Nesibaigiantys eksperimentai

Ką Jums reiškia sava sodyba gimtinėje?

Prieš septynerius metus su vyru Bonifa­cio Baca grįžome gyventi į Lietuvą. Kur tik gyvenome: Vokietijoje, JAV, Ispanijoje – visada žinojome, kad kada nors sugrįšime į Lietuvą, kur susipažinome. Be to, norėjome vaikus auginti arčiau senelių. Ieškojome namų, kurie atitiktų visos šeimos poreikius. Vyras svajojo apie didelį namą ir kiemą, man buvo svarbu ne mieste. Esu kilusi iš Jurbarko krašto, užaugau ant Šaltuonos kranto, prie miško, tad gamta visuomet traukė. Auginame du mažamečius vaikus, todėl didelis kiemas su veja, kur vasarą galėtų lakstyti basi, buvo būtinas!

Seną sodybą radome Kauno rajone, Neveronyse, 17 a su dideliu geltonu namu, kur ir įsikūrėme. Esu baigusi kraštovaizdžio studijas, tad sodų ir želdynų kūrimas man ne naujiena. Kiekvieną dieną kuriu naujus gėlynus klientams, laisvą laiką skiriu šeimos sodybai puoselėti.

Kaip sekėsi atnaujinti seną sodybą?

Labai nustebino, kad sodyboje nebuvo gėlyno, tik senas sodas su trešnėmis, obeli­mis, slyvomis, kriaušėmis ir keliais serbentų krūmais. Kiemo gale yra nedidelis tven­kinukas ir daug vandens lelijų. Pamenu, kai pirmą vasarą vyrui skundžiausi, kad kas per kūdra, jei nėra varlių, man trūksta kurkimo. Tėvai gyvena kaime, tad juoka­vau, kad kelias pasigausiu ir parsivešiu į naujus namus. Bet po kiek laiko pradėjo kurkti, tad nereikėjo atsivežti. Matyt, varlės turėjo apsiprasti prie naujų šeimininkų.

Šiuo metu sodyboje yra keletas skirtingų zonų: reprezentacinė, poilsio, sodo ir daržo. Tik įvažiavus į kiemą, pasitinka trys gėlynai, vienas iš jų rožynas, kuriame pasodintos mano mėgstamiausios floribundinės rožės ‘Leonardo da Vinci’. Kitoje sodybos pusėje įrengti dar keturi gėlynai su rožėmis, dau­giametėmis gėlėmis, varpiniais augalais, dekoratyviniais medžiais ir krūmais.

Kieme yra likęs ir mano pirmojo gėlyno fragmentas, tai iš upės nugludintų akmenų išpilta sausa upė... Žinau, ką pagalvojote, bet tai buvo mano pirmasis bandymas, man taip pat reikėjo klysti ir mokytis. Kodėl jo nepanaikinau? Tai mano vaikų mėgstamiausias gėlynas! Ten nuo seno šalia tvenkinio auga baltažiedžiai šilokai (Sedum album). Juos išbarsčiau ir dabar sau veši ir keliauja kur nori. Vaikai ant jų lipa, tad ir augalai žydi tik sausojo gėlyno pakraščiuose ir atrodo kaip raudonas kilimas. Čia nuolatos lankosi drugeliai, bitutės ir gyvena driežų šeimyna. Kol kas palieku, juk toks džiaugsmas vaikams!

Šeimos poilsio zona – vieta, kur galima prisėsti, prigulti ir pasigrožėti aplinka.

Už didelio geltono namo atsiveria jau kitas pasaulis – tai šeimos poilsio zona. Čia ilsimės, žaidžiame, priimame svečius, tad ir želdynai kitokie. Daugiau natūralios gamtos, daugiau žolynų, spalvų, daržovių ir vaisių. Tai ir vandens pasaulis.

Prie namo turime didelę, gana aukštą terasą, nuo jos atsiveria visas kiemas, o tolumoje matosi laukai ir miškas. Ją puošiu pačios užaugintomis vienmetėmis gėlėmis, prieskoniais ir vaistažolėmis (bazilikais, mėtomis, raudonėliais, čiobreliais), svyran­čiomis braškėmis. Vasaros atostogų išnešu ir kambarinius augalus. Augalai mane supa visur: namuose, darbe... Kieme daug tuščių plotų, vejos, ją palikau vaikams, kad lakstytų ir spardytų kamuolį. Manau, kad vėliau atsiras ir daugiau želdynų su romantiškais takeliais, bet gera pradžia jau padaryta.

