Petražolės: dar spėsite pasėti žiemai

Aromatingos, vaistingos, maistingos

Ryškų petražolių aromatą lemia eterinių aliejų gausa. Jose daug įvairių naudingųjų medžiagų. Lapuose gausu C, B grupės, K ir E vitaminų, folinės rūgšties, nemažai kalio, magnio, geležies, fosforo ir fermentų. Šaknyse jų kiekiai kiek mažesni. Jaunuose žaliuose lapuose vitamino C randama 10 kartų daugiau negu salotose, 4 kartus daugiau negu citrinose. Karotino kiekiu petražolės nenusileidžia morkoms. Liaudies medicina vertina visas augalo dalis – sėklas, lapus ir šaknis.

Be to, petražolių kvapu ir skoniu galima mėgautis ištisus metus. Maistui paprastai vartojami lapai ir šaknys. Ilgesniam saugojimui paliktos petražolės džiovinamos, šaldomos, konservuojamos. Šviežios žalumos galima turėti po ranka žiemai persodinus lapines petražoles į vazonus ir toliau jas auginant patalpoje.

Dvi atmainos – lapinės ir šakninės

Petražolių (Petrasolinum Hoffm.) gentį sudaro dvi rūšys. Lietuvoje nuo XVI amžiaus pradėta auginti viena – sėjamoji petražolė (Petrasolinum crispum Hoffm.), kuri čia pateko iš Viduržemio jūros kraštų.

Sėjamosios petražolės pagal tai, kurias dalis vartojame maistui, skirstomos į dvi atmainas: lapinės ir šakninės.

Mūsų šalies mėgėjų daržuose dažniau galima pamatyti nuo seno auginamas lapines petražoles. Jos dar skirstomos į lapines lygiais lapais ir lapines garbanotais lapais.

Petražolės lygiais lapais greičiau auga, turtingesnės vitamino C ir mineralinių medžiagų, geriau tinka perdirbti, o petražolės garbanotais lapais turi didesnę paklausą rinkoje, jos atsparios netikrajai miltligei.

Nuo kaimynų atbaido kenkėjus

Sėjamoji petražolė – salierinių (Apiaceae Lindl.) šeimos žolinis dvimetis augalas, auginama kaip daržovė, bet Lietuvoje ji labiau mėgstama kaip prieskonis augalas.

Pirmaisiais augimo metais augalas išaugina lapų skrotelę ir verpstišką, gelsvai baltą šaknį, o antraisiais – žiedinius šakotus stiebus iki 1 m aukščio ir skėtinius žiedynus iki 15 cm skersmens. Lapai plunksniškai suskaldyti. Žiedai smulkūs, balsvai arba gelsvai žalsvos spalvos. Žydi birželio–liepos mėnesiais, o sėklas brandina rugpjūtį. Jos daigios išlieka 3 metus. 1 000 sėklų vidutiniškai sveria 1,3 gramus.

Augimo sąlygoms petražolės nėra lepios. Tereikia įdirbtos ir pakankamai drėgnos dirvos. Lapinės petražolės auga bet kokioje dirvoje, o šaknines rekomenduojama auginti lengvame priesmėlio ar priemolio purioje ir trąšioje dirvoje.

Augalai pakantūs daliniam pavėsiui, atsparūs šaltiems orams, tačiau jautrūs drėgmės trūkumui. Puikiai petražolės auga ir vėsią vasarą. Tik svarbu, kad intensyvaus augimo metu būtų pakankamai drėgmės.

Kokybiškam derliui išauginti aktuali ir tinkamai pasirinkta sėjomaina. Neverta petražolių sėti tose vietose, kuriose prieš tai augo morkos, salierai, kmynai, pankoliai, pastarnokai, krapai, kalendros. Rekomenduojama auginti po kopūstų, ankstyvųjų bulvių, agurkų, burokėlių. Tikslinga jų pasėti šalia ridikų, ridikėlių, braškių, pomidorų, nes petražolių skleidžiamas aromatas atbaido kenkėjus.

Svarbu nepamiršti, kad lapinės petražolės po pirmo lapų nupjovimo kokybiškai vėl atželia ir iki rudens ataugę lapai vėl būna tinkami realizuoti. Be to, lapines petražoles tinka auginti ir vazonuose, ir dėžėse.

Daigai atsparūs šalčiui

Petražolės paprastai dauginamos sėklomis, kurias galima sėti ir iš rudens – spalį ar lapkritį, ir pavasarį – balandžio pabaigoje. Norint ankstyvesnio petražolių derliaus, tikslinga sėti iš rudens.

Ankstyvesnį lapinių petražolių derlių galima gauti ir pavasarį sodinant šiltnamyje išaugintais daigais. Sėklos daigams auginti sėjamos kovo pradžioje. Daigai auga apie 50 dienų.

