Ashburn +26,7 °C Dangus giedras
Antradienis, 21 Geg 2024
Ashburn +26,7 °C Dangus giedras
Antradienis, 21 Geg 2024


Aldona SIREIKIENĖ
ŪP korespondentė
 

Žemdirbių solidarumas ir savitarpio pagalba – svarbiausia tarptautinio savidraudos fondo vertybė

2023/12/12


Gruodžio 7-ąją Šeduvos malūno pramogų ir konferencijų centre surengtas savidraudos fondo „Vereinigte Hagelversicherung VVaG“ filialo „VH Lietuva“ ataskaitinis renginys – „Apsidraudusių žemdirbių regioninis susirinkimas“. Sudėtingų metų veiklą apžvelgė savidraudos fondo VH inovacijų vadovas Janusz Pavel, filialo „VH Lietuva“ vadovas Martynas Rusteika, mintimis dalijosi apsidraudusių žemdirbių regioninio susivienijimo pirmininkas, Žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas Alfredas Bardauskas. Į susirinkimą atvyko ir sveikinimo žodį tarė Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) pirmininkas Viktoras Pranckietis, kalbėjo Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pirmininkas, Radviliškio krašto ūkininkų sąjungos (RKŪS) vadovas Ignas Hofmanas, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Raimundas Juknevičius, Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) atstovai.

Orai apsivertė aukštyn kojomis

Renginio svečias iš Vokietijos, savidraudos fondo VH inovacijų vadovas Janusz Pavel, apžvelgė savidraudos fondo veiklą 2023 metais. Jis kalbėjo, kad šis sezonas buvo pilnas iššūkių, daugelio Europos šalių žemdirbiams buvo labai sudėtingi metai dėl pavasarinių šalnų, ilgai užsitęsusių sausrų, krušos, audros, liūčių – tai pakenkė augalų pasėliams, vaismedžiams, vynuogynams ir daržovių laukams. Nepalankios gamtos sąlygos turėjo didelės įtakos savidraudos fondo rezultatams – reikėjo išmokėti neregėto masto žalų išmokas.

Prelegentas Janusz Pavel kalbėjo, kad beveik visoje Europoje orai iš tiesų apsivertė aukštyn kojomis. Pavienės pavasarinės šalnos pažeidė vynuogynus ir vaismedžius. Daug žalos padarė stichinė sausra. Kai kuriuose Vokietijos rajonuose 1,5–2 mėn. nebuvo kritulių, tačiau prieš derliaus nuėmimą kritulių kiekis buvo milžiniškas ir neleido nuimti dalies derliaus. Paskui siautėjo audros. Labiausiai nukentėjo pietinė Vokietijos dalis – liepos mėnesį čia audros buvo negailestingos. Nuo Devintinių viena audra keitė kitą, Bavarijoje buvo pažeistos beveik visos augalų rūšys. Eseno žemėje siautė audros su perkūnijomis ir kruša.

martynas rusteika
Svečias iš Vokietijos, savidraudos fondo VH inovacijų vadovas Janusz Pavel ir „VH Lietuva“ filialo vadovas Martynas Rusteika.

Į pasėlių laukus greičiau nei kombainai atūžė audros. Itin smarkios liūtys niokojo Šiaurės Reino Vestfalijos žemę. Vietos gyventojai liudijo, kad dešimtmečiais nebuvo regėję tokios gamtos stichijos. Liepos mėnesį siautė stiprios krušos, viską daužė stalo teniso kamuoliukų dydžio ledai. Liūtys pakenkė įvairioms augalų rūšims. Labiausiai nukentėjo javai, ankštinės kultūros, kukurūzai, runkeliai, bulvės, aliejiniai augalai, vynuogės, daržovės.

Vokietijoje daug žemdirbių buvo apsidraudę nuo įvairių rizikų: 2023 m. draudimo įmokų suma buvo 151 958 679 Eur, žalų išmokėta 122 631 691 Eur, nuostolingumas – 80,7 proc.

2023 m. savidraudos fondo ekspertai visoje Europoje turėjo įvertinti daugiau kaip 45 tūkst. pranešimų ir daugelį per labai trumpą laiką, o nuostoliai nustatyti visoms augalų rūšims bei rizikoms, nuo kurių savidraudos fondas gali apsaugoti.

Rytų Prancūzijoje buvo pažeisti ne tik vynmedžiai, bet ir augalų pasėliai. Audros ir kruša praūžė Italijoje, Kroatijoje, nukentėjo ir Liuksemburgas. Vokietijoje ir Liuksemburge buvo užfiksuota stichinė sausra. Didžiausius nuostolius patyrė Italijos ir Baltijos šalys, ypač nukentėjo Latvijos žemdirbiai. Nors rizika yra išskaidyta visoje Europoje, tačiau visos šalys patyrė derliaus nuostolių, o bendrai draudimo išmokos ženkliai perkopė surinktas savidraudos fondo draudimo įmokas.

Žaloms atlyginti išmokėta milijonai eurų

Savidraudos fondo „VH Lietuva“ filialo vadovas M. Rusteika, kuris vadovauja ir Latvijos filialui, pasidžiaugė, kad kasmet daugėja žemdirbių, kurie saugo savo pasėlius nuo įvairių rizikų. Žemdirbiai pasitiki 200 metų jubiliejų švęsiančio savidraudos fondo VH veikla ir kasmet vis daugiau jų sudaro draudimo sutartis, galėdami apsidrausti net nuo 8 rizikų. Didžiausias savidraudos fondo pasiekimas per 16 m. veiklą Lietuvoje – įgytas ūkininkų pasitikėjimas, kurie tiki visos sistemos stabilumu, teisingu ir greitu nuostolių atlyginimu.

Kalbėdamas apie šių metų gamtos stichijos padarytus nuostolius, filialo vadovas M. Rusteika sakė, kad pavasarinės šalnos, stichinė sausra, audros, krušos iš esmės pakeitė kai kurių regionų žemės ūkio padėtį, žemdirbiai patyrė itin daug derliaus nuostolių. Per 10 min. dėl krušos nuostolių Lietuvoje ir Latvijoje išmokėta 25 mln. Eur. Šiais metais Lietuvoje dėl patirtų nuostolių buvo gauta 2 310 pranešimų, Latvijoje pranešimų skaičius – 541. Mūsų šalyje buvo pažeistas 93 500 ha plotas, o Latvijoje – 40 283 ha. Lietuvoje ir Latvijoje nuo krušos stipriai nukentėjo įvairaus dydžio ūkiai, buvo atvejų, kai nuostoliams atlyginti ūkių savininkams išmokėtos didelės draudimo išmokos – nuo 0,5 iki 3 mln. Eur.

Filialo vadovas kalbėjo, kad itin daug nuostolių, palyginti su visa Europa, šią vasarą patyrė Baltijos šalių žemdirbiai. Lat­vijos žemdirbiai 2023 m. sumokėjo 6,4 mln. Eur draudimo įmokų, o žaloms atlyginti jiems išmokėta tris kartus daugiau – 19,3 mln. Eur, nuostolingumas viršija  300 proc. Lietuvoje žemdirbių draudimo įmokos 2023 m. buvo 18 570 753 Eur, žaloms atlyginti išmokėta 20 412 376 Eur, nuostolingumas – 109,9 proc.

Savidraudos fondo „VH Lietuva“ filialas Lietuvoje dirba nuo 2007 m. Pasak M. Rusteikos, per visą veiklos laikotarpį panašias draudimo išmokas fondas Lietuvoje yra išmokėjęs tik 2011 m. po didelių šalnų. Tačiau tokių didelių išmokų dėl krušos nuostolių dar neteko atlyginti.

Klimatas kasmet keičiasi, gamta tampa vis labiau nenuspėjama, todėl turime telktis, neprarasti laiko ir visi kartu – tiek valstybės institucijos, tiek žemdirbiai, tiek savidraudos fondas – turime sugebėti apsaugoti žemės ūkio verslą nuo meteorologinių reiškinių. M. Rusteikos žodžiais, tai turi būti ne ateitis, o dabartis. Iš viso „VH Lietuva“ filialas Lietuvoje saugo beveik 0,5 mln. ha, ūkiai labai skirtingi, vieni labai maži, vos 10 arų, o kiti labai dideli. Tačiau Lietuvoje dar daug žemdirbių, kuriems reikia parodyti ir įrodyti pasėlių draudimo svarbą ir naudą kiekvieno žemdirbio pasirinktame darbe ir agroversle.

Pasitikėjimas pirmininku, nauji žalų ekspertai

Seimo KRK pirmininkas prof. V. Pranckietis prisiminė išskirtines gamtos stichijas ir sakė, kad draudimas yra reikalingas, nes tada visi esame ramesni. Jis įteikė padėką M. Rusteikai už kilnią veiklą, telkiant žemdirbius tarpusavio pagalbai, ir aktyvią poziciją teisėkūros srityje.

Seimo KRK pirmininkas Viktoras Pranckietis linkėjo apsidrausti, nes tada esame ramesni, draudimas tikrai reikalingas.

LŽŪT pirmininkas, RKŪS vadovas, ūkininkas dr. I. Hofmanas kalbėjo, kad ūkininkavimas tampa vis sudėtingesnis, žemdirbiai susiduria su vis didesniais iššūkiais. Pasėlių draudimas yra viena iš priemonių, padedančių valdyti rizikas ir sumažinti nuostolius. Pasak I. Hofmano, neprognozuojama ir ekstremali rizika – tai žemės ūkio politika, kuri žemdirbiams kelia daug streso. Tik gaila, kad nuo tos rizikos negalima apsidrausti.

hofmanas
LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas sakė, kad žemės ūkio politika yra neprognozuojama ir ekstremali, bet nuo tos rizikos negalima apsidrausti.

Susirinkime vienbalsiai buvo perrinktas apsidraudusiųjų žemdirbių regioninio susivienijimo pirmininkas A. Bardauskas, jam palinkėta ir toliau sėkmingai dirbti ir telkti žemdirbius. Buvo išrinkti du nauji pirmininko pavaduotojai: LŪS Kelmės skyriaus pirmininkas Martynas Puidokas ir LŪS Mažeikių skyriaus pirmininkas Eligijus Pocevičius.

Perrinktas apsidraudusiųjų žemdirbių regioninio susivienijimo pirmininkas
Perrinktas apsidraudusiųjų žemdirbių regioninio susivienijimo pirmininkas Alfredas Bardauskas (centre), išrinkti du jo pavaduotojai: Eligijus Pocevičius (kairėje) ir Martynas Puidokas.

„VH Lietuva“ filiale dirba 9 etatiniai darbuotojai. Nuostolius įvertinti padėjo daugiau kaip 100 Lietuvos, Latvijos ir Vokietijos žalų ekspertų. Susirinkimo metu išrinkti ir prie plačios žalų vertinimo ekspertų komandos prisijungė dar 6 ekspertai: Tomas Žukauskas, Indrė Zeringytė, Albertas Adomaitis, Marijus Kuklys, Mantas Gestautas ir Laurynas Gedgaudas.

Kreipimasis į ŽŪM ir Seimo KRK

Žemės ūkio gamybos rizikos valdymo paramos priemonių tobulinimo darbo grupės nariai ir Asocijuotų žemės ūkio organizacijų atstovai pasirašė kreipimąsi dėl rizikos valdymo priemonės, pasėlių ir augalų draudimo, tolesnio įgyvendinimo ir vystymo.

