUSKAS/DARBAS

Aidos Garastaitės nuotr.

Dalintis