Sode yra kelios vietelės pasėdėti. Vie­na jų – po obelimi, natūralistinio gėlyno apsuptyje. Nuo šios vietos atsiveria visas galinis kiemas, terasa ir tvenkinys. Mėgstu iš ten stebėti žaidžiančius vaikus. Kiti du masyvūs mano vyro gaminti mediniai suolai pastatyti prie tvenkinio, ant jų sė­dime žvejodami arba vakarais kepdami ant laužo zefyrus. Turime ir du gultus, keliaujančius po visą kiemą: pastatome juos pavėsyje, kai norime atsigaivinti, arba saulės atokaitoje, kai norime pasi­džiaugti saulės voniomis. Mūsų kiemas labiau natūralistinis, įsiliejantis į supančią gamtą. Tokie ir mes su vyru – romantikai, mėgstantys leisti laiką gamtoje.

Kas yra Jūsų sodybos stuburas?

Kad žiemą sodyboje būtų įdomiau, auga dekoratyvinių lapuočių, spygliuo­čių medelių ir krūmų. Stengiuosi kurti želdynus, kurie būtų gražūs ištisus metus. Savotiškais atramos taškais gėlynuose tapo šluotelinės hortenzijos (Hydrangea paniculata), beržai (Betula), japoninis puošmedis (Cercidiphyllum japonicum), pilkosios lanksvos (Spirea cinerea), alyva (Syringa) ir jazminas (Philapdelphus). Kai jie paaugs, gėlynai dar ne kartą keisis. Dirbdama su klientais atrandu kažką naujo, dalelę minčių parsinešu ir į savo namus.

Ši kūryba – nesibaigianti istorija, kuri ilgainiui tampa įdomesnė. Tinkamai pa­rinkti augalai džiugina žmogų. Visi dabar skubame, norime čia ir dabar, kad sode nereikėtų ilgai dirbti, norime jame ilsėtis, o ne plušėti.

Rožyno grožis džiugina ilgai. Kuo išskirtinė rožė ‘Leonardo da Vinci’? Tikriausiai auginate ir daugiau puošnių rožių veislių?

‘Leonardo da Vinci’ – puiki rožė roman­tikams, rožiniai pilnaviduriai žiedai primena bijūnus ir džiugina gausiu žydėjimu nuo vasaros pradžios iki vėlyvo rudens. Turi švelnų, lyg ką tik užplikytos arbatos kvapą. Krūmai stiprūs, neišgriūva, veislė atspari ligoms ir puikiai tinka mūsų klimatui. Nu­skintos šios rožės ilgai išsilaiko pamerktos. Pirmais sodinimo metais žiemai krūmus dengiau, dabar antri metai, kai jų nedengiu ir kuo puikiausiai atlaiko žiemos šalčius.

Rožėms ‘Leonardo da Vinci’ į kompaniją pasodinau sparnuotųjų ožekšnių (Euonymus alatus), kurie ryškiai nusispalvina rudenį. Rožyne auga ir varpotieji liatriai (Liatris spicata), katžolės (Nepeta), dekoratyviniai česnakai (Allium), bandreniai (Echinops). Pa­vasarį žydi tulpės, po žydėjimo jų neiškasu.

Mūsų sodyboje auga ir kelios vijoklinės rožės, galėčiau išskirti dvi. ‘New Dawn’ žydi nuo birželio pabaigos iki rudens. Ją pasodinau kartu su ragane ‘Asao’ ir floribundine rože ‘Ballerina’, ši kvepia ir veda vaisius, tad ir rudenį būna puošnu. Vijoklinės rožės įkurdintos prie medinės arkos, tarp senų obelų, jos veda link daržo zonos, ten gudriai užmaskavau neišvaizdų šiltnamį.

Kitoje arkos pusėje auga vijoklinė rožė ‘Uetersen’, džiuginanti pakartotiniu žydė­jimu visą sezoną ir rudenį žydi ilgiausiai iš visų rožių. Nors literatūroje rašoma, kad gali užaugti daugiau nei 2 m, pas mus ji siekia apie 1,5 m. Ši rožė pražysta ryškiais, obuoliais kvepiančiais žiedais, atspari ligoms. Jai į draugiją pasodinau baltais, stambiais žiedais raganę. Ji žiedus skleidžia, kai rožė dar tik krauna pumpurus. Šalia dar auga kanadietiška rožė ‘Therese Bugnet’, tai erškėčio hibridas, žydi ilgai ir gausiai, stipraus ir malonaus kvapo.

