Parama – ir melioracijos sistemoms atnaujinti, ir inovacijoms

Rems dvi veiklas

Klimato kaita kelia naujų iššūkių, todėl naudinga diegti inovatyvias melioracijos sistemas, kurios užtikrintų ir tvarią gamtos išteklių apsaugą. Tad skiriant paramą ypatingas dėmesys bus skiriamas teritorijoms, kuriose didelė pasklidoji žemės ūkio tarša, bloga paviršinių vandenų kokybė, projektams, kuriuose numatomos papildomos aplinkosauginės investicijos (pavyzdžiui, dvigubo profilio melioracijos griovių šlaitų įrengimas ir kita). Be to, vandentvarkos priemonės veikloje atsiranda ir naujų tikslų. Anksčiau norėta nuo dirvos paviršiaus nuvesti perteklinį vandens kiekį, o dabar keleri sausringi metai parodė, kad būtų prasminga drenažo sistemose esantį vandenį panaudoti ir drėkinimui. 2020–2022 m. KPP paraiškų priėmimo laikotarpiu pirmenybė jau buvo teikiama toms paraiškoms, kuriose numatyta diegti aplinkosaugos priemones. Ši tendencija išsilaikys ir įgyvendinant SP.

Šiam paraiškų teikimui skirta reguliuojamojo drenažo įdiegimui į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas 4 mln. Eur, o esamų melioracijos sistemų rekonstravimui – 7,2 mln. Eur. Tad ir teikti paraiškas bus galima pagal dvi veiklas – reguliuojamojo drenažo įdiegimui į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas bei esamų melioracijos sistemų rekonstravimui. Paraiškas galės teikti žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai, melioracijos sistemų naudotojų asociacijos,  fizinių ir (ar) juridinių asmenų, kurių teisėtais pagrindais valdomos žemės ribos sutampa su konkrečios (rekonstruojamos) melioracijos sistemos ribomis, grupė, veikianti pagal tarpusavio jungtinės veiklos sutartį, savivaldybių administracijos.

Diegiant reguliuojamąjį drenažą į esamas rekonstruotas melioracijos sistemas didžiausia paramos suma projektui sudarys 40 tūkst. Eur, o paramos intensyvumas sieks 80 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Kai bus rekonstruojamos esamos melioracijos sistemos, didžiausia paramos suma projektui sieks 300 tūkst. Eur, o paramos intensyvumas sudarys iki 65 proc. visų tinkamų finansuoti projekto išlaidų. Mažiausias galimas pareiškėjo prašomas paramos intensyvumas vykdant bet kurią iš šių dviejų veiklų – 20 proc. visų tinkamų finansuoti išlaidų vertės.

Iš karto – prie pažangesnės

Inovatyvių melioracijos sistemų – reguliuojamojo drenažo, drenažo nuotėkio valdymo sistemų – diegimas rekonstruojamose melioracijos sistemose reguliuoja dirvožemio drėgmės režimą. Tokiu būdu pasiekiamas didelis aplinkosauginis efektas – sulaikant drenažo nuotėkį taupomos dirvožemio vandens atsargos ir mažinamas cheminių medžiagų išplovimas. Aplinkosaugos priemonių melioracijoje naudojimas skatinamas, kai įgyvendinami projektai vis labiau apima ne tik tradicinių melioracijos sistemų rekonstravimo priemonių taikymą, bet ir inovatyvių metodų, užtikrinančių ekosistemų funkcionavimą, diegimą.

Šakių rajone įsikūrusi Melioracijos sistemų naudotojų asociacija (MSNA) „Veršiai“, 2021 m. pasinaudojusi 277,5 tūkst. Eur parama pagal KPP priemonę „Parama žemės ūkio vandentvarkai“, rekonstravo MSNA priklausančių narių laukuose esančias melioracijos sistemas. „Mūsų krašte drėgmės kai kuriais augalų vegetacijos etapais trūksta, o laistyti laukus, kuriuose auginame javus, neturime galimybės. Todėl drėgmės balansą nusprendėme išsaugoti kitokiu būdu. Pavasarinį vandens perteklių, naudodami reguliuojamąjį drenažą, mes sukaupiame ir išnaudojame atėjus sausringesniam laikotarpiui, kuris dažniausiai užklumpa gegužės, birželio mėnesiais ir labai kenkia augalų vegetacijai“, – aiškino MSNA „Veršiai“ pirmininkas Kęstutis Daugėla. 

