Alpakų mylėtojų gretos – jau ne retos

Sėkmingai gyvuoja

Kaip informuoja VĮ Žemės ūkio duomenų centras, šių metų pradžioje mūsų šalyje 41 laikytojas laikė 41 alpakų bandą ir prižiūrėjo 433 alpakas. Pernai rudenį 40 laikytojų prižiūrėjo 40 alpakų bandų, kuriose augo 429 gyvūnai, 2021 m. 35 laikytojai buvo įregistravę 35 alpakų bandas ir 403 gyvūnus. Prieš 5 metus Lietuvoje buvo registruota tik 119 egzotiškų gyvūnų, kuriuos laikė 12 laikytojų.

ALAA vadovė, ūkio „Nemuno alpakos“ šeimininkė Agnietė Pranckūnienė „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad alpakų auginimas sparčiai populiarėja. Atsiranda vis daugiau smulkių augintojų, kurie egzotiškus gyvūnus laiko savo malonumui. „Jie kreipiasi dėl auginimo, konsultuojasi, tariasi, ar verta auginti alpakas. O mes klausiame, ko jie tikisi, koks jų poreikis? Šių gražių gyvūnų auginimas nėra vienadienis. Todėl šokti į šį verslą stačia galva nerekomenduojama. Prieš imantis veiklos, patariama įsivertinti savo poreikius, suplanuoti biudžetą, išsikelti tikslus.

Kokiam tikslui jos bus auginamos? Ar sodybos puošmenai, ar dėl vilnos, ar veisimui?“ – kalbėjo A. Pranckūnienė.

Vienija meilė gyvūnams

Pasak ŪP pašnekovės, žmonės gyvūnus renkasi pagal savo poreikius. Vieniems labiau tinka ir patinka avys, kitiems – lamos, danieliai ar alpakos. Norintiesiems auginti alpakas – draugiškus, bet turinčius ryškų charakterį gyvūnus, patariama gerai įvertinti savo galimybes, pasidomėti, ar užteks turimo žinių bagažo. Alpakos – nepriklausomo charakterio, privengiantys fizinio kontakto, ne itin mėgstantys glostymą, glėbesčiavimąsi. Jos, kaip ir visi veisliniai gyvūnai, reikalauja dėmesio ir priežiūros. „Atsiradus naujam specifiniam alpakų auginimo užsiėmimui ir verslo nišai teko vieniems iš kitų mokytis, bendrauti, todėl prieš 5 metus pribrendo reikalas įsteigti ALAA. Asociacijos gretose yra per 30 įvairaus amžiaus narių iš įvairių Lietuvos kampelių. Kasmet į asociaciją įstoja vis daugiau naujų narių. Šioje srityje yra ką veikti, yra su kuo bendradarbiauti“, – ŪP sakė ALAA vadovė. Ji minėjo, kad yra visai nesvarbu, kokio dydžio alpakų bandą ir kokiems tikslams žmonės įsigys. Svarbiausia yra tai, kad augintojus vienytų meilė šiems gyvūnams, noras mokytis. Tą nuolat ir daro asociacijos nariai. Jie organizuoja seminarus, atvirų durų dienas, renginius, plečia bendraminčių būrį ir bendradarbiauja. Alpakų augintojai niekada neatsisako padėti tiems, kurie klausia patarimų.

Semiasi žinių ir patirties

ALAA nariai kasmet organizuoja daug šaunių renginių. Neseniai patirties ir žinių jie sėmėsi Austrijoje, Graco mieste, vykusioje tarptautinėje alpakų parodoje, kurioje apžiūrėjo per 400 alpakų. Jie taip pat dalyvavo gyvūnų ir jų vilnos vertinimuose, bendravo su kitų šalių augintojais, produkcijos tiekėjais.

„Daug metų lankome parodas. Todėl sugalvojome, kad ir mums jos reikia. Su gyvais gyvūnais organizuoti parodą yra sudėtingiau, nes reikia įvykdyti tam tikrus reikalavimus, todėl nusprendėme pradėti nuo vilnos. Lapkričio 18–19 d. Lietuvoje organizuosime pirmąją alpakų vilnos parodą. Dabar alpakų vilnos kirpimo metas. Todėl skubame skelbti šią žinią, nes parodai vilna kerpama ir ruošiama ypač atidžiau. Visa balno srities vilna turi būti nukirpta vientisa, nepažeista, t. y. viename gabale, o vėliau – gražiai suvyniota ir atsargiai išvalyta. Mums visiems tai bus nauja patirtis“, – sumanymus pristatė moteris.

