Dvelkia dar didesniu chaosu žemės ūkyje

Vilios išlaikyti pievas

ŽŪM priekaištauta, kad SP antrasis keitimas neformaliai jau derinamas su Europos Komisija (EK), jo neišdiskutavus su Seimo nariais. Tik praėjusį trečiadienį visi siūlymai, kaip tobulinti SP, buvo išdėstyti KRK. ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė Jurgita Stakėnienė pristatė, ką siūloma keisti SP. Tuos siūlymus, žinia, turės patvirtinti EK. Pakeitimais numatoma didinti daugiamečių pievų ir kraštovaizdžio elementų populiarumą, peržiūrėti ekologinio ūkininkavimo paramos sistemą, koreguoti kompleksinės ekologinės sistemos gamybinių veiklų rėmimą ir tam tikrus geros agrarinės ir aplinkosauginės būklės (GAAB) standartų reikalavimus, taip pat – socialinės paramos sąlygas.

Vienas didžiausių skaudulių žemdirbiams – daugiamečių pievų išlaikymas, kuris privalomas visoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms siekiant pirmojo ramsčio finansavimo. J. Stakėnienė priminė, kad referencinį daugiamečių pievų dydį pavyko sumažinti nuo 746 tūkst. ha iki 694 tūkst. ha. Tačiau deklaravimo duomenys parodė, kad daugiamečių pievų vis mažėja. Norint pasiekti referencinį dydį, trūksta apie 100 tūkst. ha pievų – 5 proc. mažiau nuo referencinio dydžio, kad galima būtų netaikyti sankcijų.

Šią problemą siūloma spręsti įvairiais viliojančiais būdais. Tie ūkiai, kurie turės ne mažiau kaip 40 proc. daugiamečių pievų nuo deklaruoto naudmenų ploto, galės iš karto dalyvauti kompleksinės ekologinės sistemos gamybinėse veiklose. Taip pat ir tie ūkiai, kurie naujai įkurs 3 proc. daugiamečių pievų nuo deklaruoto ploto.

Be to, parengta nauja ekoschema, skirta daugiamečių pievų įsėjimui ir jų atnaujinimui. Už tai būtų mokamos papildomos išmokos. O tiems ūkininkams, kuriems atsiras prievolė 2023-iųjų pabaigoje atkurti daugiametes pievas, deklaruojant daugiamečių žolių juostas pagal GAAB 4, kuriant naujus ar prižiūrint kraštovaizdžio elementus pagal ekologinę sistemą, juos bus galima įskaityti į atkuriamą plotą. To anksčiau nebuvo.

Didins ekologines išmokas

Kitas iššūkis – ekologinė žemdirbystė, kurią siekta žymiai išplėsti, tačiau, anot ūkininkų, patirtas visiškas fiasko. Dabar siūloma 15–16 proc. padidinti ekologines išmokas ir leisti ekologiškai ūkininkaujantiesiems dalyvauti visose gamybinėse veiklose. Be to, ketinama peržiūrėti išmokų dydžių mažinimo stambesniems ekologiniams ūkiams taikymą – iki šiol buvo taikytas 30 proc. mažinimas už plotus, viršijančius 200 ha.

ŽŪM stengiasi populiarinti ir kraštovaizdžio elementus – tam numatytos net 4 alternatyvios vilionės. Viena jų siūloma ūkininkams, kurie turėtų 4 proc. tikrųjų kraštovaizdžio elementų (medžių, kūdrų ir kt.), – jie iš karto galėtų dalyvauti gamybinėse veiklose, nereikalaujant kraštovaizdžio elementų priežiūros. Be to, į 4 proc. galima būtų įtraukti ir prižiūrimus melioracijos griovių šlaitus.

