Švęskime Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį

Sėkmingiausias užsienio politikos žingsnis

Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos – tai sėkmingiausias, drąsiausias Lietuvos užsienio politikos žingsnis XX amžiuje. Kartu tai vienas svarbiausių Lietuvos geopolitinių laimėjimų, suteikęs itin didelį postūmį Lietuvos valstybės raidai. Ši pergalė prilyginama stebuklui. Iš tiesų realioje politikos stebuklų pasitaiko retai. 1923 m. sausio įvykiai – tai drąsių, įžvalgių politinių veikėjų sumanytos, kelerius metus nuosekliai rengtos ir ryžtingais veiksmais įgyvendintos programos rezultatas, įrodęs puikų Lietuvos politikų gebėjimą pasinaudoti palankia tarptautine konjunktūra.

Prisijungus Klaipėdos kraštą, Lietuvos Respublika išsilaisvino iš geopolitinių spąstų, į kuriuos buvo patekusi dar Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, kurios dvasinė ir materialioji energija skendo Rytų chaose. Atsigręžimas į Vakarus padėjo atkurti pažeistą pusiausvyrą, pradėdamas naują Lietuvos valstybingumo etapą. Geopolitinio kodo korekcija teigiamai paveikė šalies kultūrinį gyvenimą, pakeitė jos ekonominį žemėlapį, atvėrė nepalyginti geresnes užsienio prekybos perspektyvas, suteikė prielaidų rastis naujai, jūrinei ideologijai.

„Lietuvos politinės vadovybės sumanumas, karių, šaulių ir savanorių ryžtingumas lėmė tai, kad šiandien Lietuva yra jūrinė valstybė, turinti modernų, konkurencingą uostą. Klaipėda – ne tik Lietuvos vartai į pasaulį. Klaipėdos potencialas yra svarbus stabilaus ir sėkmingo mūsų valstybės vystymosi garantas“, – virtualią parodą „Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos“ pristato Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba.

Virtualią parodą galima apžiūrėti ČIA.

„Šimtmečio vėliavų žygis“: Mažosios Lietuvos žeme iki mūsų Klaipėdos

„1923 m. įvykusio Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos būtinybę gerai suvokė tuometė Lietuvos Vyriausybė, vadovaujama Ernesto Galvanausko. Tik kontroliuodama Klaipėdos uostą, jauna Lietuvos valstybė galėjo būti ekonomiškai nepriklausoma. Šiemet minėdami Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmetį turime puikią progą žygiu įprasminti šį svarbų mums istorinį įvykį, tad kviečiame visus prisijungti prie unikalaus Šimtmečio vėliavų žygio – kas kiek gali, žygiuokime Mažosios Lietuvos žeme iki mūsų Klaipėdos“, – sako Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis.

Šiai ypatingai istorinei datai paminėti skirtą žygį neatsitiktinai organizuoja Lietuvos šaulių sąjunga – Klaipėdos atvadavimo organizatoriai buvo šauliai, sudėlioję veiksmų planą ir ryžtingai jį įgyvendinę kartu su 5-ojo ir 8-ojo pėstininkų pulkų kariais ir karininkais, 1-ojo husarų pulko kavaleristais, Karo ir Karo policijos mokyklų kariūnais.

„Šimtmečio vėliavų žygio“ maršrutas drieksis per istorines Mažosios Lietuvos žemes dabartinėje Lietuvoje – prasidės birželio 16-ąją Smalininkuose, o baigsis birželio 18-ąją Klaipėdoje, Teatro aikštėje.

Svarbų istorinį įvykį įprasminti pasiruošusių žygeivių laukia apie 200 km kelias: jį galima įveikti visą ar atkarpomis. Vidutinis vienos žygio atkarpos atstumas – apie 25 km.

Žygio metu bus nešama simbolinė penkių metrų ilgio Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos vėliava, kurią lydės vėliavnešiai su mažesnėmis vėliavomis. Organizatoriai kviečia prisijungti, bet perspėja, kad būtina registracija.

Pagal Vyriausiojo archyvaro tarnybos, Lietuvos šaulių sąjungos informaciją

Titulinė nuotr. – asociatyvi, žygio organizatorių