Ar infliacijos banga nuplovė pandemijos metu supustytas santaupų kopas?

2020 m. pradžioje prasidėjusi COVID-19 pandemija kelerius metus kardinaliai pakeitė visuomenės gyvenimą. Daugelis darbuotojų buvo priversti dirbti iš namų, o dalies įmonių veikla, ypač reikalinga daug fizinio kontakto, buvo visiškai sustabdyta. Tiesa, dalis griežčiausių apribojimų truko santykinai trumpai. Dėl nedidelio pandemijos išplitimo Lietuvoje, priimtų ekonomikos skatinimo priemonių ir verslo lankstumo prisitaikyti prie naujos ekonominės aplinkos Lietuvos ekonomika nesumenko. Visi šie veiksniai lėmė ir tai, kad namų ūkių disponuojamosios pajamos nenustojo didėti, o finansinė padėtis nepablogėjo.

Augusios namų ūkių disponuojamosios pajamos ir apribotos galimybės vartoti reikšmingai padidino gyventojų sutaupomas pinigų sumas. Taupymo norma – rodiklis, parodantis, kokios dalies disponuojamųjų pajamų namų ūkiai neišleidžia vartojimui, – tiek, 2020, tiek 2021 m. buvo 3–5 kartus didesnė už istorinį vidurkį. 1995–2019 m. gyventojai vidutiniškai nesuvartodavo šiek tiek daugiau nei 3, o 2020 m. – iki 14,5, 2021 m. – 10,9 proc. uždirbtų disponuojamųjų pajamų. Ir tik 2022 m., kai ekonomika vėl patyrė naujų iššūkių, rodiklis sumažėjo iki 4,8 proc.

Siekiant įvertinti, kokie veiksniai darė įtaką santaupų kaupimui per pandemiją ir kokia jų dalis buvo nulemta netipinių ekonominių veiksnių, t. y. kokią dalį sudarė papildomos santaupos, buvo pasitelktas JAV federalinio rezervo sistemos ir Europos Centrinio Banko ekonomistų taikytas metodas. Jo esmė – palyginti vartojimo ir pajamų raidą per pandemiją ir po jos su tendencijomis, buvusiomis prieš pandemiją.

Analizė rodo, kad 2020–2021 m. Lietuvos gyventojai sukaupė 6,2 mlrd. Eur papildomų santaupų. Ši suma atitinka 17 proc. visų 2022 m. uždirbtų disponuojamųjų pajamų. 2020–2021 m. labiausiai prie šių papildomų santaupų susidarymo gana panašia apimtimi prisidėjo gyventojų pajamos iš verslo bei kapitalo ir apribotas vartojimas. Dėl apribotų galimybių įsigyti prekes ir paslaugas papildomų santaupų sukaupė tiek JAV, tiek euro zonos gyventojai, o per pandemiją sparčiau nei prieš ją gyventojų pajamos iš verslo ir kapitalo didėjo tik Lietuvoje. Tokią šių pajamų raidą Lietuvoje, tikėtina, lėmė ne tik gana dosni valdžios sektoriaus parama, bet ir verslo gebėjimas lanksčiai prisitaikyti prie naujos ekonominės aplinkos. 2020 m. Lietuvos bendrasis vidaus produktas nesumažėjo, JAV ekonomika sumenko 2,8, o euro zonos – 6,1 proc. Palanki ekonominė aplinka taip pat turėjo įtakos, kad gyventojų pajamų iš darbo augimas greičiau grįžo prie prieš pandemiją buvusios raidos. Lietuvoje tai įvyko 2020 m. pabaigoje, o, pavyzdžiui, euro zonoje – tik 2022 m. pradžioje. Valdžios sektoriaus pervedimai (į vertinimą įtrauktos socialinės išmokos ir įmokos, namų ūkių mokami mokesčiai) visose paminėtose ekonomikose prie papildomų santaupų formavimosi prisidėjo iki maždaug 2021 m. antrojo pusmečio.

Naujausi duomenys rodo, kad net paūmėjus infliacijai, Lietuvos gyventojams pavyko išsaugoti per pandemiją sukauptas papildomas santaupas. Nesumenkusi ir sparčiai atsigavusi Lietuvos ekonomika, kuri 2021 m. ūgtelėjo 6,2 proc., lėmė tolesnį spartų disponuojamųjų pajamų augimą tiek iš darbo, tiek iš verslo ir kapitalo. Toks pajamų augimas sudarė sąlygas nemenkai daliai gyventojų reikšmingai nekeisti vartojimo (2022 m. vartojimo išlaidos, įvertintos palyginamosiomis kainomis, buvo 2 % didesnės nei ankstesniais metais) net ir pradėjus sparčiai kilti kainoms. Tačiau nekeičiant vartojimo įpročių, už tą patį prekių ir paslaugų krepšelį gyventojams teko mokėti pastebimai daugiau ir tai apsunkino tolesnį papildomų santaupų kaupimą. Vis dėlto atlikta analizė nerodo, kad namų ūkiai pasitelkė per pandemijos metus (2022–2021 m.) sukauptas papildomas santaupas savo vartojimo poreikiams tenkinti spartaus kainų kilimo laikotarpiu. Jų vertė absoliučia suma 2023 m. viduryje buvo artima 6,2 mlrd. Eur.

Esant palankioms sąlygoms ir ateityje sumažėjus gyventojų atsargumui, kurį sukėlė didelis pastarųjų metų neapibrėžtumas, Lietuvos namų ūkiai turi potencialo pastebimai padidinti išlaidas prekėms ir paslaugoms įsigyti.

Darius IMBRASAS, Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyriausiasis ekonomistas