Konsultantai ūkininkams: naujausios mokslo žinios, geroji patirtis

Konsultantų vaidmuo – labai svarbus

Pirmasis šiame renginyje LŽŪKT direktorių Saulių Cironką gėlių puokšte ir padėka pasveikino žemės ūkio viceministras Vytautas Abukauskas. „Šiandien LŽŪKT yra vedlė diegiant inovacijas“, – sakė jis.

Pasidžiaugdamas, kad ji visus tuos metus ir dabar žengia koja kojon su inovacijomis, teikia profesionalias paslaugas.

„Nuo pat pradžių, kai steigėsi LŽŪKT, buvo išaugęs didžiulis poreikis konsultuoti šalies ūkininkus, nes atsirado individualių ūkių, jiems trūko žemės ūkio veiklos žinių. Ši padėka – už konsultavimo sistemų sukūrimą tenkinant individualius žemdirbių ūkio valdymo, informavimo, kvalifikacinio tobulinimo poreikius, didelę įtaką įgyvendinant šalies žemės ūkio politiką ir pažangų plėtros technologijų įdiegimą“, – kalbėjo viceministras.

LŽŪKT direktorius S. Cironka pakvietė konferencijos dalyvius „pakeliauti laiku“. Pasak jo, konsultavimo tarnybos laikas prasidėjo ankstyvaisiais 1990-aisiais, kai buvo priimtas Valstiečių ūkio įstatymas ir kai pirmieji ūkininkai atgavo teisę ir galimybę kurti savo ūkius.

„Atsirado naujieji ūkininkai, o ūkininkauti pradėjo žmonės, daug metų dirbę mokytojais, statybininkais, kelių tiesėjais, kurie tikrai neturėjo labai daug sąsajų su žemės ūkiu. Ir tuomet Lietuvoje apsilankę Danijos žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovai, domėjęsi mūsų šalyje pradėtu nepriklausomybės keliu, pasiūlė įkurti organizaciją, kuri padėtų naujai įsisteigusiems ūkininkams vystyti jų verslą. Trijų dalininkų – Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), Lietuvos ūkininkų sąjungos ir Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos – pastangomis buvo priimtas sprendimas įkurti LŽŪKT, kurios misija būtų padėti naujai įsikūrusiems ūkininkams pelningai dirbti, ūkininkauti tausojant gamtą ir siekiant savo tikslų“, – prisiminimais dalijosi S. Cironka.

1993 metų birželio 1-ąją veiklą pradėjusioje komandoje buvo tik 6 specialistai, kurie tuo pat metu patys mokėsi semdamiesi patirties iš kitų šalių žemės ūkio konsultavimo tarnybų. Tuomet dar nebuvo interneto, nemaža kliūtimi tapo ir anglų kalba, kurią reikėjo išmokti norint bendrauti su užsienio šalių kolegomis.

LŽŪKT, pradėjusi veiklą nuo žemdirbių švietimo, turi jau 8 skirtingas paslaugų grupes, kuriose daugiau nei 50 ūkininkams skirtų paslaugų. 44 rajonų konsultavimo biurų tinkle dabar triūsia daugiau nei 400 profesionalų. Pradėjus konsultacijomis dėl SAPARD paramos ūkininkams iki šiol parengta daugiau nei 20 tūkst. sėkmingų verslo planų, pagal kuriuos naujos technologijos ūkiams nešė tik sėkmę. Kasmet pasirašomos sutartys su beveik 7 tūkst. ūkių finansinės apskaitos klientų, nes patiems ūkininkams skaičiuoti pajamas ir išlaidas bei mokesčius nėra lengvas dalykas.

S. Cironkos teigimu, LŽŪKT veikla tiesiogiai susijusi su žinių kaupimu ir jų sklaida. Žemės ūkio žinių ir inovacijų sistemos (ŽŪŽIS) sėkmę lemia tik glaudus mokslo, mokymo, konsultavimo ir verslo sektorių bendradarbiavimas.