Kreipimesi teigiama, kad Pasaulio prekybos organizacija suteikia galimybę vyriausybėms subsidijuoti žemės ūkio draudimą. Pasėlių draudimo statistinė analizė ir mokslininkų tyrimų rezultatai Lietuvoje ir kitose pasaulio šalyse rodo, kad ši rizikos valdymo priemonė ir efektyviausia, leidžianti ūkininkams išlaikyti ekonominį ūkių gyvybingumą ir nepatirti nuostolių dėl gamtos reiškinių įtakos, o valstybei išsaugoti ir planuoti tvarius finansus.

Šis Kreipimasis adresuotas Žemės ūkio ministerijai ir Seimo KRK.

„Mes, skirtingų žemės ūkio organizacijų atstovai, prašome skirti kiekvienais metais tiek iš Europos Sąjungos, tiek iš nacionalinio biudžeto reikalingas lėšas pasėlių ir augalų draudimui bei skatinti žemdirbius valdyti žemės ūkio rizikas, susijusias su meteorologiniais reiškiniais, plačiausiai Europoje naudojamu valdymo instrumentu – pasėlių draudimu nuo meteorologinių reiškinių ir taip padėti subalansuoti valstybės finansinius srautus“, – rašome kreipimesi.

Ūkininkas – medžiotojas. Medžiotojas – ūkininkas

Tokią temą aptarė LMŽD centrinės administracijos atstovė Rugilė Šimulytė-Spūdienė ir medžioklės kultūros puoselėtojas Dainius Popovas. Pristatymo metu buvo aptartos bendradarbiavimo formos, pateikti gerosios patirties pavyzdžiai, kaip patys žemdirbiai gali saugoti ir iš dalies apsisaugoti nuo žvėrių daromos žalos.

Lietuvoje yra 47 rajoniniai skyriai, kuriems priklauso 18 tūkst. medžiotojų ir 5 tūkst. žvejų. LMŽD atstovė R. Šimulytė-Spūdienė pateikė keletą skaičių: vidutinis medžioklės ploto vieneto dydis Lietuvoje yra 8 000 ha, o minimalus vieno medžioklės ploto dydis – 1 000 ha. Vidutinis narių skaičius medžioklės kolektyvuose yra 44 medžiotojai. Moterų medžiotojų yra nuo 800 iki 1 000.

rugile simulyte spudiene
Medžioklės kultūros puoselėtojas Dainius Popovas ir LMŽD atstovė Rugilė Šimulytė-Spūdienė.

Pranešėja priminė, kad žemės savininkai turi teisę gauti kompensaciją už laukinių gyvūnų padarytą žalą. Nors laukiniai gyvūnai yra valstybės nuosavybė, medžiotojų asociacijos privalo atlyginti gyvūnų padarytą žalą. Dėl žalos dydžio sprendžia rajono savivaldybių administracijų sudarytos komisijos. Tačiau nuvilia, kad vis dar ginčai sprendžiami teismuose – per metus nagrinėjama apie 30 ginčų.

Viena aktualiausių problemų – gana gausios elnių populiacijos pasėliams padaro itin daug žalos. Lietuvoje elnių pastaraisiais metais padaugėjo 4–6 kartus. Kasmet didėja laukinių gyvūnų daroma žala, ypač nukenčia kukurūzai ir ankštinės kultūros.

Neretai kyla konfliktų tarp medžiotojų ir žemės savininkų. Prelegentės teigimu, tinkamai, pagarbiai ir laiku kalbantis galima išspręsti daug problemų. Ūkininkai turi žinoti, kas jų valdose medžioja. Medžiotojai turi saugoti pasėlius, laikytis medžioklės taisyklių. Sutarta dėl aktyvesnio bendravimo ir bendradarbiavimo galimybių bei tinkamų sprendimų paieškos.

vh lietuva renginys
Visi buvo geros nuotaikos.

