Draudimo įmonės atstovas situaciją apibūdina vienu žodžiu – katastrofa

Ne tik su Lietuvos, bet ir su Latvijos ūkininkais dirbančios Pasėlių savidraudos fondo VH atstovas Martynas Rusteika neslepia, kad tokio vaizdo dar nėra matęs: „Tai yra katastrofa tiesiogine šio žodžio prasme“. Per maždaug 40 min. stichija niokojo viską iš eilės 35–40 tūkst. hektarų plote.

Po tropinės nakties galinga  vėtra, lydima stiprios liūties ir krušos, pradėjo formuotis ir, nuūžusi per Panevėžį, Pakruojį, Radviliškį, Šiaulių kraštą, Joniškį, nukeliavo į Latviją: Tervetės, Dobelės, Tukumos, Engurės regionus, link Baltijos jūros. „Labai nukentėjo Tervetės kraštas. Tenka kalbėti ne tik apie pažeistus augalus, suniokotą turtą, bet ir apie fizines žmonių traumas. Neliko nė vieno sveiko stogo, nesvarbu, ar tai buvo šiferis, čerpės ar skarda. O augalai taip nukapoti, kad sunku suprasti – kombaino nukultas laukas ar krušos padariniai. Vaizdas visiškai identiškas“, – patirtais įspūdžiais dalijosi M. Rusteika.

Šiuo metu tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje po nukentėjusius regionus važinėja ir padarinius fiksuoja jungtinė latvių ir lietuvių savidraudos įmonės specialistų komanda, apie 80 žmonių. Darbo tiek daug, kad rytoj atvyksta specialistų ir iš Vokietijos, kad kuo greičiau būtų įvertinti nuostoliai.   

M. Rusteika svarsto, kad gali būti, jog nuostolius teks skaičiuoti ir dešimtimis milijonų eurų.  „Išguldytas ištisas rapsų laukas, augalai taip nukirsti, kad likusios styroti vien ražienos. Latvijos valdžia stebi situaciją ir svarsto, kaip galėtų pagelbėti, nes kalba eina ne tik apie žemės ūkį, bet ir apie tai, kur žmonės galėtų kurį laiką pagyventi. Stichija siaubė viską, daužė, atlupinėjo ir naujų, ir senų namų fasadus. Viename ūkyje nuo namo skardas vėtra nunešė 500–600 metrų. Situacija katastrofinė tiesiogine žodžio prasme.“

Draudimo atstovas pasakojo, kad vėtros būta tokios galingos, jog su šaknimis išrovė šimtametį ąžuolą, kitą perskėlė perpus ir nulaužė, o jai praūžus per kapines, jos priminė ne amžinojo poilsio vietą, bet miško kirtimą. „Ten, kur epicentras buvo, apie 10 km spinduliu tiek į Latvijos, tiek į Lietuvos pusę, tie regionai nukentėjo labiausiai, – pastebėjo specialistas. – Jeigu anksčiau tokie dalykai buvo lokalūs, tai šiandien to pasakyti nebegalima.“

ŪP portalo informacija

Pasėlių savidraudos fondo VH Lietuva nuotr. 

VH ir socialinių tinklų vaizdo įrašai