Politikų ir mokslininkų pagalba

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis sakė, kad ką tik buvo kalbėta apie istoriją, o jam esanti užduotis pasakyti, kokia istorija bus po to.

„Tai būtų lygiai tas pat, kaip rytdienos orus pranešti poryt, – šmaikštavo V. Pranckietis. – Pirmiausia reikėtų džiaugtis pasiekimais, bet neužmigti ant laurų. Ir tada organizacijos gražus vystymasis bus garantuotas. Mano supratimu, konsultavimas yra įvairių žinių ir patirties perdavimas arba pardavimas konkretiems tikslams pasiekti. Konsultavimo žemės ūkyje tikslas, kad konsultuojamasis gautų kuo geresnius rezultatus saugiausiais būdais, rezultatus – pinigais, ne derliumi. Nė vienas ūkininkas nesiekia jo užauginti, jis nori užauginti pinigų. Tik tai yra daroma per derlių arba kitokią produkciją.“

Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos (VDU ŽŪA) kanclerė prof. Astrida Miceikienė kalbėjo apie stiprius žemės ūkio verslo, mokslo ir konsultavimo tarnybos ryšius. Pasak jos, Žemės ūkio žinių ir inovacijų klasteris – tai daugiau galimybių kurti ir diegti inovacijas.

„Džiaugiuosi, kad ŽŪA visais laikais buvo kartu su konsultavimo tarnyba ir kad bendradarbiavimas su ja bei kitomis mokslo ir mokymo institucijomis, veikiančiomis žemės ūkyje, išaugo į darinį, prieš metus įkurtą Žemės ūkio žinių ir inovacijų klasterį. Jo įkūrimo idėja brendo ne vieną mėnesį. Galvojant apie tai, kad Lietuva yra pakankamai nedidelė šalis, kurioje reikia ne skaidytis, ne konkuruoti, o sutelkti visus žmogiškuosius ir intelektinius resursus tam, kad žemės ūkio verslas vystytųsi ir neatsiliktų nuo kitų šalių ir tendencijų, kurios vyksta pasaulyje, ir net pralenktų jas, ir buvo įkurtas šis klasteris“, – pasakojo prof. A. Miceikienė.

Klasterį sudaro VDU ŽŪA, LŽŪKT, Sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademija, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras (LAMMC), Lietuvos žemės ūkio taryba, VDU ŽŪA mokomasis ūkis bei Veterinarijos akademijos Mokymų ir bandymų centras.

LAMMC direktoriaus pavaduotoja dr. Vita Tilvikienė pritarė prof. A. Miceikienei linkėdama visus iššūkius pakeisti galimybėmis. Pasak dr. V. Tilvikienės, konsultantai ir mokslininkai turi būti pirmieji pagalbininkai sprendžiant daugybę ūkininkams atsirandančių problemų. Lengvos jau išspręstos, dabar atėjo laikas sunkioms – tai ir klimato kaita, ir didėjantis maisto poreikis. Žemdirbystės plotai nė vienoje Europos šalyje nedidėja, todėl reikia sukurti technologijas, kad tie poreikiai būtų patenkinti.

ŽŪM Strateginio planavimo departamento direktorė Virginija Žoštautienė, ilgus metus dalyvavusi vertinant LŽŪKT veiklos programas, kalbėjo: „Žemdirbys yra viso ŽŪŽIS centras, o kas gi arčiausia žemdirbio? Arčiausiai tas, kas atneša jam žinių. Tikimasi, kad ir ateityje jas neš konsultantai, ir atneš iš žinių gamintojo – mokslo. Mokymui, konsultavimui ir kitiems darbams šiame strateginiame laikotarpyje numatyta 20 mln. Eur lėšų, konkrečiai konsultavimui – 5 mln. Eur. Papildomai bus skiriama ir iš nacionalinio biudžeto. Numatoma konsultavimo paslaugas finansuoti 100 proc.“

V. Žoštautienė teigė, kad ministerijoje jau rengiamos rekomendacijos dėl konsultavimo paslaugų standarto, kalbama ir apie tai, kad sprendimai dėl kvietimų teikti paraiškas būtų priimami tik surinkus informaciją apie tikrąjį jų poreikį.

