Ashburn +6,5 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 23 Vas 2024
Ashburn +6,5 °C Nedidelis lietus
Penktadienis, 23 Vas 2024

Profesinis kelias: nuo kardiogramų karvėms iki onkologinių ligų gydymo

2023/07/20


Iš Zarasų rajone esančio Dusetų miestelio kilęs Mantvydas Merkis sveikatos mokslų keliu pasuko prieš bene 10 metų. Tiesa, Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantas saugoti pacientų sveikatą pasirinko tobulindamas įvairias technologijas: „Tai labai plati ir įdomi sritis, nuo paprasčiausių instrumentų iki spindulinės terapijos“.

Su dozimetrais, skirtais aplinkoje esančios radiacijos matavimui, susiduriame retai, medicinos fizikams tai – įprastas įrankis. Anot M. Merkio, inovacijų dozimetrijoje ypač reikia spindulinės terapijos srityje.

„Prieš taikant spindulinį gydymą pacientams, medicinos fizikas su specialia programa sudaro gydymo planą, nustatydamas, kokį apšvitos kiekį patirs pacientas. Tačiau dažnai kyla klausimas, kiek sudarytas gydymo planas atitinka realybę. Tam galėtų būti pasitelkiami mano tyrinėjami geliniai dozimetrai, kurie gali užfiksuoti sugertą spinduliuotės dozę erdvėje. Tokius gelius prieš gydymą būtų galima naudoti norint patikrinti, kaip sudarytas gydymo planas atitinka realias sąlygas“, – sako KTU doktorantas.

Merkis
Mantvydas Merkis: „Manau, kad perėjimas link personalizuoto gyvybinių parametrų sekimo realiu laiku – jau čia pat“.

M. Merkio teigimu, būtent tokios visuomenei artimos problemos ir yra kiekvieno mokslininko darbo centre. Tačiau siekiant tapti tyrėju smalsumo, domėjimosi naujovėmis ir nebijoti dažnai vakarus praleisti laboratorijose ar rašant mokslinius tekstus neužtenka.

„Manau, kad tikru mokslininku būti yra pašaukimas, nes tam reikia pašvęsti didelę dalį laisvalaikio. Mokslinė veikla turi stipriai „užkabinti“ žmogų, kitaip bus sunku rasti savyje motyvacijos ilgas valandas gilintis į problemas“, – sako jis.

Bakalauro baigiamasis darbas – daviklis kaimyno karvėms

M. Merkis sako, kad jį visada traukė sveikatos mokslai, patiko ir matematika, fizika, todėl jis rinkosi studijuoti tokią studijų programą, kuri visa tai apjungė.

Dar nespėjus įgyti bakalauro studijų diplomo, Mantvydas jau buvo gavęs inžinieriaus darbą Kauno klinikose, tad, kaip pats sako, kitų variantų, kaip tik tęsti mokslus giminingoje srityje, net nesvarstė.

„Studijų metu teko atlikti nemažai įvairių tyrimų. Pavyzdžiui, bakalauro baigiamajame projekte turėjau galimybę kurti jutiklių sistemą stambiesiems naminiams gyvūnams. Iš pradžių bakalauro darbo vadovas buvo šiek tiek šokiruotas mano idėjos, mat galvojo, jog matuosime elektrokardiogramas kiaulėms“, – juokiasi KTU doktorantas.

Toks įsivaizdavimas nebuvo toli nuo tiesos – Mantvydas sukūrė eksperimentinį daviklį, kuris skaičiuoja gyvulio širdies susitraukimų ir kvėpavimo dažnius bei užrašo kardiogramą. Nors prietaisą buvo galima pritaikyti ir kiaulių stebėsenai, šis buvo išbandytas tiriant kitą Lietuvos ūkiuose dažnai randama galviją.

„Pirmiausiai daviklį testavome su kaimyno karvėmis – šiems gyvūnas jis ir buvo skirtas. Daviklį sukurti pasiūlė mano brolis, kuris tuo metu studijavo veterinarinę mediciną ir jautė tokių matavimo prietaisų poreikį, mat tuo metu rinkoje panašaus funkcionalumo daviklių tikrai nebuvo“, – sako M. Merkis.

Ateityje – daugiau tokio tipo daviklių

Vėliau M. Merkio sukurtas matuoklis buvo naudojamas moksliniame tyrime kartu su LSMU Veterinarijos akademijos mokslininkais, siekiant palyginti dviejų skirtingų chirurginių metodų efektyvumą.

„Moksliniam tyrimui reikėjo stebėti visai nemažą imtį gyvūnų, todėl net ir baigus bakalauro studijas teko daviklį nuolatos tobulinti, taisyti sulaužytas dalis. Baigęs tyrimą, toliau vystyti prietaiso neplanavau, nes jau gilinausi jau į kiek kitokią mokslinę sritį – medicinos fiziką“, – teigia M. Merkis.

Tačiau tokios inovacijos, palengvinančios gyvūnų sveikimo stebėjimą po operacijų ar padedančios tobulinti tam tikrus sveikatos priežiūros procesus, aktualios ne tik veterinarams, bet ir daugeliui naminių gyvūnų mylėtojų. Anot KTU doktoranto, ateityje bene kiekvienas galės kliautis technologijomis, kad šios apie mūsų ar mūsų augintinių sveikatos būklę praneštu realiu laiku.

