Vakarų Europoje bandoma gelbėti skęstančius bulvių derliaus likučius

Jau spalio pabaigoje buvo nemažai nerimo dėl gausaus lietaus ir neįvažiuojamų bulvių laukų, ir nors kainos biržose kilo, kai kuriuose Vokietijos, Olandijos, Belgijos regionuose dar buvo nespėta į sandėlius suvežti nuo 15 iki 30 proc. šiųmečio bulvių derliaus.

Praėjo beveik mėnuo, bet situacija keičiasi labai lėtai. Nukastas bulves tinkamai išdžiovinti trūksta laiko, o gumbams užsibuvus drėgnoje dirvoje, kyla pagrįstų abejonių dėl jų kokybės ir išsilaikymo žiemą. Gali būti, kad ūkininkams derlių teks parduoti kuo greičiau už ne itin palankią kainą.

Šiaurės Vakarų Europos bulvių augintojų asociacija (NEPG – North-Western European Potato Growers), sukūrusi verslo ir rinkos informacijos mainų platformą augintojams, perspėja, kad sudarant sutartis ateinančiam sezonui reikia atsižvelgti į didėjančią bulvių auginimo riziką ir išlaidas bei atkreipia dėmesį, kad 2024 m. pavasarį gali pritrūkti sėklinių bulvių.

Net ir po gana drėgnos antrosios vasaros pusės bulvių derlius apskritai buvo geras, pastebi situacija stebintys asociacijos ekspertai. Keturiose pagrindinėse ES bulves auginančiose šalyse (Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje ir Olandijoje) pasiektas vidutinis derlingumas – 45,8 t/ha. Tai 6,3 proc. daugiau nei praėjusiais metais.

Auginimo plotams padidėjus, skaičiuojama, kad bendra šių šalių produkcija sudaro 23,6 mln. t (2021 m., kurie buvo panašūs į šiuos metus, užauginta 22,9 mln. t). Apytiksliais skaičiavimais, iki šiol nukasta apie 22,2 mln. t. bulvių, tad laukuose liko dar apie 1,4 mln. t. NEPG nesiima spėlioti, kiek derliaus pavyks suvežti į saugyklas, tačiau akivaizdu, kad dalį jo žemdirbiai praras.

Blogos oro sąlygos darbus laukuose sustabdė jau spalį, o iki lapkričio vidurio skirtingose vietovėse iškrito iki 250 mm kritulių ir dirvos visiškai užmirko. Labiausiai nukentėjo Šiaurės Prancūzija, Vakarų Belgija ir pakrančių regionai Nyderlanduose.

Nepalankiomis oro sąlygomis bandantiems išgelbėti kiek įmanoma daugiau derliaus žemdirbiams tenka vėliau gumbus plauti, džiovinti, sandėliuoti, brangiau atsieina ir pats bulvių kasimo procesas. Visa tai nepaprastai išaugina savikainą, o dar nežinia, ar ilgai galima bus sandėliuose laikyti taip nukastas bulves. Baiminamasi, kad kai kurių sutarčių augintojams taip ir nepavyks įvykdyti.

NEPG atvirai kalba, kad bulvių auginimas tampa vis sunkesnis, rizikingesnis ir brangesnis, todėl sudarant sutartis ateinančiam sezonui, turi būti atsižvelgta į šią riziką.

„Po trumpo pasiūlos rinkose pertekliaus ji krito. Sveikų, sausų bulvių paklausa didelė – tiek pramonei, tiek eksportui“, – konstatuoja NEPG, vis tik tikėdamasi, kad ilgalaikėje perspektyvoje situacija grįš į įprastas vėžes.

ŪP redakcijos informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.