Kaunas +0,7 °C Rūkas
Pirmadienis, 9 Grd 2024
Kaunas +0,7 °C Rūkas
Pirmadienis, 9 Grd 2024

Europos ūkininkams iššūkių ateityje nemažės

2023/12/07


Šiandien Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio perspektyvų konferencijoje Europos Komisijos (EK) Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas pristatė vidutinės trukmės ateities dvylikos metų perspektyvą. Joje suformulavo, kokie pokyčiai iki 2035 m. gali vykti žemės ūkio sektoriuje. Tikintis, kad ES žemės ūkis susidoros su pereinamojo laikotarpio iššūkiais, perspėjama ir apie tai, kad ir toliau jo augimą gali stabdyti ekstremalūs klimato pokyčiai, mažėjantis mėsos, cukraus, vyno vartojimas, augančios energetikos kainos.

EK mano, kad ne mažiau įtakos šiam dideliam, bet jautriam sektoriui turės energijos sąnaudos, nes nesitikima, kad jos kainos kada nors pasieks iki 2021 m. buvusių kainų lygį.

Bendrosios žemės ūkio politikos kryptis išlieka ta pati – padėti ūkininkams pereiti prie tvaresnių žemės ūkio gamybos sistemų ir tapti atsparesniems bei konkurencingesniems. Ir toliau ES išliks eksportuotoja, prisidės prie pasaulinio aprūpinimo maistu užtikrinimo.

Vidutinės trukmės perspektyvų ataskaita apima laikotarpį iki 2035 m. ir joje, be žemės ūkio pajamų, nagrinėjama gamyba, vartojimas ir prekyba pasėlių, pieno, mėsos, alyvuogių aliejaus ir vyno sektoriuose. Ją rengiant buvo atsižvelgta į pagrindinius veiksnius, kurie, kaip tikimasi, turės įtakos ES žemės ūkio ateičiai, tokius, kaip klimato kaita, vartotojų paklausa, besikeičianti ūkininkavimo sektoriaus struktūra, esant labiausiai tikėtinai būsimai makroekonominei aplinkai, ir darant prielaidą, kad dabartinė politikos sistema išliks iki 2035 m.

Galimuose dviejose scenarijų analizėse, vertinamas klimato kaitos poveikis pasaulio žemės ūkio derlingumui, prekybai ir prekių kainoms, taip  pat plačiau pritaikytos dirvožemio tvarkymo praktikos, skatinančios anglies sekvestraciją ir sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, poveikis aplinkai ir ekonominis.

Lauko kultūros

Tikimasi, kad pūdymų, naudingų biologinei įvairovei, plotas iki 2035 m. padidės iki 7 mln. hektarų, o javų derlius išliks stabilus, be kita ko, dėl teigiamo tiksliojo ūkininkavimo, sėjomainos ir pagerėjusios dirvožemio sveikatos, kuri galėtų atsverti neigiamą klimato kaitos poveikį.

Taip pat tikimasi, kad iki 2035 m. žemė pereis nuo javų prie sojų pupelių ir ankštinių augalų. Šį pokytį, ataskaitos rengėjų nuomone, visų pirma lems mažesnė grūdų paklausa pašarams, nes sumažės kiaulienos ir jautienos gamyba ES ir padidės daugiau žolės pagrindu pagamintų ir ekstensyvios gamybos sistemų. Politikos paskatos remti augalinių baltymų didinimą taip pat palaikys šį pokytį.

Dėl sumažėjusios biokuro paklausos gali sumažėti augalinio aliejaus, tai lems ir jo importo smukimą. Prognozuojama, kad ES cukraus suvartojimas ir toliau mažės, daugiausia dėl to, kad vartotojai pereis mitybos, kurioje šio produkto suvartojama mažiau. Tai lems ir šiek tiek mažesnę gamybą.

Pienas ir pieno produktai

ES pieno produktyvumas turėtų ir toliau didėti, bet lėčiau, o aukšti kokybės ir tvarumo standartai sukuria daugiau pridėtinės vertės šiame sektoriuje, mano ataskaitos autoriai. ES išliks viena iš dviejų didžiausių pieno produktų eksportuotojų pasaulyje.

Dėl tikėtino pieninių bandų sumažėjimo ES pieno gamyba gali šiek tiek sumažėti. Tačiau sūrio, išrūgų ir nugriebto pieno miltelių gamyba vis dar gali augti, o sviesto – išliks stabili. Apskritai, gyvenimo būdo pasirinkimas ir senstančios visuomenės sveikatos reikalavimai greičiausiai dar labiau padidins praturtintų (su vitaminais ir mineralais) ir funkcinių produktų, atitinkančių specifinius mitybos poreikius, paklausą.

Mėsos gaminiai

ES jautienos pardavimų rinkoje vis dar susiduriama su aukštos kainos, vartotojų sveikatos ir tvarumo problemomis. Prognozuojama, kad iki 2035 m. kartu su mažu pelningumu toliau mažės gamyba. Numatyta, kad bendra ES karvių banda sumažės 3,2 mln. galvijų (10 proc.).

