Kaunas +0,7 °C Rūkas
Pirmadienis, 9 Grd 2024
Kaunas +0,7 °C Rūkas
Pirmadienis, 9 Grd 2024

Žalioji oazė bibliotekininkės namuose

2023/07/11


Sostinės Karoliniškių mikrorajone įsikūrusios Reginos Skiauterienės butas išskirtinis ne interjeru, o augalų gausa. Apie šią žaliąją oazę sužinojome iš pačios Reginos, kai redakcijai atsiuntė įspūdingai pražydusios dvidešimtmetės sansevjeros nuotrauką, kuria iškart pasidalijome su žurnalo skaitytojais. Visą gyvenimą bibliotekinin­ke dirbusi moteris mielai sutiko papasakoti ir apie kitas numylėti­nes, ne vieną dešimtmetį puošiančias namus.

Stebėjo nuo mažens

Vis daugiau kalbama, kokie svarbūs ir naudingi augalai. Ne tik namuose, bet ir biuruose jiems skiriama vis daugiau vietos ir dėmesio. Pasak Reginos, atsakymą į klau­simą, kodėl negalinti gyventi be augalų, ji randa vaikystėje, aplinkoje, kurioje augo.

„Mano tėviškė – lygumos Biržų rajone, Skiltuvų kaime. Labai gaila, bet šio kaimo jau nerasite, dabar ten Einoriai, – pasakojo pašnekovė. – Atmintin įsirėžė pavasarinių upeliukų čiurlenimas, žolynais apaugusios pakrantės, skaidrus vanduo. Netoliese esančiame žvyryne rasdavau švelniųjų katpėdėlių, miško eglyne žavėjo kiškio kopūstų žaluma, jų smulkūs žiedeliai. Iki mokyklos buvo du kilometrai, tad galėjau tyrinėti visas pakeles. Buvo įdomu stebė­ti, kas šalia ko auga, kaip dera augalai, matyti, kokie jie skirtingi, nors auga toje pačioje vietoje.“

nolina
Nereiklios nolinos lapams reikia nemažai erdvės.

Reginai tereikia užsimerkti, kad pamatytų gimtuose laukuose prasidedančios Pyvesos slėnio grožį: anksti pavasarį jį užpildavo purienų auksas, ganykloje iškildavo ge­gužraibių žvakės, vėliau laukus purpuru nudažydavo gaisrenos, viksvyne baltuo­davo švyliai, padirvėliuose mėlynuodavo veronikos, šiurendavo kiškio ašarėlės, basas mergaitės kojas glostė smilgų šilkas. Jautrus ryšys su gamta vilnietei liko visam gyvenimui. Skiauterių namas Skiltuvų kaime skendo gėlėse. Jomis rūpinosi ir Regina. Ji pamena, kad net neprašoma mamos ravėjo gėlių darželį, o daržo, kurį irgi reikėjo ravėti, vengė kaip išmanydama. Tad nieko nuostabaus, kad atsidūrusi mieste moteris pradėjo kurti kambarinių augalų oazę.

Tvirtina ir prie lubų

Įspūdingai R. Skiauterienės namuose atrodo ilgalapis inkstpapartis. Manoma, kad šis augalas padeda atgauti praras­tas jėgas, suteikia energijos. Paparčius patariama laikyti kambariuose, kuriuose dažniausiai žiūrimas televizorius, nau­dojamasi išmaniaisiais įrenginiais, kom­piuteriu. Reginos bute jie yra svetainėje. „Kambariniai paparčiai mėgsta drėgmę ir pavėsį, nepakenčia sauso ir karšto oro. Kad paparčiui pakaktų drėgmės, jį tenka nuolat drėkinti“, – patirtimi dalijosi pašnekovė.

Vieną papartį, kad turėtų užtektinai vie­tos įspūdingiems lapams, Regina pakabino ant lubose įtaisyto kablio. Paprastai šiais augalais apželdinamos tamsios patalpos, tačiau kambarys gana šviesus, ant palangės saule ir vasaros kaitra mėgaujasi kaktusai. Augalus nuo tiesioginės saulės moteris apsaugo užtraukdama užuolaidas.

adiantas, paparčiai
Įspūdingas pleištiškojo adianto ažūras.

Su įmantriai karpytais paparčių lapais kontrastuoja vaškuolė. Ji mažiau populiari, nors lengvai auginama. Geriausiai auga saulėtoje vietoje, tačiau prisitaiko ir prie prasčiau apšviestų patalpų. Puikiausias to įrodymas – paparčių kaimynystė. Vis dėlto įmantriu lapų ažūru labiausiai dėmesį pa­traukia pleištiškasis adiantas. Smulkučiais vėduokliškais lapeliais apibirę adiantai primena minkštus žalius debesis. Jie mėgsta drėgmę ir tolygų, netiesioginį apšvietimą, tad puikiai jaučiasi šalia kitų tokiose pat sąlygose augančių kambarinių augalų.