A. Pranckūnienė alpakų augintojams priminė, kad gyvūnus geriausia kirpti gegužę arba birželio pradžioje, kol dar neprasidėję karščiai. Neretai vasaros karščiai nekirptoms alpakoms būna pražūtingi. Todėl kasmetis alpakų kirpimas yra kiekvieno augintojo privilegija ir pareiga.

Nedaro įmantrių šukuosenų

Alpakos kerpamos pagal standartus, tvarkingai nukerpant visą vilną, tik šiek tiek paliekant ją ilgesnę ant galvos ir uodegos, kartais – ant kojų. „Įmantriomis šukuosenomis žavėtis nepatariama, nes, viena vertus, gyvūnas ir be šukuosenų yra gražus, o vertinga vilna sukarpoma. Kita vertus, palikus visiškai nekirptą galvą ar kaklą, galima pridaryti problemų. Per ištisus metus iki kito kirpimo šios vietos gali pradėti šusti, veltis, trukdyti gyvūnui normaliai matyti ir kt.“, – atviravo moteris. Agnietė neįvardijo konkrečių alpakų kirpimo kainų, tik paminėjo, kad jos priklauso nuo bandos dydžio ir nuo to, kaip toli kirpėjams tenka važiuoti.

Alpakų augintojai iš vieno gyvūno gauna iki 4 kg puikios vilnos. Kadangi vilna yra skirtingos kokybės, ji – rūšiuojama. Tam, kad alpakų vilna būtų įvertinama profesionaliai, nustatomi kiekybiniai ir kokybiniai rodikliai, mėginiai gali būti tiriami laboratorijoje. Anot A. Pranckūnienės, gaminiai iš alpakos vilnos rinkoje yra paklausūs. Todėl augintojai stengiasi juos pagaminti kuo kokybiškesnius.

Nišinis užsiėmimas

„Augintojai, kurie užsiima siūlų gamyba, mezgimu ar antklodžių siuvimu, savo gaminius lengvai realizuoja. Jie nelaukia, kol kas nors pas juos ateis, jų ieškos ir prašys gaminių. To nereikia tikėtis. Alpakų vilnos gaminių gamyba ir pardavimas – pakankamai specifiniai. Mes su alpakų vilna niekada nepriaugsime ir nepakeisime avių vilnos. Alpakų veisimas ir vilnos gaminiai – nedidelis, nišinis užsiėmimas“, – sakė ALAA vadovė.

Ji minėjo, kad Lietuvos alpakų augintojai jau yra įgiję patirties egzotiškų gyvūnų vilnos vertinime. Žinių jie pernai sėmėsi seminare, kurį vedė tarptautinis alpakų parodų teisėjas Robin Näsemann iš Vokietijos. Jis dalyvaus ir rudenį vyksiančioje asociacijos organizuojamoje parodoje. „R. Näsemann supažindina alpakų augintojus ir su vertinimu. Tai – pirmas žingsnelis link profesionalaus veisimo“, – paaiškino A. Pranckūnienė.

Įsitraukė į veiklą

Pati Agnietė su savo vyru Mindaugu alpakas pradėjo auginti prieš 10 metų. „Šie metai – jubiliejiniai. Dešimt metų draugaujame su alpakomis, kurias pradžioje pasirinkome iš smalsumo, įdomumo. Šie gyvūnai mums patiko, jokių didelių ir rimtų planų pradžioje neturėjome. O vėliau pamažu įsitraukėme į šią veiklą ir tai tapo svarbia mūsų gyvenimo dalimi“, – šypsodamasi pasakojo ūkio „Nemuno alpakos“ šeimininkė, prižiūrinti per 20 augintinių.

Sutuoktinių pagrindinė veikla – gaminiai iš vilnos, edukacijos pavieniams lankytojams ir didesniems jų būriams. A. ir M. Pranckūnai, kurių ūkis yra Jurbarko r., teikia ir kergimo paslaugas, nes per dešimtmetį jie atsirinko patikimus veisėjus ir iš užsienio atsivežė kilmingų patinų.

„Su meile atliekame visus darbus, su meile gaminame ir gaminius, kuriuos parduodame savo elektroninėje parduotuvėje, per socialinius tinklus, mugėse. Yra pastovių klientų, kurie pas mus nuolat sugrįžta. Nuolat laukiame naujų žmonių, kurie myli alpakas ir lamas ir nori įsijungti į mūsų gretas. Laukiame jūsų ir asociacijoje, ir parodoje“, – paminėjo ALAA vadovė.

Tado VĖBROS ir Daivos BIELSKIENĖS nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.