Kai klausia, kokia mano mėgstamiausia rožė, nedvejodama atsakau Meillando ‘Astronomia’. Ši rožė primena pavasarinį obelų žydėjimą ir tai tęsiasi visą vasarą! Jos pasodintos tarp tikrųjų levandų (La­vandula angustifolia), gojinių šalavijų (Salvia nemorosa) ir snapučių (Geranium) ‘Rozanne’. Visai netoli auga ir svyrantis beržas, rudenį nusidažantis auksu, kai ši rožė dar žydi. Nuostabus kontrastas.

Kituose gėlynuose auga ir daugiau rožių su daugiametėmis gėlėmis, deriniuose dažni rudeniniai žydintys šilokai (Sedum), virgininiai veronikūnai (Veronicastrum virginicum).

Tvenkinys sodybai suteikia natūralu­mo ir gaivina per karščius. Kokie augalai auga vandenyje ir pakrantėje?

Galinio kiemo širdis – vandens lelijo­mis apsodintas nedidelis tvenkinukas. Jų pavadinimų nežinau, nes jau buvo, kai atsikraustėme. Yra dviejų spalvų: balta su rausvu viduriuku ir tamsiai rožinė. Pakrantėje auga vilkdalgiai: violetinės spalvos sibirinis vilkdalgis (Iris sibirica) ‘Caesar’s Brother’ ir baltais žiedais sibiri­nis vilkdalgis ‘Alba’. Taip pat margalapis geltonžiedis vilkdalgis (I. pseudocorus) ir tikriausiai natūraliai atsiradęs kitas pelkinis geltonasis vilkdalgis, nes jo nesodinau. Drėgmę mėgstančios raudoklės (Lythrum) aplinkai suteikia purpurinio ryškumo ir iš vilkdalgių perima žydėjimo estafetę.

Tvenkinio pakrantėje puikiai jaučiasi baltoji sedula (Cornus alba) ‘Elegantissima’, aplinką puošianti marga lapija, o žiemą jos šakelės būna ryškiai raudonos, puikiai tinka žiemos kompozicijoms kurti. Greta draugiją papildo purpurinis karklas (Salix purpurea) ‘Gracilis’, jo smulkūs lapeliai suauga taip tankiai, kad atrodo kaip pu­rus debesėlis. Šalia tvenkinio auga sena kalninė pušis. Jos apačią turėjau atidengti, nes pusė šakų gulėjo ant vandens. Vieną pavasarį pušį stipriai išgenėjau, dabar ten vaikams smagiausia laipynė ir puiki vieta per karščius pasislėpti po plačia laja. O dar sakoma, kad pušys auga tik smėlyje.

Tvenkinyje vasarą gera atsigaivinti, jame sūnus pagavo savo pirmąją žuvį, tada jam buvos vos treji. Tvenkinio vandeniu laistau savo gėlynus ir šiltnamį, žiemą čiuožinėjame ant ledo.

Kaip keičiasi natūralistinio gėlyno vaizdas nuo pavasario iki rudens?

Šalia tvenkinio aplinką puošia keletas natūralistinių gėlynų. Įrengiau juos įkvėpta gretimo sklypo, jis didelis, nešienaujamas, tolumoje ribojasi su senais beržais. Visą tai norėjau pratęsti savo galiniame kieme.

Parinkau augalus, kurie vieni kitus papildytų, vėliau – paslėptų. Pirmam sluoksniui naudojau žemę dengiančius augalus. Tarp jų kiliminiai šilokai (Sedum), jie puikiai tinka gėlyno pakraščiams ir medelynuose jų didelis pasirinkimas. Pasodinau vaistinių čiobrelių (Thymus vulgaris), žemuogių (Fragaria), viksvų (Carex), vilnotųjų notrų (Stachys byzan­tina). Ankstyvą pavasarį natūralistiniame gėlyne žydi krokai (Crocus), uolaskėlės (Saxifraga), neužmirštuolės (Myosotis), miškinės plukės (Anemone).