Ko tikisi žemdirbiai?

Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) vicepirmininkas Marijus Kaktys kalbėjo: „Sveikinu konsultavimo tarnybą su išaugimu iš jaunuoliškų drabužių ir perėjimu į brandų, solidų amžių. Patyrėte ir pakilimų, ir mikrokrizių, bet visada buvote ūkininkams reikalingi, tad mes visą laiką naudojamės jūsų paslaugomis. Manau, LŽŪKT yra ypač reikalinga skaitmenizavimo laikotarpiu. Linkiu ir ateityje išlikti tokiems reikalingiems ir kad mes ir toliau naudotumėmės šia jūsų paslauga. ŽŪŽIS nėra koks susuktas ar suveltas kamuolys, reikalingas per galvą užmesti, o šiuolaikinėje žemės ūkio inovacijų sistemoje, išvynioję šį kamuolį, rasime tik žinias, kuriomis savo ūkius kelsime į aukštesnį lygį.“

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos generalinis direktorius Jonas Sviderskis akcentavo, kad 1993 m. jo vadovaujama asociacija kartu su LŪS ir ŽŪM tikrai nepadarė klaidos įsteigdami LŽŪKT.

„Šiandien matome, kad komisijose ar kitose valdžios steigiamose institucijose žemės ūkio specialistų yra labai mažai, o tai labai blogai.

Neseniai, aną pirmadienį, aplinkos ministras su džiaugsmu pranešė, kad sudaryta kažin kokia klimato kaitos komisija ir toje komisijoje yra vienas žemės ūkio žmogus, tai LAMMC direktorius dr. Gintaras Brazauskas. Bet, manau, jam vienam prieš pastatytus uždavinius kovoti bus labai sunku“, – apie problemas ir kitus negerus dalykus kalbėjo J. Sviderskis.

Užsienio partneriai – apie savo veiklą

Estijos žemės ūkio (ir kaimo) žinių ir inovacijų sistemos plėtros vadovė Hanna Tamsalu pasakojo, kad jos šalyje ši sistema apima ne tik žemės ūkį, bet ir žuvininkystę bei miškininkystę, mat miškai užima apie pusę šalies teritorijos. Jos teigimu, dauguma Estijos konsultantų yra nepriklausomi. Žinių ir inovacijų sistemos dalyvių esą gana daug – tai įvairūs daug žinių sukaupę universitetai, mokslo institutai, miškininkai, vietos veiklos grupės ir t. t.

Latvijos žemės ūkio konsultavimo ir mokymo centro atstovas Edgar Linde kalbėjo apie latviškosios ŽŪŽIS patirtį. Jis teigė nemanantis, kad ŽŪŽIS sėkmė priklausys nuo pinigų. Pasak E. Linde, sėkmė priklausys nuo geros valios dirbti kartu, reikia didinti ūkininkų įgūdžius, o konsultantai, nors nuolat tobulina savo žinias, kartais turėtų mokytis net iš ūkininkų.

Patirtimi pasidalijo ir Lenkijos žemės ūkio konsultavimo centro atstovas dr. Aleksander Bomberski. Jis sakė, kad Lenkijoje žinių ir inovacijų sistemos veikla – ilgametė, sistemoje užsiregistravę apie 1 200 įvairių partnerių. Kalbėtojo teigimu, įvairūs žinių perdavimo renginiai ūkininkams, inovacijų brokeriams bei vietos veiklos grupėms yra svarbiausia nacionalinės konsultavimo sistemos veiklos dalis.

Autoriaus nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.