Rūpestingai parenka vietą

Mėgstantieji vešlia lapija pasižymin­čius kambarinius augalus, ne itin linkę auginti kaktusus. Reginos širdyje vietos yra ir spygliuotiems gražuoliams. Įspū­dingiausi – kupstinė atžalinė mamiliarija ir auksaspalvis koloniškasis stulpenis. Kai kurie jų ant palangės sutiko jau porą de­šimčių pavasarių, iškentė žiemos vėsumą ir mėgavosi vasaros karščiais.

„Žiemą kaktusus laistau pagal kambario temperatūrą. Sausas centrinio šildymo oras jiems nekenksmingas, bet karštis nuo radiatoriaus ir šaltis iš tarplangių plyšių yra pražūtingi gležnoms kaktusų šaknims. Todėl nestatykite jų tiesiai ant palangės. Patartina padėti lentą, putplasčio lakštą ir ant jų statyti vazonėlius“, – patarė augintoja.

Ne itin meili jos namuose taip pat gal jau dešimt metų auginama dygioji pelžiedė. Žmonių ji dažnai vadinama geležine mirta. Ši gėlė, pasak moters, neįnoringa. Žiemą gali būti vėsiose patalpose, nors neblogai auga ir šiltesniuose kambariuose. Vasarą pelžiedę būtina saugoti nuo tiesioginių spindulių. Todėl Regina jai parinko vietą už užuolaidų. Patinka augalų mėgėjai ir gimtinė Meksika, tačiau jos puikiai jaučiasi ir čia. Butelio formos stiebe nolina saugo vandens atsargas. Abejingų nepalieka siauri ir ilgi lapai, augantys iš sustorėjusios stiebo viršūnės. Nolinas ir kaktusus Regina gali palikti ilgiau nelaistytus, kitus augalus kur nors išvykus prašo, kad kas nors palietų.

stulpenis, kaktusai
Auksaspalvis koloniškasis stulpenis

Svarbu nesugadinti

„Gyvendama mieste turiu tik daugiabučio palanges, tad augalų visada per daug. Tikriausiai jau turiu priklausomybę, – šypsodamasi pripažino pašnekovė. – Man visos gražios vešlios ir prižiūrėtos gėlės.“

Šiltuoju metų laiku Regina mielai leidžia laiką sūnaus šeimos sodyboje Dzūkijoje, Šumo kaime, netoli Čepkelių raisto. Iš derlingos Aukštaitijos kilusios moters nepa­liauja stebinti šis Lietuvos regionas. „Visur baltas smėlis. Puikiai auga tik pušys, beržai, lazdynai. Labai sunku įkurdinti augalėlį. Tik perkūnropės prisidaugino ištisomis kolonijomis. Skurdžioje kiemo žemėje puikiai jaučiais šilokai, mažoji žiemė bando įveikti pakalnutes, klesti sinavadai, keroja nereiklios japoninės plukės, – ištvermingus augalus vardijo pašnekovė. – Vejos neturime ir mums jos nereikia. Labai gražu matyti salelėmis augančius šilinius gvazdikus, čiobrelius, kitus žolynus.“

Pasak Reginos, kai pirmą kartą atvažiavo į sodybą, suprato, kad joje didžiausia ver­tybė yra tai, kas duota Dievo. Jo kūrybą galima papildyti, bet labai atsargiai, kad nesugadintum. Juk patys tobuliausi yra Kūrėjo sodai.

mamiliarija, kaktusai
Kupstinė mamiliarija

Oranžerijos specialistės Juditos VARKULEVIČIENĖS komentaras

Gražu, kai kambariniai augalai susta­tyti ne tik ant palangių, bet ir išdėstyti kitose namų vietose. Tame pačiame kambaryje gali augti įvairaus šviesos intensyvumo reikalaujantys augalai. Iš drėgnų tropinių miškų kilusieji turėtų augti ištisus metus gana vienodoje temperatūroje. Augalams, turintiems ramybės periodus, dažniausiai žiemą reikia gana žemos temperatūros. Yra ir labai kantrių augalų, vienodai pakančių ir vėsai, ir šilumai.

Ligos puola nuo staigių temperatūros svyravimų. Kenkia sausas oras, labai svarbu oro ir dirvožemio drėgmė. Ji reguliuojama laistant, paisant metų laiko, temperatūros. Negalima laistyti dažnai ir po truputį, kai sudrėksta tik žemės paviršius – kaskart laistant turi permirkti visas žemės gniužulas. Tik tuomet šaknys gauna drėgmės. Van­dens perteklius išbėgs į padėkliuką. Tik maždaug po valandos vandenį iš padėkliuko reikia išpilti. Šildymo sezono metu augalą ir jo aplinką reikia dažniau purkšti vandeniu. Jei netoli yra akva­riumas, augalą naudinga pastatyti šalia.

Geriausias laikas pirkti žaliuosius draugus – pavasaris arba vasara, au­galai nepajus didelių temperatūros svyravimų. Persodinant į dirvožemį, reikia įdėti lėtai tirpstančių trąšų, kurių augalams pakaks 4–5 mėn. Yra skystų trąšų, sausų mišinių, lazdelių – tereikia išsirinkti patogiausias.

 

„Rasų“ korespondentas Joris RAMONAS

Autoriaus nuotraukos

Titulinėje nuotraukoje – Regina Skiauterienė

 

Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis