Columbus +14,3 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 27 Lie 2024
Columbus +14,3 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 27 Lie 2024

ES bulvių rinkos apžvalga – į ką atkreipti dėmesį Lietuvos augintojams?

2023/11/17


Lietuvos daržovių augintojų asociacijos (LDAA) ekspertė Zofija Cironkienė sako, kad augant bulvių perdirbimo pramonei pastaruoju metu Europoje labiausiai auga perdirbimui skirtų bulvių plotai. Tuo tarpu krakmolui ir sėkloms auginamų bulvių plotai – mažėja. Ekspertė pasidalino mintimis, į ką turėtų atkreipti dėmesį mūsų bulvių augintojai, kokios vyrauja tendencijos ES bulvių rinkoje.

Zofija Cironkienė

„COPA-COGECA“ darbo grupėje buvo aptarta ES bulvių rinkos apžvalga. Ką naujo išgirdote? Kokią svarbią žinutę norite perduoti Lietuvos bulvių augintojas?

Susitikimas buvo informatyvus, šį kartą daugiau skirtas bulvių krakmolui augintojų ir krakmolo rinkos aktualijoms, tačiau buvo pateikta ir išsami bulvių rinkos, rengiamų tausaus pesticidų naudojimo, pakuočių, maisto atliekų ir praradimų reglamentų informacija. Sektorius diskutavo apie šių metų iššūkius ir galimybes.

Visur Europoje buvo ekstremalių klimato reiškinių, todėl buvo abejonių, kokio iš tiesų galima laukti ES bulvių derliaus. Posėdyje buvo pateikta išsamesnė, paremta statistika, informacija. Pavyzdžiui, bulvių šviežiam vartojimui kaina šiemet rugpjūtį, rugsėjį buvo aukštesnė nei praėjusiais metais, o perdirbimui – mažesnė. Remiantis preliminariais Eurostato ir šalių narių statistikos departamentų duomenimis, šiemet bulvių plotas, lyginant su praėjusiais metais, ES šalyse turėtų būti 1,7 proc. mažesnis, o lyginat su paskutinių penkerių metų vidurkiu – 5 proc.

Bulvių plotus labiausiai padidino Danija (+7 proc.,) ir Belgija (+6 proc.), o sumažino – Lenkija (-21 proc.), tačiau posėdyje buvę lenkų atstovai tuos duomenis paneigė, nes į statistikos akiratį nepatenka smulkūs augintojai, kurie nedeklaruoja bulvių auginimo, kad nebūtų kontroliuojami. Anot jų, iš tiesų tai Lenkijoje bulvių plotai yra nepakitę. Didelė tikimybė, kad dalis tokių nekontroliuojamų bulvių (su karantininėmis ligomis, neleidžiamais pesticidų likučiais) pateks ir į kaimynines šalis, įskaitant Lietuvą. Todėl Lietuvos kontroliuojančios institucijos turėtų principingiau kontroliuoti prekyvietes, naktinius turgus, didmeninės prekybos bazes, kur bulvės patenka su falsifikuotais fitosanitariniais sertifikatais.

Didelė tikimybė, kad dalis tokių nekontroliuojamų bulvių (su karantininėmis ligomis, neleidžiamais pesticidų likučiais) pateks ir į kaimynines šalis, įskaitant Lietuvą.

Bulvių plotai sumažėjo ir Italijoje (-3 proc.). Tai geras signalas Lietuvos bulvių eksportuotojams, kurie jau kelerius metus eksportuoja bulves, tinkamas gruzdinimui, į šią šalį.

Kita tendencija – labiausiai didėja plotai, kur bulvės auginamos perdirbimui, nes auga bulvių perdirbimo pramonė ir jos produktų vartojimas, o mažėja – bulvių auginamų krakmolui ir sėkloms plotai. Vien Belgijoje bulvių perdirbimui gali būti išauginta 41 proc. daugiau! Norėčiau atkreipti dėmesį, kad bulvių eksportuotojai dažniausiai Lietuvoje ieško bulvių perdirbimui, taip pat tinkamų plovimui. Augintojai, eksportuojantys bulves ir planuodami savo pasėlius bei rinkdamiesi bulvių veisles turėtų atkreipti į šias tendencijas rinkoje.

Preliminariai maistinių bulvių plotai ES šalyse taip pat yra padidėję apie 2,5 proc. Daugiausia bulvių užauginančiose ES šalyse maistinių bulvių plotai didėjo taip: Belgijoje – 4,6 proc., Prancūzijoje – 2,9 proc., Nyderlanduose 1,5 proc., Vokietijoje – 0,4 proc.

Sėklinių bulvių plotai šiemet yra sumažėję 7 proc., o lyginat su paskutinių penkerių metų vidurkiu – 8 proc. Šiemet tam didelės įtakos turėjo pernai buvusi aukšta bulvių šviežiam vartojimui ir perdirbimui kaina. Taigi, šiemet sėklinių bulvių pasiūla bus mažesnė.

Kuri šalis ES užaugina daugiausia bulvių? Kaip Lietuva atrodo ES bulvių augintojų kontekste?

Remiantis šalių statistikos duomenimis, didžiausi bulvių plotai Vokietijoje – 263 tūkst. ha, Prancūzijoje – 205 tūkst. ha, Lenkijoje – 187 tūkst. ha (remiantis tik oficialia statistika), Olandijoje – 158 tūkst. ha, Belgijoje – 96 tūkst. ha, Lietuvoje – tik šiek tiek daugiau nei 16 tūkst. ha (deklaruota – 9,8 tūkst. ha).

Pagal statistinį vidutinį derlingumą Lietuva stipriai atsilieka nuo Vakarų Europos statistinio bulvių derlingumo – atitinkamai vidutiniškai 15 ir 35 t/ha. Žinoma, statistinius skaičius lemia ir ūkių struktūra, šalyje naudojama skaičiavimo metodika. Vakaruose bulves augina tik išsivystę prekiniai ūkiai, pas mus į statistiką patenka įvairaus lygio ūkiai. Jei lyginsim Lietuvos prekinių bulvininkystės ūkių ir Europos pagrindinių bulves auginančių šalių derlingumus, jie nesiskiria, nes taikomos tos pačios technologijos, auginamos tos pačios bulvių veislės.

Pagal statistinį vidutinį derlingumą Lietuva stipriai atsilieka nuo Vakarų Europos statistinio bulvių derlingumo – atitinkamai vidutiniškai 15 ir 35 t/ha.

Didžioji dalis bulvių derliaus lieka Lietuvoje, kita dalis eksportuojama į kaimynines, Balkanų šalis, Italiją ir kt., priklausomai, koks bulvių derlius kitose Europos šalyse. Lietuva kol kas tebėra momentinių sandorių šalis, tik vienas kitas bulvių augintojas turi išankstinius kontraktus eksportui.

Kokios bulvių kainos laikosi ES ir Lietuvoje šiuo metu? Kaip jos turėtų keistis?

Vidutinė bulvių šviežiam vartojimui kaina Europoje yra apie 30 cnt/kg, Lietuvoje, priklausomai nuo veislės, dydžio, perkamo kiekio ir kitų parametrų, bulvių kaina ūkiuose svyruoja nuo 25 iki 35 ct/kg. Kokie bus bulvių kainų pokyčiai dar per anksti prognozuoti, nes neaišku, kokios kokybės bulvės suvežtos į saugyklas, ar jo gerai sandėliuosis ir kt.

Lyginant su praėjusiais metais, Vakaruose šviežiam vartojimui bulvių kaina yra aukštesnė nei praėjusiais metais, augintojai įvertina padidėjusią išauginimo savikainą, Lietuvoje – maksimali bulvių kaina yra sumažėjusi 5 ct/kg.

Minėjote, kad augintojai turi iš anksto pasirūpinti sėkline medžiaga, nes jos trūks rinkoje. Kodėl atsirado jos stygius?

Augintojams darosi paprasčiau ir pelningiau auginti bulves šviežiam vartojimui ir perdirbimui. Sėklinių bulvių auginimui keliami labai dideli reikalavimai, jų derlius iš hektaro mažesnis, nes augintojai pageidauja tik smulkios frakcijos sodinamosios medžiagos. Tačiau, jei augintojai dėl vienų ar kitų priežasčių apsispręs šiemet nepirkti sėklinių bulvių, jų rinkoje gali ir nepritrūkti, o kaina – žymiai nepadidėti. Tokį sprendimą paprastai priima smulkesni augintojai ir sodina savo ar kolegos ūkyje paruoštas ūkines bulves.

 

Partnerio turinys

123rf ir ŪP redakcijos nuotr.

Dalintis