Sužavėjo ešolcijos – Kalifornijos aguonos

Ilgai žydi ir pasisėja pačios

„Ešolcijos mane sudomino tada, kai nusprendžiau panaikinti dalį vejos ir suformuoti gėlyną, – prisiminė Aistė Kesminaitė-Jankauskienė. – Kadangi mėgstu oranžinę spalvą, akis užkliuvo už šių gėlių. Nežinau, kiek jos Lietuvoje retos, bet kituose gėlynuose jų nepastebiu. Jos sužavėjo ir dėl to, kad yra nereiklios, lapija dekoratyvi, žiedų daug, žydi labai ilgai, pasisėja pačios.“

Prieš ketverius metus Aistė nusipirko ešolcijų sėklų (tuo metu rado tik klasikines oranžines) ir pasėjo į daigyklas, orui atšilus daigus perkėlė į gėlyną. Kitais metais papildomai rado pirkti įvairiaspalvių ešolcijų sėklų mišinio. Kadangi gėlės pasisėja pačios, nuo to laiko sėklų visai neperka. Reikia tik išretinti, kad gėlės augtų stipresnės. Jeigu kurios nors spalvos atsiranda per daug, augintoja tiesiog nuskainioja jų žiedus arba dar nesubrendusias sėklų dėžutes, kad neišbarstytų sėklų.

Aistės pastebėjimu, ešolcijos žydėti pradeda balandį ar gegužės pradžioje. Žydi gana ilgai, apie tris mėnesius, vis išleisdamos naujų pumpurų.

„Man svarbu tai, kad ešolcijos atsparios sausrai (žinoma, tada žiedeliai būna smulkesni ir pats augalas silpnesnis) bei maistinių medžiagų trūkumui, – pabrėžė pašnekovė. – Aš jų visai netręšiu. Tiesa, mano gėlynas įkurdintas gerokai perpuvusiame grybų komposte. Net ir po 4 metų jame išliko nemažai maistinių medžiagų. Ešolcijos auga šalia lelijų, mondardų, sinavadų, juodgrūdžių, agurklių ir kitų gėlių.“

Vienamečio grožio įvairovė

Geltonžiedė ešolcija (Eschscholzia californica) – štai toks norminis šios vienametės gėlės pavadinimas. „Taisyklingus keturių vainiklapių žiedus visu gražumu išskleidžia tik saulėtą dieną, o vakarais ir rytais – užsidaro,“ – pastebėjo gėlininkė specialistė K. Balnytė.

Geltonžiedžių ešolcijų sukurta tiek tuščiavidurių, tiek pilnavidurių įvairiaspalvių veislių. Tai rodo ir veislių įvairovė: ‘Karmine King’ (tuščiavidurės, ryškiai raudonos), ‘Apricot Chiffon' (pilnavidurės, geltonos su kreminiu atspalviu), ‘Milky Way’ (tuščiavidurės, baltos), ‘Purple Gleam’ (tuščiavidurės, rausvos), ‘Cherry Ripe’ (pilnavidurės, vyšninės su oranžine dėme), ‘Mandarin’(tamsiai oranžinės)...

Iš viso skaičiuojama 15 ešolcijų rūšių ir 7 porūšiai. Natūraliai ešolcijos paplitusios Ramiojo vandenyno pakrantėse, JAV ir netgi Meksikoje. Šiaurės Amerikoje jos iki šiol dėl išvaizdos panašumo vadinamos Kalifornijos aguonomis. Ir šiais laikais Kalifornijoje balandžio 6-oji minima kaip Ešolcijų diena. 1903 m. ji oficialiai paskelbta Kalifornijos valstijos gėlė.

Saulėta vieta ir drėgmei laidus, geriau smėlėtas dirvožemis – šių dviejų pagrindinių sąlygų užtenka ešolcijoms augti Lietuvoje, pastebi K. Balnytė. Jos pakankamai gerai auga įsiterpusios tarp įvairių daugiamečių, ypač pavasarinių svogūninių.

Specialistė pataria šias gėles geriau sėti rudenį. Ir tikrai jos kuo puikiausiai pasisėja savaime, ne pro šalį užbėrus šiek tiek smėlio. Vaisiai – pailga dėžutė, ji atsidaro išilgai plyšdama: štai taip ešolcijos gausiai pasisėja. Nesistebėkite, jeigu kitais metais jos pražys ir kitoje sklypo vietoje.

Augalo aukštis kartais siekia iki pusės metro. Stiebai šakoti, pilki, lapai siaurai plunksniškai suskaldyti, pilkai žali.

Įdomu tai, kad kai kur Lietuvoje (Paluknėje, Trakų r.) ešolcijos anksčiau buvo vadinamos napalionais. Elegantiškai jos atrodo ir puokštėse, vazose. K. Balnytės žiniomis, anksčiau liaudies medicinoje kai kur naudotos kaip migdanti priemonė. Ir dabar ešolcijos naudojamos kai kuriems vaistiniams papildams gaminti. Jose randama ir šiek tiek silpnesnio poveikio nuodingų medžiagų.

Aistės Kesminaitės-Jankauskienės ir pixabay.com nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.