Sėjos darbus įklampino posėliai

Plotai didėja

Kaip skelbia Žemės ūkio duomenų centras (ŽŪDC), šiais metais 14 800 pareiškėjų deklaravo 300 442 ha žieminių rapsų plotus. 47 163 pareiškėjai deklaravo žieminius kviečius, jiems skirti 833 218 ha plotai. Mažiau populiaresni yra žieminiai kvietrugiai, kuriems buvo skirti 58 443 ha, žieminiai miežiai – 44 168 ha ir žieminiai rugiai – 28 055 ha.

Pastebima, kad žieminių javų ir rapsų pasėlių plotai Lietuvoje kasmet auga. Tikėtina, kad išplėsti minėtų pasėlių plotus skatina didesnis derlingumas, kuris ūkiams duoda daugiau pelno. Analizuojant ŽŪDC statistiką, matyti, kad 2017 m. populiariausia kultūra buvo žieminiai kviečiai, jų plotai siekė 634 490 ha, 2018 m. kartu su žieminiais kviečiais spelta buvo užsėti 465 333 ha, 2019 m. – 743 199 ha, 2020 m. – 753 703 ha, 2021 m. – 790 547 ha, 2022 m. – 843 952 ha, 2023 m. – 836 952 ha.

Šiais metais proporcingai žieminių javų ir rapsų pasėlių plotus padidinęs Anykščių r. ūkininkas Mindaugas Kavoliūnas „Ūkininko patarėjui“ sakė, kad jis stengiasi pagrindines pajamas gauti būtent iš žieminių kultūrų. „Auginti vasarines kultūras didelė rizika, tą parodė šie metai. Ūkyje dar nenuimti grikiai. Viskas brangsta, o mūsų užauginta produkcija pinga, nesitikiu, kad kitais metais grūdų supirkimo kainos bus aukštos“, – kalbėjo M. Kavoliūnas.

Tikisi gero rezultato

Kitas to paties rajono ūkininkas Saulius Vilkas žieminių pasėlių plotus sumažino. „Du kartus nebesėjau tos pačios kultūros, todėl plotus sumažinau. Žieminėms kultūroms visada skiriu 80 proc. dirbamos žemės. Šiais metais viską suspėjau padaryti laiku, pasėjau žieminius kviečius, miežius ir rapsus“, – pasakojo S. Vilkas. Kaip ŪP informavo Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) Anykščių skyriaus pirmininkas Žilvinas Augustinavičius, ne visi šio rajono ūkininkai laiku pasėjo žiemines kultūras, nes jiems koją pakišo posėlių auginimas. Kai kurie žemdirbiai dar tebepluša laukuose, sėja žieminius kviečius, nes sėti kitas kultūras jau per vėlu.

„Praleidus geriausius sėjos terminus tenka sėti didesnę sėklų normą. Ruduo dar šiltas, todėl ūkininkai tikisi gero rezultato“, – teigė Ž. Augustinavičius.

Šilutės krašte taip pat ne visi ūkininkai yra baigę žiemkenčių sėją. Šio krašto ūkininkų sąjungos pirmininkas Kęstutis Andrijauskas ŪP patvirtino, kad darbus turi užbaigti tie ūkininkai, kurie buvo prisiėmę įsipareigojimų. „Jei ne lietus, praėjusią savaitę darbai būtų buvę baigti. Ūkininkai suvokia, kad jie turi tą padaryti“, – paminėjo pašnekovas.

Šilutės r. besidarbuojantis ūkininkas Dovaldas Bielskis prisipažino, kad posėlių išlaikymas 8 savaites šiek tiek suvėlino planuotus darbus. „Žiemkenčius sėjau spalio pradžioje. Teko didinti sėklos normą, o tai padidina savikainą. Ateityje planuojame laukuose, kurie bus paliekami pavasarinei sėjai, auginti tarpinius pasėlius, o nukūlę kultūras iš karto ruošti žemę žieminiams, kad nebereikėtų uždelsti, kadangi problema – orai. Antrą savaitę smarkiai lyja, žemė permirkusi, sėklai yra sunkiau dygti“, – atviravo jaunas ūkininkas.

Neigiama nuomonė

Nors savo laukus jau sutvarkė, tačiau apie 8 savaičių posėlio išlaikymą neigiamą nuomonę išsakė Šilutės krašto ūkininkas Vytautas Kuzma. „Buvo lietaus. Kas laikė posėlius, tai tikrai nespėjo pasėti žieminių kviečių. Su posėliais labai didelė painiava. Jei norima spėti žiemines kultūras pasėti laiku, posėlį reikia sėti per patį kūlimą. Tačiau vis tiek viskas vėluoja. Mažai kas suspėja tai padaryti, nebent kažkas iš tų „šustresnių“, – akcentavo vyras.

Biržų rajono ūkininkų sąjungos pirmininkas Tadas Mickevičius paantrino kolegoms, kad ne visų ūkininkų darbai baigti. Juos netrukus baigs pavieniai žemdirbiai, turėję įsipareigojimų. „Žiemines kultūras pasėjo tie, kuriems nereikėjo išlaikyti posėlių. O kiti spalio 8–9 d. sėjo“, – ŪP kalbėjo T. Mickevičius.

