Glifosato atsisakymas kainuotų labai brangiai

Ataskaitoje „Ateitis be glifosato“ teigiama, jog atsisakius glifosato JAV žemės ūkyje dėl ribotos pasiūlos ir didesnių alternatyvių produktų kainų ūkininkų gamybos sąnaudos padidėtų 2–2,5 karto – daugiau nei 1,9 mlrd. JAV dolerių. Mažesniems ūkiams šis padidėjimas turėtų itin neproporcingą ir gal net lemiamą poveikį.

Pasak ekspertų pranešimo, didelių išlaidų ūkininkai patirtų jau pirmaisiais metais, antraisiais metais išlaidos dar labiau išaugtų, nes sparčiai didėtų laukų piktžolėtumas. Laukų priežiūrai tektų naudoti kur kas daugiau mechaninių priemonių, be to, gali išaugti piktžolių atsparumas turimiems herbicidams. Panaši situacija planuojama ir trečiaisiais metais, o pusiausvyrą tarp aplinkos apsaugos ir poveikio aplinkai augalininkystė pasiektų tik ketvirtaisiais metais. Vėliau labai paspartėtų ūkių konsolidacija, nes smulkesni ūkininkai tiesiog būtų išstumti iš rinkos – jie nepajėgtų konkuruoti su stambesniais.

Ekspertų nuomone, glifosato atsisakymas lemtų intensyvų dirvožemio įdirbimą, dėl kurio surenkama mažiau anglies dioksido ir išmetama daugiau teršalų. Be glifosato ūkininkai apribotų įsėlių, taip pat – ir tarpinių pasėlių plotus, o tai pablogintų vandens ir dirvožemio kokybę. Vien dėl to JAV žemės ūkis papildomai kasmet į atmosferą išmestų iki 34 mln. tonų CO2 – tiek, kiek išmeta 6,8 mln. automobilių.

Be to, ekspertų teigimu, atsisakius glifosato ir pradėjus naudoti alternatyvias chemines medžiagas, šios gali kelti dar didesnį pavojų aplinkai ir žmonių bei kitų gyvūnų sveikatai, jei, pavyzdžiui, jos bus naudojamos per dažnai arba netinkamai. Kol kas nėra nė vienos tiek ištirtos augalų apsaugos priemonių veikliosios medžiagos kaip glifosatas.

Ataskaitoje taip pat akcentuojama, jog padidėjusios gamybos sąnaudos padidintų ilgalaikį infliacinį spaudimą maisto kainoms. Be to, JAV žemės ūkio produkcija, ypač kukurūzai, taptų mažiau konkurencingi pasauliniu mastu. Nors didžiausias poveikis būtų jaučiamas ūkių lygmeniu, nedideli padidėjusio anglies dioksido intensyvumo pokyčiai galėtų sumažinti kukurūzų ir sojų, naudojamų kaip atsinaujinanti degalų žaliava, paklausą rinkoje. Padidėtų prekių, skirtų naudoti maiste ir pašaruose, gamybos sąnaudos, o bendros didesnės sąnaudos būtų perkeltos galutiniams atsinaujinančiųjų išteklių degalų naudotojams ir vidutiniam vartotojui.

„Nors rinkos prisitaikytų prie pasaulio be glifosato, tai reikštų dideles ekonomines išlaidas ūkininkams ir lemtų spartų ŠESD išmetimą, kuris pakeistų dešimtmečius trukusią išsaugojimo ir tvarumo pažangą“, – ataskaitoje akcentuoja „Aimpoint Research“ vyriausiasis ekonomistas Greggas Doudas.

Glifosatas yra plačiausiai naudojamas herbicidas JAV, pirmą kartą Aplinkos apsaugos agentūros (EPA) užregistruotas kaip pesticidas 1974 m. Nuo to laiko ši cheminė medžiaga pasirodė esanti veiksminga, ekonomiškai efektyvi piktžolių kontrolės priemonė ir suteikė ūkininkams galimybę pereiti prie konservatyvaus – tausojančio žemės dirbimo. Tokia praktika, mažindama išmetamo anglies dioksido kiekį, sukuria sveikesnį dirvožemį, švaresnį vandenį ir atsparumą klimato kaitai.

ŪP fotoinformacija