Prisiminkime, kaip per pastarąjį dešimtmetį klostėsi įvykiai
Gal jau turėtume greitą tiesioginį susisiekimą traukiniu su kitomis Europos valstybėmis, jei ne 2013 m. netikėtas posūkis, ilgiems metams išderinęs visuomenės poreikius. Tuometei Panevėžio miesto valdžiai pavyko pasiekti, kad vėžė būtų pasukta nuo Šiaulių per Panevėžį, visuomenei akcentuojant, kad „Rail Baltica 2“ tiesimas pro Panevėžį grindžiamas konsultacinių bendrovių („AECOM Limited“ ir „Sweco Lietuva“) studija bei strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos rezultatais.
Sekė LR vyriausybės 2013 m. gegužės 22 d. nutarimas, kuriuo nutarta pradėti rengti europinio standarto geležinkelio linijos nuo Kauno iki Lietuvos ir Latvijos valstybių sienos specialųjį planą. Šios linijos strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV) 2014 m. atlikusi UAB „Sweco Lietuva“ nagrinėjo kelias trasos alternatyvas, o prioritetine įvardijo „Kaunas–Panevėžys–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena“. Išvada buvo patvirtinta LR susisiekimo ministro įsakymu.
Viešinimą atlikusi UAB „Aecom“ gyventojams leido susipažinti su galutiniu projektu per trumpus du mėnesius (nuo 2016-03-16 iki 2016-05-20), nors pats Projektas ruoštas daugelį metų.
Vis dar su baltomis dėmėmis, žmonėms – nežinia
Net ir dabar, sulaukus 2024-ųjų, Projektas vis dar su baltomis dėmėmis.
Praėjo daugelis metų. Kone visus 2023 metus buvo ieškoma Panevėžio geležinkelio stoties vietos apie Bernatonių kaimą.
Grasinama griauti Bernatonių sodininkų ir gyventojų namus, vyksta bendruomenės susirinkimai. Beje, LR Vyriausiam administraciniam teismui pateiktas žemės savininkų skundas, kad tokia vėžės kryptis yra pasaka iš fantazijų lentynos.
Sąnaudų ir išteklių mastai bei finansai, reikalingi geležinkelio stoties statybai kažkur laukuose su visa reikiama infrastruktūra, yra sunkiai įsivaizduojami, vis labiau atitolina kelionės traukiniu perspektyvą. Palyginti kaimyninėje Latvijoje Rygos geležinkelio stoties rekonstrukcijos darbai tęsiasi jau gerą dešimtmetį.
Žemės savininkai ūkininkai, iš kurių buvo paimta žemė dubliuojančiam geležinkeliui į Rygą tiesti susirinkime piktindamiesi kalbėjo: „Esam privesti mokėti žemės nuomą už savo/(nebe)savo žemę rajono savivaldybei. Ar už savo namus, paimtus geležinkelio vėžei, taip pat reikės nuomotis iš valstybės ar geležinkelio?“
Gal vis tik pakaks „Rail Baltica-1“?
Keliaujant po Latviją neteko girdėti, kad ten vyktų žemės paėmimo dubliuojančiam geležinkeliui darbai. Taigi kyla abejonių, ar apskritai Latvijos pusėje bus tiesiama dubliuojanti antra geležinkelio linija. Šiuo metu Latvijoje tik rekonstruojama esama geležinkelio stotis Rygoje.
Gruodžio 27 d. senuoju geležinkeliu atnaujintas traukinių eismas tarp Vilniaus ir Rygos. Kryptis per Šiaulius pasiteisino – visi bilietai buvo išpirkti. Šiaulių geležinkelio stotis visai neatrodo, kad būtų pasmerkta nunykti. Švaru, personalas dirba, kasininkai pardavinėja bilietus, geležinkelių priežiūros darbuotojai vykdo funkciją. Gerai, kad senoji per Šiaulius „Rail Baltica-1“ vėžė nesunaikinta, šiuo metu veikia, kad ir dyzelinių variklių varomų traukinių.
Vėžė per laukus – pinigai į balą?
Esu įsitikinęs, kad valdžios sprendimas pasukti geležinkelio liniją apeinant Šiaulius – per Ramygalos, Panevėžio, Pasvalio rajonų laukus ir miškus – yra neūkiškas. Maršrutas numatytas per sudėtingą gamtinį reljefą: Ramygalos krašto durpynus ir Pasvalio rajono žemes, kuriose dėl storo gipso sluoksnio nuolat atsiveria smegduobės. Sprendimus pagal vienas ar kitas ekspertines išvadas priimantys politikai turėtų prisiimti asmeninę atsakomybę už atitinkamo maršruto pasirinkimo padarinius, remtis racionalumo principu.
„Rail Baltica-2“ geležinkelio linija Kaunas-Ryga ir aptarnaujantis automobilių kelias nepataisomai pakeičia susiformavusios gamtos ir vidurio Lietuvos Nevėžio baseino kraštovaizdį su daugiau kaip 50 vnt. geležinkelio kirtimo automobilių kelių tiltų, daugybe laukinių gyvūnų praėjimų tunelių, pylimams reikalingo grunto karjerais ir kita statybų veikla. Tūkstančiai hektarų žemės ūkio paskirties žemės ir miškų atsidurs po geležinkelio bėgiais. Laukų ir miškų praradimas ir jų suniokojimas reiškia tuose sklypuose ir aplink juos gyvenančių gyvūnų, augalų ir kitų įvairių organizmų netektį, be jų sunyksta ir žmogaus gyvenimo aplinka. Maža to, Seimas nutarė palengvinti Projekto vykdytojams užduotį tiesiant geležinkelį per miškus.
Remiantis 2017 metais atlikta kaštų ir naudos analize, „Rail Baltica-2“ numatoma kaina siekė 5,8 mlrd. eurų, vėliau ji pakilo iki 7 mlrd. eurų, tačiau oficiali perskaičiuota Projekto kaina iki šiol nebuvo skelbiama.
Lietuvai turėti ir aptarnauti du lygiagrečius geležinkelius maršrutu Kaunas–Ryga nėra ekonomiška, o tai, kad didžiausios statybos planuojamos neįsigilinant į gyventojų prašymus ir realius jų interesus, akivaizdžiai pažeidžiama Orhuso konvencija. Neatsižvelgta į itin didelį neigiamą poveikį aplinkai, žemės ūkio verslui, nepateiktas Projekto Tikslo (per Panevėžio rajone esantį Gustonių kaimą ir Pasvalio rajonus) realus ekonominis pagrįstumas.
Tuo tarpu šiuo metu didžiausią naudą iš tokio masto Projekto semia privačios statybos bendrovės. Tik pažiūrėkite, kiek šiuo metu atvirų konkursų skelbia paskelbta projektui „Rail Baltica“. Vien tik kelių tiesimo darbams – per 35 mln. Eur vertės konkursas. O Projektas vis labiau brangsta. Birželį „Rail Baltica“ plėtrai Baltijos šalims Europos Komisija skyrė papildomus 928 mln. eurų, iš kurių Lietuvai numatyta 394 mln. eurų.
Vidas DAMANAUSKAS, smulkusis ūkininkas, iš kurio paimta žemė geležinkeliui tiesti
Autoriaus nuotraukos
Titulinė nuotrauka – projekto „Rail Baltica“