To paties rajono ūkininkas Henrikas Bertulis jau pasėjo apie 200 ha žieminių kviečių ir apie 230 ha rapsų. „Visada didžiausią prioritetą skiriu žieminiams kviečiams ir rapsams, nes jie nebijo sausrų ir didesnį derlių išaugina. Kokių kainų galime tikėtis kitais metais? Jos ne nuo mūsų priklauso“, – kalbėjo H. Bertulis. Anot redakcijos pašnekovo, pastaruoju metu dėl lietaus dirvos labai drėgnos, todėl laukuose dirbti neįmanoma, posėlį išlaikę ūkininkai negali pabaigti darbų. „Posėliai trukdo darbuotis. Ir ne tik tie, kuriuos reikia išlaikyti rudenį, bet ir tie, kuriuos tenka išlaikyti per žiemą. Posėlius laikome per žiemą, bet netikime, kad jie atneš naudos. Mes juos 7 metus auginame ir pastebėjome, kad po posėlių augalų derlingumas būna mažesnis. Beje, sunku su jais susitvarkyti, jei jie nesušąla, nesusmenga, tuomet kemšasi kultivatoriai, kemšasi sėjamosios, negražiai pasisėja pasėliai, suprastėja darbo kokybė“, – teigė H. Bertulis.

Sėja vėlavo

Elektrėnų r. ūkininkų sąjungos pirmininkas Algirdas Grotuzas taip pat minėjo, kad žemdirbiai, kurie prideklaravo daug posėlių, dar tebelaukia darbų pabaigtuvių. „Kai kas dar tik pradeda sėją, jei dar pavyksta, nes laukuose drėgna. Dauguma mūsų rajono ūkininkų jau baigė sėją“, – patikino A. Grotuzas.

Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas ŪP sakė, kad sėja dėl daugiau reikalavimų, kuriuos ūkininkai turėjo įgyvendinti, vėlavo. „Ūkininkai, kurie norėjo sėti kviečius po kviečių – tai yra įprasta praktika Lietuvoje – turėjo 6–8 savaites išlaikyti posėlį. Dėl to sėja susivėlino ir jiems nepavyko pasėti kviečių geriausiu laiku. Dar oro sąlygos sutrukdė. Pastarosiomis savaitėmis iškrito nemažai kritulių“, – teigė A. Macijauskas.

Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) vyr. augalininkystės specialistė Giedrė Masliukovienė sakė, kad šiemet žieminių javų sėja dar nėra baiga, nes daugelis sėjo posėlius ir tik suėjus išlaikymo terminui buvo sėjami žieminiai kviečiai. „Vėlyvos sėjos augalų peržiemojimas priklausys nuo to, kiek ilgai vyraus šilti orai rudenį ir kokia bus žiema. Praktika parodė, kad šiltėjant klimatui ir tokie augalai puikiai peržiemoja. Dabar svarbu, kad jie tinkamai užsigrūdintų“, – tvirtino G. Masliukovienė. Ji pažymėjo, kad žieminiai augalai užsigrūdina per du etapus. Pirmas etapas prasideda esant vidutinei 6–0 °C paros temperatūrai ir turėtų trukti 14–20 dienų. Kadangi tokių temperatūrų dar nebuvo, augalai šiuo metu dar nepradėjo grūdintis ir po truputį auga. Antras grūdinimosi etapas prasideda jau esant minusinei temperatūrai nuo –5 iki –7 °C ir trunka 5–7 d. Užsigrūdinę žieminiai kviečiai gali ištverti iki –16 °C temperatūrą, o neužsigrūdinę augalai gali žūti esant ir –10 °C be sniego dangos.

Pradės darbus

G. Masliukovienė priminė, kad LŽŪKT augalininkystės konsultantai spalio pabaigoje ūkininkų laukuose vertins žieminių rapsų ir kviečių pasėlių būklę, jų pasiruošimą žiemojimui. Žieminių kviečių ir rapsų pasėliai bus pasirinkti atsitiktine tvarka, todėl gauta informacija atspindės realią situaciją Lietuvoje. „Su ja susipažinsite apsilankę Integruotos augalų apsaugos informavimo, konsultavimo ir mokymų informacinėje sistemoje IKMIS (www.ikmis.lt). Ten bus skelbiama informacija apie žieminių kviečių ir rapsų būklę iš 40 skirtingų rajonų. Bus įvertinta 160 skirtingų pasėlių. Apžiūros metu bus nustatomas ne tik augalų išsivystymas, bet ir priešsėlių, veislės pasirinkimas, dirvos paruošimas sėjai, sėjos terminai, tręšimas, piktžolėtumas, ligų ir kenkėjų išplitimas, bus nustatyta šių veiksnių įtaka augalų žiemojimui“, – ŪP sakė LŽŪKT vyr. augalininkystės specialistė.

Pasak G. Masliukovienės, šis ruduo, ypač rugsėjo mėnuo, stebino šiluma, todėl ūkinius darbus laukuose buvo nesunku atlikti. Žiemkenčių sėkmingas peržiemojimas, taip pat ir derlius, priklausys nuo to, kaip augalai pasiruošė ramybės periodui. Kai augalai gerai išsivystę, jie yra atsparesni temperatūros svyravimams. Norint sužinoti, kaip augalai pasirengę žiemoti, rekomenduojama įvertinti pasėlių būklę baigiantis vegetacijai.

„Žieminiai rapsai gerai žiemoja, kai rudenį vegetacijos pabaigoje užaugina ne mažiau kaip 5 lapus, šaknies storis yra ne mažesnis kaip 5 mm, o augimo kūgelis turėtų būti ne didesnis kaip 30 mm. Tokiam minimaliam augalų išsivystymui pasiekti reikia 75–100 dienų. Temperatūrai nukritus iki 2 °C, rapsai nustoja augti. Šie rodikliai lemia optimalų žieminių rapsų sėjos laiką“, – apie rapsus papasakojo specialistė.

Autorės, redakcijos ir LŽŪKT nuotraukos

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.