Šis gėlynas pusiau pavėsyje, gana drėgnoje vietoje, tad ir augalai parinkti pagal jiems tinkančias augimo sąlygas. Šią vasarą po gausaus lietaus korėjiniai lendrūnai (Calamagrostis brachytricha) mane pra­augo, nuo jų neatsilieka ir kemerai (Eu­patorium fistulosum) ‘Atropurpureum’, ir baltai žydintis kemeras ‘Album’. Manau, rudenį nebus kur kojos įkišti. Tarpus tarp jų puikiai užpildo sėtos kosmėjos (Cos­mos) ir patagoninės verbenos (Verbena bonariensis), kai kur pasirodo raudoklių žiedai, mano mėgstamiausia katžolė (Ne­peta) ‘Walkers Low’, kuri vasarą nukirpus, vėl sužydi iki vėlyvo rudens. Dar vienas mėgstamas augalas – rudeninis šilokas ‘Autumn Joy’ – gėlynuose pasirodo ga­nėtinai anksti ir išlieka dekoratyvus per žiemą, įdomiai atrodo apsnigtas – kaip nykštukai su kepurėlėmis. Išskirčiau ir viendienę (Hemerocallis) ‘Stella de Oro’, ji puikiai tinka tiems, kam patinka geltona spalva ir nereiklūs augalai, gražiai dera su katžolėmis ir skėstašakiais astrais (Aster divaricatus).

Natūralistiniuose gėlynuose sodinu daug varpinių augalų: korėjinius lendrū­nus, soruoles (Pennisetum), rudeninius mėlitus (Sesleria autumnalis), miskantus (Miscanthus). Iš daugiamečių gėlių: krau­jažoles (Achillea), rasakilas (Alchemilla), katžoles, vilnotąsias notras, dekoratyvines aguonas (Papaver), kemerus, lubinus (Lu­pinus) ir kitus. Naudoju daug sezoniškų augalų, kurie tam tikru metu gėlynuose spalviškai dominuoja. Pavyzdžiui, pava­sarį žydi krokai, uolaskėlės, tulpės, vė­liau dekoratyviniai česnakai ir žiognagės (Geum). Vasaros viduryje sužydi vėl į madą grįžtantys pentiniai (Delphinium), lubinai, raudoklės. Užsiauginu ir vienmečių: kos­mėjų, patagoninių verbenų, citrininių monardų (Monarda citriodora), kaukazinių žvaigždūnių (Scabiosa), vėliau pasisodinu gėlynuose arba dovanoju kitiems.

Mano natūralistinių gėlynų paslaptis – tankiai ir sluoksniais pasodinti augalai. Toks želdinimo būdas ilgina želdyno de­koratyvumą, žydėjimas prasideda anksti pavasarį ir baigiasi kitą ankstyvą pavasarį. Tankiai sužėlę augalai pristabdo piktžoles, nereikia dažnai laistyti, pritraukia daugiau paukščių ir vabzdžių, ir tai mane labai džiugina. Neskubu nukirpti želdynų prieš žiemą, pasirodžius pirmosioms šalnoms, pirmajam sniegui, sodas tarsi vėl atgyja.

Po medžiais nemažai pavėsio. Ar šioms vietoms parenkate mažiau saulę mėgstančius augalus?

Pavėsio sodyboje tikrai netrūksta. Nuo seno auga dvi didelės trešnės, uogų ir mums, ir paukščiams užtenka. Pavėsyje turiu du nedidelius gėlynus, juos kasmet didinu, nes atsiranda vis daugiau augalų. Auga rododendrai, azalija, šluotelinė hortenzija ‘Vanille Fraise’, vakarinė tuja ‘Danica’, taip pat daugybė pavėsį mėgstan­čių daugiamečių: melsvės (Hosta), alūnės (Heuchera), epimedžiai (Epimedium), eleborai (Helleborus), pakalnutės (Conval­lara), žibuoklės (Hepatica), pachisandra (Pachisandra) su mažąja žieme (Vinca minor), vingiriai (Thalictrum), miškinės lelijos (Lilium martagon) ir kt. Pavėsiui patarčiau rinktis augalus įdomiais lapais, nereikia daug skirtingų, geriau sodinti kelis didelėmis grupėmis, tada vaizdas bus tvarkingesnis.

Sodyboje turiu daug pavėsio augalų, nes noriu pati juos išbandyti, kad vėliau galėčiau drąsiai rekomenduoti ir klien­tams. Siūlau pasisodinti ir žemuogių ar spanguolių, smagu prabėgant nusiskinti uogų. Žemuogės labai gerai jaučiasi ir po šilauogių krūmais, užauga didelės, skanios. Puikiai pridengia krūmo apačias, gražiai žydi ir yra dekoratyvios.

„Rasų“ korespondentė Rūta ANTANAITIENĖ

Gintarės Baca nuotraukos

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.