Sėklos beriamos 2–3 cm gylyje, sudygsta per 2–3 savaites. Pasėjus užpilama plonu durpių ar komposto sluoksniu. Galima pridengti agrodanga – sėklos dygti pradės greičiau ir tolygiau. Jos pradeda dygti ir 4–5 °C temperatūroje, o daigai nebijo net 8 °C šalčių. Jei pasėlis tankus, retinama paliekant 2–3 cm atstumus tarp augalų.

Šaknines petražoles patariama auginti vagotame dirvos paviršiuje. Vegetacijos pradžioje augalai auga lėtai. Nepamirškime, kad mulčiavimas turi teigiamą poveikį mažinant piktžolių kiekį, slopinant jų augimą. Be to, mulčiavimas palaiko pastovesnę temperatūrą ir drėgmę dirvoje, didina dirvos purumą, sudaromos geresnės sąlygos gyviesiems mikroorganizmams vystytis. Taip mes pagerinsime augalų augimą ir padidinsime derlių.

Didžiausią dėmesį reikia skirti drėkinimui ir purenimui. Laistant dirvos paviršiuje susidaro pluta, kuri neleidžia augalo šaknims pasisavinti reikiamo kiekio deguonies. Purenant sunaikinamos dygstančios piktžolės. Stambesnės petražolių šaknys užaugs, jei augalai gaus pakankamai kalio ir boro. Pirmą kartą papildomai tręšiama praėjus 2–3 savaitėms daigams visiškai sudygus ar juos pasodinus.

Kada nuimti derlių?

Šakninių petražolių derlius imamas spalį. Lapai nupjaunami nepažeidžiant šakniavaisių, paliekant iki 2 cm ilgio lapkočius, nes pažeistos šaknys blogiau laikysis. Geriausiai šaknys laikosi esant 0 °C temperatūrai ir 98 proc. santykinės drėgmės.

Petražolė – ta daržovė, kuri gali ištverti ir žiemos šalčius. Nupjautus kerelius tereikia pridengti maždaug 10 cm storio durpių ar pjuvenų sluoksniu ir palikti žiemoti.

Lapinių petražolių lapija pirmą kartą pjaunama liepos pabaigoje, antrą kartą jai atžėlus – spalio pradžioje.

Renkamės veisles

Verta žinoti nuo seno Lietuvoje auginamų petražolių veisles.

‘Fest’ – sėjamųjų lapinių petražolių lygiais lapais veislė, atspari ligoms. Augalai vidutinio aukščio, su plačiai išsikerojusia ir tankia lapija. Lapai statūs, tamsiai žalios spalvos, aromatingi. Augalai vešlūs, greitai augantys. Užauga per 80–90 d. Gerai tinka atželdinti.

‘Festival 68’ – atspari ligoms sėjamųjų lapinių petražolių veislė lygiais lapais. Augalai greitai auga. Lapija tanki, vešli. Lapai statūs, sodriai žalios spalvos. Užauga per 80–90 dienų nuo sudygimo. Tinka atželdinti.

‘Moss Curled 2’ – sėjamųjų lapinių petražolių garbanotais lapais veislė. Augalai vešlūs, neaukšti, su tankiai garbanota lapija. Lapai pusiau statūs, šviesiai žalios spalvos, aromatingi. Augimo trukmė – iki 90 dienų. Gerai tinka atželdinti ir auginti vazonuose.

‘Mooskrause 2’ – sėjamųjų lapinių petražolių garbanotais lapais veislė. Augalai vešlūs, tankiai garbanota lapija, greitai atželiantys. Augimo trukmė – iki 80 dienų.

‘Halblange’ – vidutinio vėlyvumo, atspari ligoms sėjamųjų šakninių petražolių veislė. Šaknys iki 25 cm ilgio, iki 4 cm skersmens, vidutiniškai 80 g svorio. Vegetacijos trukmė – 135 dienos.

‘Alba’ – vidutinio vėlyvumo, ligoms atspari sėjamųjų šakninių petražolių veislė. Šaknys vidutiniškai 24 cm ilgio, 4,5 cm skersmens, 85 g svorio, vidus baltas, tvirtas. Veislė tinkama ilgiau laikyti. Vegetacijos trukmė – iki 130 dienų nuo sėjos.

‘Cukrowa’ – vidutinio ankstyvumo sėjamųjų šakninių petražolių veislė. Šaknys apie 20 cm ilgio, 4 cm skersmens, 80 g svorio, vidus baltas. Veislė tinkama sandėliavimui. Vegetacijos trukmė 125 dienų nuo sėjos.

‘Berliner’ – vidutinio ankstyvumo sėjamųjų šakninių petražolių veislė. Šaknys iki 23 cm ilgio, iki 4 cm skersmens, vidutiniškai 85 g svorio. Vegetacijos trukmė – 130 dienų.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro SDI mokslo darbuotoja Nijolė MAROČKIENĖ

Jolantos TAMAŠAUSKIENĖS ir Pixabay nuotr.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.