Asociacija reguliuojamojo drenažo sistemas jau įsirengė 70 ha plote, šiuo metu baigia įrengti dar 100 ha, o iki ateinančių metų ruošiasi plotus su reguliuojamu drenažu padidinti dar maždaug 70 ha. Kai visi planai bus įgyvendinti, reguliuojamojo drenažo sistemos bus įrengtos daugiau kaip pusėje MSNA „Veršiai“ narių dirbamos žemės.

„Investicijos į reguliuojamąjį drenažą nemažos, tačiau su parama bei įvertinus tai, kad tuo pačiu metu sutvarkėme ir sugedusį drenažą, to imtis tikrai apsimoka“, – pabrėžė K. Daugėla.

„Reguliuojamas drenažas – vieni pliusai“, – tvirtino ir Radviliškio rajono MSNA „Švaininkai“ pirmininkas Julius Martinonis, kurio vadovaujama asociacija 2019 m., pasinaudojusi KPP parama gavo 300 tūkst. Eur ir, atlikusi melioracijos sistemų rekonstrukciją, įsirengė reguliuojamąjį drenažą. Pažangios drenažo sistemos buvo  įrengtos kiek daugiau nei 130 ha iš 350 ha asociacijos narių dirbamos žemės.

J. Martinonio teigimu, pradėjus funkcionuoti  reguliuojamajam drenažui, rezultatai pasijautė iš karto.

„Palyginus laukus, kuriuose yra įrengtas reguliuojamasis drenažas, su laukais, kuriuose tik rekonstruotos drenažo sistemos, pirmuosius skirtumus galima pastebėti jau dirbant žemę. Ten, kur įrengtos reguliuojamosios sistemos, žemė būna drėgna. Tad vien pažiūrėjus į pasėlius buvo matyti ryškus skirtumas. Šiuose laukuose auginome žirnius, kviečius, tačiau didžiausius plotus užsėjome kanapėmis, kurioms reguliuojamojo drenažo sistema ypač pasiteisino. Mūsų laukuose drenažas yra 1,5–2 m gylyje, vandenį laikome 0,6–0,8 m gylyje. Jį galime išsaugoti apie mėnesį laiko. Tad stingant lietaus tai labai svarbu, norint sėkmingai užauginti derlių“, – džiaugėsi reguliuojamo drenažo sistemos privalumais J. Martinonis.

Poreikis – kur kas didesnis

Parama Lietuvos žemės ūkio vandentvarkai buvo teikta ir 2007–2013 m. laikotarpiu. Priemonė dėl prastos melioracijos sistemų būklės, patiriamų nuostolių dėl dirvų užmirkimo iš karto tapo populiari. Tuo laikotarpiu parama buvo patvirtinta 381 paraiškai už beveik 111 mln. Eur. Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. laikotarpiu vandentvarkai buvo skirta  131 mln. Eur. Šiuo metu patvirtinta parama 452 paraiškoms, o išmokėta parama sudaro daugiau nei 105 mln. Eur.

Toks susidomėjimas parama kaimo melioracijos sistemų atnaujinimu, jos rekonstrukcija nėra atsitiktinis – Lietuva patenka į perteklinės drėgmės zoną, tad mūsų žemdirbiams itin svarbi melioracija, kurios būklė turi įtakos žemės ūkio veiklos produktyvumui. Deja, nors viso šalies melioracijos turto, kuriam jau beveik 50 metų, vertė ir sudaro daugiau kaip 2 mlrd. Eur, bet jo nusidėvėjimas kai kuriose vietovėse siekia daugiau kaip 70 proc. ir daugiau, o KPP priemonės „Parama žemės ūkio vandentvarkai“ lėšomis kasmet būdavo pagerinama tik iki 3–4,5 proc. blogos būklės melioruotos žemės ploto.

KPP parama dažniausiai buvo skirta investicijoms į žemės ūkiui būtiną infrastruktūrą: remiamas lauko drenažo inžinerinės infrastruktūros atnaujinimas, lauko drenažo sistemų pritaikymas pagal keliamus aplinkosaugos reikalavimus ir ariamos žemės kalkinimas projekto ribose. Pagrindiniais paramos gavėjais buvo melioracijos sistemų naudotojų asociacijos, kurios dažniausiai investuodavo į savo veiklai naudojamų laukų drenažo sistemų atnaujinimą.

Redakcijos nuotrauka

Nr. 272/7