 

Autorės nuotraukos

Titulinėje nuotr. – Prie plačios žalų vertinimo ekspertų komandos prisijungė Tomas Žukauskas, Indrė Zeringytė, Albertas Adomaitis, Marijus Kuklys, Mantas Gestautas ir Laurynas Gedgaudas. 

 

Užs. Nr. 365/7

Dalintis
2024/05/21

Populiacijos griūtis kaimiškosioms savivaldybėms – gyvybingumo iššūkis

(VDU ŽŪA langas) Labai daug kalbama apie Lietuvos kaimo vietovių plėtrą: ES žaliojo kurso iniciatyvas, ES finansinę paramą, kaimiškųjų vietovių ir jų savivaldybių infrastruktūros gerinimą, žemės ūkio modernizavimą, verslo aplinkos gerinimas...
2024/05/21

ŽŪM siūlo drausti iš Rusijos ir Baltarusijos įvežti daugiau nei 2,8 tūkst. produktų

Seimui balandį uždraudus į Lietuvą importuoti žemės ūkio produktus ir pašarus, kurių kilmės šalis yra Rusija ar Baltarusija, konkretų jų sąrašą parengusi Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo drausti daugiau nei 2,8 tūkst. įvairi...
2024/05/21

Kaip gimė gražiausias išeivijos leidinys – Vinco Kudirkos raštai?

Prieš 125 metus mirė Lietuvos himno autorius, rašytojas, varpininkas Vincas Kudirka (1858–1899), o prieš 115 m. pradėtas spausdinti pirmasis jo raštų rinkinys, kuris šešiais puikiai išleistais...
2024/05/21

Seimas svarstys, kaip geriau suderinti gyventojų ir vykdančių ūkinę veiklą asmenų interesus

Seimas po pateikimo pritarė Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo ir Geležinkelių transporto kodekso pataisoms, kurios geriau suderina gyventojų ir ūkio subjektų interesus, aiškiau reglamentuoja žemės naudojimo ir ūkinės veiklos vykdy...
2024/05/21

Lietuvoje prarasti pažymėjimą gresia 237 tūkst. sveikatos nepasitikrinusių vairuotojų

Lietuvoje nuo kitų metų sausio prarasti vairuotojo pažymėjimą gresia 237 tūkst. sveikatos nepasitikrinusių asmenų, didžioji dalis jų – 30-65 metų amžiaus, pranešė „Regitra“.
2024/05/21

Botanikas dr. M. Lapelė: „Mes pervertiname gamtos gebėjimą atsikurti“

Gegužės 21-ąją yra minima „Natura 2000“ – ambicingiausios ir didžiausio masto iniciatyvos, skirtos išsaugoti Europos gamtos paveldą – diena. Ši data pasirinkta todėl, kad 1992 m. gegužės 21 dieną buvo patvirti...
2024/05/21

Štai kaip per metus ES susitraukė gyvulininkystė

Eurostatas paskelbė duomenis, kaip 2023 m. ES pakito ūkinių gyvūnų skaičius. Palyginti su ankstesniais metais jis sumažėjo.
2024/05/21

Po svarstymo pritarta siūlymui griežtinti atsakomybę už nusikaltimus valstybei

Seimas po svarstymo pritarė Respublikos Prezidento Gitano Nausėdos inicijuotoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, kuriomis numatoma nustatyti proporcingas bausmes už pačius pavojingiausius nusikaltimus, kuriais kėsinamasi į Lietuvos konstitucinius pa...
2024/05/21

Ūkininkai siekia, kad grūdų derlius liktų Lietuvoje: daug vilčių siejama su atsinaujinančiais degalais

Šiuo metu visi šalies ūkininkai pradeda sukti galvas, kaip geriausia realizuoti grūdų derlių, kuris jau už 2-3 mėnesių nuguls į aruodus. Lietuva jau ne vienerius metus yra viena didžiausių grūdų augintojų regione, tačiau didžiąją dal...