Poliniai ar pontoniniai
Pirmas iškylantis klausimas, norint turėti patogų priėjimą prie savo tvenkinio, kokie gali būti lieptai ir kur juos įrengti. „Dėl šiuolaikinių technologijų įrengti lieptus galima bet kur. Dažniausiai įrengiami virš vandens (beje, Rusnės estakada irgi savotiškas lieptas automobiliams per kasmet užliejamas pievas). Lieptų paskirtis gali būti įvairi, bet labiausiai ji susijusi su turizmo ir poilsio infrastruktūra“, – sako R. Rėderis.
Dažniausiai renkamasi statyti polinį arba pontoninį lieptą. Polinis, pasak specialisto, labai mėgstamas, tvirtas, stabilus, gali būti įvairiausių formų. Tačiau jis netiks, jei vandens lygis nestabilus, smarki srovė ar gali susidaryti ledonešis. Įrengti polinį tiltą sudėtingiau ir brangiau.
„Pontoninį lieptą lengviau sumontuoti ir išmontuoti. Todėl jis nepakeičiamas ten, kur galimi potvyniai, ledonešis ir pan. Tokį lieptą statyti santykinai pigiau, – aiškina R. Rėderis. – Pagrindinis pontoninio liepto trūkumas – mažesnės galimybės įmantresnei formai sukurti. Jis taip pat reikalaus dėmesio: jeigu galimas ledo judėjimas, lieptą reikia išmontuoti žiemai. Be to, vaikštant pontoniniu tiltu, jaučiamas mažesnis stabilumas, kartais nedidelis siūbavimas, tačiau jis gana saugus.“
Kada reikia leidimo?
Vien tik apsispręsti, kokį lieptelį rinksitės, nepakanka. „Pirmiausia būtina išsiaiškinti, ar lieptui įrengti nereikia leidimo. Visuose valstybiniuose vandens telkiniuose prieš įrengiant net ir mažiausią lieptelį, reikalingas supaprastinto laikino nesudėtingo statinio projektas ir Nacionalinės žemės tarnybos sutikimas. Liepto ilgis ribojamas – jis turi būti ne ilgesnis nei 25 proc. toje vietoje esantis vandens telkinio plotis, bet visais atvejais ne ilgesnis kaip 30 m. Įrengiant lieptą nuosavame telkinyje, projekto, statybos leidimo nereikės, jeigu jis atitiks I ir II grupės statinius pagal statybos techninį reglamentą ir nebus kultūros paveldo vietovėje (I grupė) ar miesto ir saugojamoje teritorijoje (II grupė). Kilus abejonių, apie tai galima pasiskaityti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos tinklalapyje“, – sako specialistas.
Jis pataria ir ką daryti, jei tokio leidimo negalite gauti, o liepto būtinai reikia: „Pontonais prekiaujančios įmonės siūlo įsigyti pontoninį plaustą ir jį naudoti vietoje liepto, plaustams leidimo nereikia, tiesa, jį privalu registruoti kaip vidaus vandens transporto priemonę.“
Priežiūra ir galimos klaidos
Įrengus lieptelį, svarbiausia reguliariai tikrinti konstrukcijų tvirtumą. „Geriausia tai daryti rudenį po aktyvaus naudojimo sezono ir pavasarį po žiemos. Kad lieptas nenukentėtų nuo ledonešio, žiemai rekomenduojame jį išardyti, o pavasarį surinkti vėl“, – sako tuo užsiimančios įmonės vadovas.
Jis atkreipia dėmesį ir į kitus šio statinio priežiūros niuansus: „Medinės liepto dalys ekologiškesnės ir tvaresnės, tačiau reikalauja daugiau priežiūros – jas reikia reguliariai padengti alyva ar kita florai ir faunai nekenksminga medžiaga. Medinė danga, dažniausiai obliuotos, frezuotos lentos, po žiemos nuvalomos aukšto slėgio srove. Galima naudoti ir dirbtinės medienos lentas – jų impregnuoti nereikia, o valomos taip pat aukšto slėgio srove.“
Kartais lieptai būna nenaudojami arba kyla eksploatavimo problemų dėl padarytų klaidų. „Didžiausia jų – kai lieptas įrengiamas be leidimų ten, kur jie būtini. Didelių nuostolių patiriama ir dėl lieptų įrengimo klaidų, pavyzdžiui, poliai įkalami negiliai, tik į dumblo sluoksnį, pontonai neužinkaruojami, senos, patręšusios lentos nepakeičiamos, liepto statybai naudojamos vinys arba netinkami medvaržčiai (lieptams rekomenduojama naudoti specialius nerūdijančio plieno medvaržčius)“, – vardija specialistas.
Saugumo rekomendacijos
„Rasų“ korespondentė Giedrė RYMEIKĖ
Ramūno Rėderio ir 123rf nuotraukos
Žurnalo „Rasos“ archyvo informacija
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.