Kiaulienos sektorius susiduria su panašia situacija. Prognozuojama, kad iki 2035 m. ES kiaulienos gamyba sumažės 0,9 proc. per metus, t. y. beveik 2 mln. t, palyginti su 2021–2023 m. Avienos ir ožkienos vartojimas išliks gana stabilus, tačiau ES gamyba ir banda mažės, todėl padidės importas.

Paukštininkystė ir toliau galėtų gauti naudos dėl pigesnės kainos vartotojams, santykinai sveikesnio įvaizdžio ir religinių suvaržymų nebuvimo. Kartu su papildomomis eksporto galimybėmis tai padidins paukštienos gamybą iki 2035 m.

Specializuotos kultūros

Klimato kaita turės įtakos alyvuogių aliejaus, vyno, obuolių, persikų, nektarinų ir pomidorų gamybai ir kokybei. Alyvuogių aliejaus atveju atsparesnių veislių ir intensyvesnių gamybos sistemų įdiegimas kartu su moksliniais tyrimais ir inovacijomis galėtų sumažinti patiriamą neigiamą poveikį. Esant gana stabiliam ES vartojimui, eksportas galėtų toliau augti.

Spėjama, kad ES vyno suvartojimas toliau mažės daugiau nei 1 proc. per metus iki maždaug 20 l vienam gyventojui iki 2035 m., t. y. 2,4 l mažiau nei vidutiniškai buvo suvartojama 2018–2022 m. Tai neigiamai paveiks gamybą, tačiau ES vyno eksportas galėtų ir toliau augti, bet lėčiau.

Obuolių vartojimas gali padidėti, nes vartotojai renkasi šviežius, lengvai vartojamus vaisius. Numatoma, kad Lenkija ir Italija išliks pagrindinės ES obuolių eksportuotojos ir netgi gali padidinti savo grynąjį eksportą. Kita vertus, persikų ir nektarinų vartojimas gali sumažėti dėl aukštesnių kainų ir pirmenybės kitiems vaisiams. Tai gali šiek tiek sumažinti jų auginimą.

Lygiai taip pat, kaip „lengvai vartojamų“ šviežių vaisių ir daržovių, gali padidėti šviežių mažesnių veislių pomidorų suvartojimas. Tikimasi, kad 2022–2035 m. ES išlaikys dabartinę grynojo šviežiam vartojimui skirtų pomidorų importo poziciją.

Klimato kaitos poveikio scenarijus

Šiame scenarijuje analizuojama, kaip praeities temperatūros ir kritulių pokyčiai įtakoja pasaulinį gyvulių ir pasėlių derlių, kaip artimiausioje ateityje dėl teršalų išmetimo vykstanti klimato kaita sutrikdys žemės ūkio gamybą ir prekybą.

Nepaisant pasaulinio kukurūzų, ryžių, sojų pupelių ir kviečių derliaus nuėmimo ploto padidėjimo, šių žaliavų derlius vis tiek mažės. Pasaulinė kiaulienos ir paukštienos gamyba taip pat gali trauktis dėl sumažėjusio pašarinių grūdų kiekio. Atsižvelgiant į numatomą maisto paklausos augimą, labai svarbu įgyvendinti klimato kaitos švelninimo ir prisitaikymo strategijas, kad būtų atsveriamas šis galimas neigiamas poveikis.

Platesnio tvaraus dirvožemio valdymo praktikos taikymo scenarijus

Šiame scenarijuje atsižvelgiama į žemės dirbimo, žieminių pasėlių ir durpynų atkūrimo per drėkinimą poveikį aplinkai ir ekonominį poveikį. Tai patvirtina, kad durpynų atkūrimas gali veiksmingai prisidėti prie šiltnamio efektą sukeliančių dujų, azoto pertekliaus ir amoniako emisijų mažinimo, o dirvožemio tvarkymo praktika gali padėti sumažinti maistinių medžiagų išplovimą į vandenį, dirvožemio eroziją, taip pat šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako išmetimą.

Ataskaitoje teigiama, kad modeliavimas parodė nedidelį neigiamą poveikį ūkio pajamoms, daugiausia dėl didesnių sąnaudų.

EK kasmet gruodį ES žemės ūkio perspektyvų konferencijoje skelbia savo vidutinės trukmės ateities dvylikos metų perspektyvą. Žemės ūkio rinkų analizė remiasi duomenimis, turimais iki 2023 m. rugsėjo mėn. pabaigos apie žemės ūkio gamybą ir prekybą, o scenarijai pagrįsti makroekonominių prielaidų rinkiniu, kurie analizės metu buvo laikomi patikimiausiais.

Prognozėse atsižvelgiama į 28 Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) strateginius planus, taip pat į politikos veiksmus ir laisvosios prekybos susitarimus, galiojančius arba ratifikuotus iki 2023 m. rugsėjo mėn. Dėl neišvengiamų neaiškumų, susijusių su makroekonominiais pokyčiais ir geopolitiniais bei prekybiniais santykiais, ši ataskaita labiau atspindi EK ateities analitinio darbo pradinį tašką, o ne pačią prognozę. Ataskaitą rengia bendras Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinis direktoratas (DG AGRI) ir Jungtinis tyrimų centras (JTC), o už turinį atsakingas DG AGRI.

 

EK informacija

Dalintis