Norinčiųjų daug, pinigų – mažai

ŽŪM įvardija ir dar vieną problemą – didelis ūkininkų aktyvumas dalyvaujant kompleksinės ekoschemos gamybinėse veiklose. Norinčiųjų yra daug, o pinigų – stinga. „Įžvelgėme čia tam tikrų niuansų dėl neariamųjų technologijų taikymo rėmimo, todėl siūlomos dvi atskiros išmokos, nes taikomas skirtingas žemdirbystės būdas. Už tiesioginę sėją siūloma palikti dabartinę išmoką – 66 Eur/ha, o už skutimą skirti 20 Eur/ha. Panaši problema ir dėl tarpinių pasėlių – daug norinčiųjų, o pinigų yra mažai. Už tarpinius pasėlius per žiemą išliktų ta pati suma – 139 Eur/ha, o už lengvesnį variantą – įsėlį ir posėlį – 50 Eur/ha“, – dėstė J. Stakėnienė.

EK taip pat prašoma, kad GAAB 2 reikalavimai dėl durpynų apsaugos būtų pradėti taikyti nuo 2025 m., nes, kaip pripažįsta ŽŪM, sudarytas durpžemių žemėlapis yra netikslus.

Keičiamas ir GAAB 7 reikalavimas dėl atsėliavimo. ŽŪM Europos Sąjungos reikalų ir paramos politikos departamento direktorė priminė, kad EK jau atmetė tokį siūlymą, kuris teiktas pirmajame SP keitime. Dabar teikiama dar kartą su pakeista formuluote: atsėliavimo galimybė būtų, kai 2 metus iš eilės auginamas tas pats pasėlis toje pačioje žemėje, bet ne didesnėje nei 35 proc. ariamos žemės ploto teritorijoje (pirminiame pasiūlyme buvo 60 proc. ploto atsėliavimo galimybė).

Dar ketinama didinti kraštovaizdžio elementų užskaitos koeficientus (GAAB 8).

Daugiametės žolės – šventos?

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas iš esmės triuškino daugiamečių pievų problemą. „Daugiametės žolės pas mus laikomos šventomis. 2014 m. įvyko kažkoks stebuklas ir jų plotai staiga ėmė didėti, o daugiamečių žolių ariamoje žemėje – mažėti. Praėjusią savaitę buvome EK ir kalbėjomės apie daugiametes žoles, išsakėme tai, ką jau šimtą kartų esame minėję. Jie išklausė mus ir paklausė, kodėl to neišdėstėme nacionalinei administracijai. Atsakėme, kad kalbėjome tūkstantį kartų, bet mūsų negirdi – ŽŪM laikosi įsikibusi daugiamečių žolių apibrėžimo, kuris nuo 2014–2015 m. „prigimdė“ nesąmoningų jų plotų“, – išrėžė jis.

E. Pranauskas vaizdžiai interpretavo reikalo esmę: „Jeigu ranką apibūdintume dviem požymiais – ji turi 5 pirštus ir prikabinta prie pečių, tai pagal daugiamečių žolių apibrėžimą reikštų, kad ranka yra tai, kas turi 5 pirštus, bet nebūtinai prikabinta prie pečių. Tokiu būdu dėl neišsamaus pievų apibrėžimo mes turime gilią problemą, kurios nesprendžiame, nors galime išspręsti pakeitę apibrėžimą.“

LŽŪBA prezidentas kritikavo ir siūlymą sumažinti išmokas už posėlį ir įsėlį. „Įkainiai apskaičiuoti ekspertų, o dabar, turbūt pasižiūrėjus į lubas, norima daugiau kaip du kartus juos sumažinti. Viską įvertinus, einame į dar didesnį chaosą 2024 m., o žemdirbius siekiama atgrasyti nuo dalyvavimo gamybinėse ekoschemose, nes įkainis mažinamas be jokio pagrindo“, – apibendrino E. Pranauskas.

Politinė „kliurka“

Visą straipsnį skaitykite „Ūkininko patarėjo“ elektroninėje arba popierinėje leidinio versijoje,

„Ūkininko patarėjas” Nr. 130, 2023 m. lapkričio 18 d.

Laikraštis „Ūkininko patarėjas” parduodamas visuose didžiuosiuoe prekybos centruose, Lietuvos pašto skyriuose.

Taip pat laikraštį galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo” redakcijoje el. paštu: platinimas@up.lt, tel. +370 603 75 963 arba

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt bei Perlo terminaluose.

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.