Kaunas -4,9 °C Debesuota
Penktadienis, 13 Grd 2024
Kaunas -4,9 °C Debesuota
Penktadienis, 13 Grd 2024

Stichijos žalų žemėlapis

2023/08/27


Rugpjūčio pradžioje Lietuvoje siautusi audra – viena smarkiausių šalies istorijoje, rodo draudikų ir hidrometeorologų duomenys.

Lietuvą prieš porą savaičių nusiaubusi audra vartė ir laužė medžius bei kiemuose paliktą inventorių. Kruša daužė langus, apgadino automobilius, namus ir kitą gyventojų bei įmonių turtą. Taip pat gauta nemažai pranešimų apie suniokotus ūkininkų pasėlius, sugadintus gyventojų namų stogus, žemės ūkio techniką.

Gausus lietus, škvalas ir kruša bene daugiausiai nuostolių pridarė Šiaurės ir Vakarų Lietuvoje.

Visoje šalyje siautusi audra ypač skaudžiai smogė Joniškio rajonui. Didelė žala padaryta Žagarės miesteliui, kuriame, užvirtus medžiui, žuvo moteris. Skaudžius audros padarinius jaučia ir Panevėžio regionas, taip pat Ukmergės ir Širvintų rajonai.

Karolina Emanuelė Karpova, BTA draudimo Žalų reguliavimo departamento direktorė, sako, kad vien pranešimų apie sugadintą gyventojų turtą po dvi dienas siautusios audros bendrovė gavo 280. Bendra turtui padaryta žala, skaičiuojant kartu su pasėliais, perkopė 1 mln. eurų. Dar 235 pranešimai gauti apie sugadintas transporto priemones. Bendra stichijos sukelta žala transportui sudaro apie 650 tūkst. eurų. Beveik visi atvejai susiję su kruša.

Karolina Emanuelė Karpova
Karolina Emanuelė Karpova: „Žalų išmokėjimui Lietuvoje rezervavome beveik 2 mln. eurų, o visose trijose Baltijos šalyse – 6 mln. eurų“.

Žalų statistika Lietuvoje

„Kol kas daugiausiai pranešimų sulaukėme dėl nuplėštų stogų, užtvindytų rūsių, ledokšnių, nulūžusių šakų ir krušos apgadintų automobilių. Stebime situaciją ir jau matome, kad šie ekstremalūs orų reiškiniai pridarė daug žalos turtui. Žalų išmokėjimui Lietuvoje rezervavome beveik 2 mln. eurų, o visose trijose Baltijos šalyse – 6 mln. eurų. Tačiau suma dar gali keistis, nes duomenys kol kas nėra galutiniai. Dar neturime viso gamtos išdaigų pridarytos žalos sąrašo. Iki šiol sulaukiame skambučių. Be to, 160 tūkst. eurų žalų jau atlyginome“, – komentuoja K. E. Karpova.

Anot jos, stiprus gūsingas vėjas daug žalos padaro medžiams, o kartu ir šalia jų stovintiems automobiliams, elektros tinklams bei nekilnojamam turtui.

„Prieš audrą nereikėtų palikti automobilių po medžiais, ypač jei medžiai seni. Beje, rekomenduojame įvertinti sklypuose augančių medžių būklę. Jei jie seni, sergantys – juos reikėtų šalinti. Tai padės išvengti galimos nelaimės. Taip pat verta prieš audrą į patalpas įnešti kiemuose ir terasose paliktus daiktus – kepsnines, batutus, dviračius ir kitką“, – pataria BTA draudimo Žalų reguliavimo departamento direktorė.

Anot jos, kasmet būna atvejų, kai žmonės kreipiasi dėl sudaužytų kepsninių, po kiemą skraidžiusių daiktų išdaužtų langų ir stiklinių durų. Nutinka, kad kieme palikti ir vėjo blaškomi daiktai apgadina ir kaimynų namus ar automobilius.

Virto medžiai, degė pastatai

Tai patvirtina ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) duomenys. Ugniagesiai gelbėtojai per audras daugiausiai vyko šalinti ant kelių, šaligatvių ir kiemuose nuvirtusius medžius ar jų šakas. Daugiausiai tokių įvykių fiksuota Vilniaus, Šiaulių ir Tauragės apskrityse.

„Šiemet, rugpjūčio 6-8 d., ugniagesiai gelbėtojai 195 kartus vyko šalinti ant važiuojamosios kelio dalies, automobilių, elektros laidų, pastatų ir kt. nuvirtusių medžių. Pernai per visą rugpjūčio mėnesį tokių darbų jie atliko 60, o šiemet tik iki rugpjūčio 21 d. – net 250.

rugpjūtį (iki 21 d.) dėl žaibo iškrovos kilo 24 gaisrai. Jų metu degė penki gyvenamieji namai, šeši ūkiniai pastatai, vienas tvartas, vienas pagalbinės ūkio paskirties pastatas, viena gyvulių ferma, vienas apleistas pastatas, penki gaisrai kilo atvirosiose teritorijose (šieno rulonai, medžiai). Pernai rugpjūtį iki šios dienos dėl žaibo buvo kilę 19 gaisrų“, – vardija Sonata Kukienė, PAGD komunikacijos specialistė.

 

Partnerio turinys

Žagarės regioninio parko nuotr.

 

Dalintis