„Manau, kad perėjimas link personalizuoto gyvybinių parametrų sekimo realiu laiku – jau čia pat. Jau ir dabar turime laikrodžius su deguonies kiekio kraujyje jutikliais. Vystosi ir surinktos informacijos automatiniai analizės algoritmai“, – sako M. Merkis.

Magistrantūrą baigė su pagyrimu

Medicinos fizikos studijų programoje įgytas magistro laipsnis tapo dar vienu sėkmingu žingsniu mokslininko karjeros link – M. Merkis buvo apdovanotas laureato diplomu už geriausią pranešimą Lietuvos mokslų akademijos organizuotoje jaunųjų mokslininkų konferencijoje, kurioje jis pristatė savo baigiamąjį darbą. Anot KTU doktoranto, visi pasiekimai ir gauti apdovanojimai pareikalavo susikaupimo ir sistemingo darbo.

„Mokslai sekėsi neblogai, kažkaip pavyko gauti bakalauro ir magistro diplomus su pagyrimais, laimėti nemažai stipendijų. Bet savaime niekas man nepavyksta, dažniausiai reikia labai nemažai pasikankinti paaukojant daug laiko“, – teigia M. Merkis.

Pasak KTU doktoranto, universitetas smarkiai prisidėjo ne tik prie jo kompetencijų lavinimo, bet ir asmenybės tobulinimo – leido geriau pažinti ne tik jį supantį pasaulį, bet ir save.

„Nors kurių dalykų, pavyzdžiui filosofijos, studijų metu nevertinau, dabar man jie aktualūs kaip niekad. Žinoma, gavau ir profesinių žinių pagrindus, kurių prireikia dirbant kiekvieną dieną Kauno klinikose inžinieriumi ir medicinos fiziku. Bet net ir po magistro ir jau kelių metų patirties reikia dar daug mokytis, norint kažką iš tiesų nusimanyti“, – sako M. Merkis.

 

KTU informacija

Unsplash.com nuotr.

Dalintis
2024/02/22

Už ką dar gali tekti žemdirbiams susimokėti?

2022 m. Lietuvoje į atmosferą pateko beveik 5 proc. mažiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD). Visuose sektoriuose išmetimai sumažėjo, tik vienintelio žemės ūkio išaugo 1,8 proc. Tokia Aplinkos ministerijos (AM) p...
2024/02/22

Svarbu: štai kokias išimtis taikyti ūkininkams pasiūlė EK

Vasario 22 d. Europos Komisija (EK) Tarybai pirmininkaujančiai Belgijai nusiuntė dokumentą, kuriame išdėstyti pirmieji galimi veiksmai, padėsiantys sumažinti ūkininkams tenkančią administracinę naštą. Dokumente, kuris vasario 26 d. b...
2024/02/22

To nebuvo dešimtmetį: dėl potvynio atidarytos Kauno hidroelektrinės pralaidos

Kauno hidroelektrinėje (Kauno HE), kurią valdo „Ignitis gamyba“, pirmą kartą per daugiau nei 10 metų dėl potvynio buvo atidarytos pralaidos, kad iš Kauno HE tvenkinio būtų išleidžiamas perteklinis vanduo. Hidroelektrinės ...
2024/02/22

Svarstoma, kaip užtikrinti šunų, kačių gerovę ir atsekamumą visoje ES  

Europos Komisija (EK) siūlo keisti Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą dėl šunų ir kačių gerovės bei atsekamumo. Pakeitimais siekiama užtikrinti minimalius, visoje Europos Sąjungoje bendrus, gyvūnų gerovės standartus - gyvūnus augintin...
2024/02/22

Estijoje dyzelinas pigesnis nei Lietuvoje

Per savaitę vidutinės degalų kainos Lietuvoje vėl padidėjo: benzinas pabrango 1,5 proc., dyzelinas – 1,4 procento. Euro zonos valstybėse degalų vidutinės kainos praėjusią savaitę taip pat didėjo – tiek benzino, tiek ir dyzelino vidutin...
2024/02/22

Dar viena galimybė miškininkams

Jau nuo vasario 26 d. bus priimamos paraiškos pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos veiklos sritį „Investicijos, kuriomis didinamas miškų ekosistemų atsparumas ir aplinkosauginė vertė“.
2024/02/22

Lietuvą dėl transriebalų vartojimo sumažinimo palankiai įvertino PSO

Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) Lietuvai suteikė riebalų rūgščių transizomerų (sukietintų aliejų, dar vadinamų transriebalais) eliminavimo iš maisto tiekimo sistemos patvirtinimo sertifikatą. Lietuva tapo viena iš penkių...
2024/02/22

Maisto atliekų lauks vabzdžių lervos – bus gaminami baltymai pramonei, trąšos ir biokuras

Vilniaus regiono maisto atliekas tvarkantis UAB „Energesman“, administruojantis Vilniaus mechaninio ir biologinio apdorojimo (MBA) gamyklą, investuoja 1 mln. Eur į inovatyvią vabzdžių lervų technologiją. Jau šį pavasarį gyventoj...
2024/02/22

Baltijos šalyse ukrainiečiams iššūkiai yra finansai, įsidarbinimas, kalba ir nuoma

Pagrindiniu iššūkiu ketvirtadaliui ukrainiečių Baltijos šalyse yra finansinis stabilumas, penktadaliui – įsidarbinimas, kalbos barjeras bei ilgalaikė būsto nuoma, ketvirtadienį skelbia Tarptautinė migracijos organizacija.