Laukia ir jaunųjų ūkininkų
LŽŪT atstovų susitikimas su už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingu EK nariu V. Sinkevičiumi vyko praėjusį ketvirtadienį Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijoje.
Tarp problemų, kurias vardijo susitikimui vadovavęs Lietuvos pieno gamintojų asociacijos prezidentas Jonas Vilionis, – mažesnės nei kitose ES šalyse Lietuvos žemdirbių išmokos, taip pat mažesnės pieno supirkimo kainos – 34 ct/l, o kitur – 43–46 ct/l.
V. Sinkevičius, reaguodamas į tai, sakė, kad reikėtų išsiaiškinti, kodėl Lietuvoje pieno supirkimo kainos mažesnės. Pridūrė galįs susitikime dalyvauti tik valandą, atvykęs išgirsti išsakomų skaudulių ir pažadėjo diskusiją pratęsti Briuselyje šį mėnesį. Teigė su EK žemės ūkio komisaru sutarsiąs, kurią gruodžio dieną jie abu priims LŽŪT atstovus. V. Sinkevičius juos kvietė į Briuselį atvykti su jaunaisiais ūkininkais.
Sukūrė biurokratų kabinetuose
Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Aušrys Macijauskas, remdamasis JAV Žemės ūkio departamento studija, tvirtino, kad, įgyvendinus žaliąją kursą, žemės ūkio produkcijos sumažės 25 proc. Pasak jo, žaliasis kursas sukurtas su žemės ūkiu nesusidūrusių biurokratų kabinetuose. Iš Briuselio viskas reguliuojama griežčiau ir neprotingiau nei Chruščiovo laikais.
A. Macijausko nuomone, anglies dvideginio emisijos mažintinos, bioįvairovė didintina preciziniu ūkininkavimu, o ne paliekant juodąjį pūdymą ir taikant kitą atgyvenusią XIX a. žemės ūkio praktiką. „Ekologinio ūkininkavimo technologija, sukurta JAV apie 1920 m., yra pasenusi“, – teigė A. Macijauskas.
V. Sinkevičiui paklausus, kaip mažinti taršą, jei, siekiant didesnio žemės ūkio produkcijos kiekio, nenorima mažinti jo intensyvumo, užvirė aštresnė diskusija. Prienų rajono ūkininkė Rasa Rasimaitė tikino, kad, suintensyvinus ūkininkavimą jos vadovaujamame žemės ūkio kooperatyve „Bendras ūkis“, tarša nepadidėjo. Mat tasai suintensyvinimas kitoks nei įprastas – sumažinus dirbamos žemės plotą ir taikant pažangias ūkininkavimo technologijas, produkcijos užauginama daugiau.
Lietuva – žaliausia
Tad, LŽŪT narių nuomone, siekiant aplinkosauginių tikslų, skatintinas ir remtinas precizinis, o ne senovinis ūkininkavimas. V. Sinkevičius, atsakydamas į J. Vilionio klausimą, ar bus preciziniam ūkininkavimui Lietuvoje skiriama 200 mln. Eur, teigė, kad ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (RRF) lėšos nebus perskirstytos iki 2026 m. Tačiau nebuvo kategoriškas atsakydamas į A. Macijausko repliką dėl reikalavimo ES šalyse naudoti 50 proc. mažiau pesticidų. V. Sinkevičius teigė manąs, kad yra būdų sumažinti šią normą Lietuvai. Juk ji pesticidų naudoja daug mažiau nei kai kurios ES šalys. Pavyzdžiui, Nyderlandai, sumažinę pesticidų naudojimą 50 proc., tik priartėtų prie jų kiekio, dabar naudojamo Lietuvoje. „Lietuva yra žaliausia ES šalis“, – tvirtino J. Vilionis. A. Macijauskas patikino geriąs savo laukų melioracijos griovio vandenį. Neva jis švaresnis, nei parduodamas buteliuose.
Reikia sėjomainos apibrėžimo
„Pasakykite mūsų nacionaliniams gudručiams apibrėžtį, kas yra sėjomaina“, – kreipdamasis į V. Sinkevičių, prašė Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) prezidentas Eimantas Pranauskas. Pasak jo, turint sėjomainos apibrėžimą, būtų paprasta daugiametėms pievoms sugrąžinti ariamos žemės statusą. Tuomet ir jauni žmonės, prieš kelerius metus išvykę laimės ieškoti svetur, o dabar grįžę į gimtinę ar ketinantys grįžti, galėtų dirbti tėvų ar senelių žemę, kurią nacionaliniai gudručiai, t. y. Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) valdininkai, kabinetuose pavertė daugiametėmis pievomis, kurių nevalia suarti.
E. Pranauskas taip pat piktinosi nacionalinių gudručių, pasak paties, sugalvotomis kompleksinėmis ekoschemomis. Neva tokių nesąmoningų ekoschemų nėra kitose ES šalyse. Pagal ES reglamentus, ūkininkas, įvykdęs vieną ekoschemą, gauna išmoką. Tačiau Lietuvos ūkininkai išmoką gauna tik įvykdę kelias ekoschemas.
LŽŪBA prezidentas kritikos strėlių negailėjo ir EK. Neva jos aplinkosauginėje studijoje, atsiėjusioje 300 tūkst. Eur, nė neužsimenama, kad į dirvą įterpiamas mėšlas yra puiki priemonė mažinti anglies dvideginio emisiją.
Pasak E. Pranausko, pagrindinė žemės ūkio problemų priežastis – nesąžiningas požiūris į žemės ūkį. „Apie žemės ūkį kalbėkite sąžiningai, o ne užmiršdami jo gerąją patirtį“, – žvelgdamas į V. Sinkevičių, geidavo jis.
Užsieniečiams viskas galima
„Reikia sutarti su gamta, būti lankstiems“, – neabejojo V. Sinkevičius, kai Kauno rajono ūkininkų sąjungos ir žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius paprašė jo paaiškinti ŽŪM, jog jos kuriami teisės aktai turi atitikti realybę ir negalima visos kaltės dėl nelogiškų reikalavimų versti Briuseliui. Pavyzdžiui, praėjusią vasarą, kai Lietuvoje dėl sausros buvo per mažai žolės, neleista šienauti pūdymų. Tačiau Briuselis sakė, kad šalies vidaus reikalas yra leisti ar neleisti juos šienauti. Su vietiniu absurdu susidurta ir neseniai, kai buvo uždrausta mėšlą, srutas į laukus vežti po lapkričio 15 d., o iki tol gamtos sąlygos neleido į laukus įvažiuoti.
V. Sinkevičius nespėjo atsakyti į daugelį klausimų, tarp jų ir į užduotą J. Vilionio: kodėl užsieniečiai, Lietuvoje supirkę apie 30 tūkst. ha durpynų, juos kasa – neprivalo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių emisijų; kodėl jiems viskas leidžiama, o Lietuvos ūkininkai apkraunami begale jų gyvenimą sunkinančių draudimų, reikalavimų?
EK narys V. Sinkevičius išsivežė jam surašytus LŽŪT narių klausimus, prašymus. Susitikimas baigėsi viltingai – su šypsena daugelio jo dalyvių veiduose.
Autorės nuotraukos
Titulinėje nuotr. – LGAA pirmininkas Aušrys Macijauskas, Seimo narys dr. Kęstutis Mažeika, LPGA prezidentas Jonas Vilionis, Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.