Columbus +17,8 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 27 Lie 2024
Columbus +17,8 °C Dangus giedras
Šeštadienis, 27 Lie 2024

Dr. Vytautas LIAKAS
Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Agronomijos fakulteto docentas
 

Pirmieji žiemkenčių išbandymai šalčiu

2024/01/16


Žemdirbiams kiekvieni metai kupini išbandymų, o kai dar nėra gerų naujienų, pasidaro liūdnoka, nors kai kam blogos naujienos – šventė. Gal dėl to, kai tik porai dienų atėjo šaltesnė orų masė, pasipylė gąsdinimai, kad jau dabar žiemkenčiams bus galas. Tuojau pasipylė skambučiai su klausimais, kas bus augalams, kai užgriuvo speigas? Koks speigas? Kaip netikėta, žiemą – 20–29 °C šalčio. Šaltis „išsigando“ ir pasitraukė po poros dienų, galima sakyti, augalai patyrė vienos nakties iššūkį.

Lengviau atsikvėpėme

Galime svarstyti, diskutuoti, prognozuoti, tačiau nieko nepakeisime, nes augalų atsparumas susiformuoja rudenį. Ruduo ruošimuisi žiemai nebuvo palankus. Gruodžio mėnesį saulė beveik nepasirodė, tačiau buvo ganėtinai šilta, ir visi žinome, kad augaluose tuomet vyko fiziologiniai procesai. Jei žiemkenčiai kiek ir užsigrūdino, tai per tą laiką „atsigrūdino“, dėl to labiausiai neramu buvo, koks bus žiemos scenarijus. Lengviau buvo galima atsikvėpti, kai kalėdinį lietų pakeitė saikingas šaltukas, žemė spėjo įšalti iki 5 cm ir tuomet užsnigo. Bent Vidurio Lietuvoje sniego danga siekė 10 cm, Šiaurės Lietuvoje pirmą šalčio bangą augalai sutiko be sniego, o vėliau pasnigo, tai, manykime, augalams labai nepakenkė. Visai dėl to nesuktume galvos, jei iki to būtų šalvenę ir augalai šaltį pasitiktų neatsigrūdinę. Be sniego dangos rapsai pakelia 10–15 °C šaltį. Temperatūra buvo nukritusi žemiau, bet šalčio ekspozicija – pakankamai trumpa. Ten, kur sniego buvo 10 cm, temperatūra po sniegu – kaip iš vadovėlio: jei oro temperatūra buvo –21°C, tai po sniego antklode – 1,7 °C. Daugelis labiau suneramo išgirdę apie atodrėkį. Temperatūra svyravo labai rimtai: nuo +5 °C krito iki –20–29 °C, po poros dienų pakilo iki +3 °C ir vėl krito iki –10 °C. Temperatūrai nukritus žemiau 0 ºC, aplinkos sąlygos tampa kritinės augalų fiziologiniams procesams ir jų audiniams, kuriuos šaltis gali smarkiai pažeisti. Toks svyravimas labai klastingas augalams ilguoju laikotarpiu. Priklausomai nuo šalčio intensyvumo ir trukmės, žala augalams gali būti įvairi – nuo žūties iki nedidelio periferinių lapų nudegimo. Šalčio padarytos žalos pobūdis priklauso nuo augalo vystymosi stadijos, kurioje pasireiškia šaltis. Ne veltui specialistai nuolat primena apie sėjos laiką, sėklų ir sėjos kokybę, tręšimą rudenį ir t. t. Pradžioje rašiau, kad neramu dėl augalų, kuriuos šaltis užklupo nepridengtus sniegu, nes džiūvimas dėl ledo susidarymo vyksta esant 0–2 °C temperatūrai, tačiau didesnės žalos augalams nepadaro. Kai augalai veikiami žemos temperatūros, vanduo iš pradžių užšąla augalo išorėje, tačiau vėliau ledo užuomazgos gali judėti lapo viduje. Tuomet vanduo lapo viduje pradeda užšalti. Iš pradžių užšąla vanduo aplink ląsteles, tačiau vėliau jis ištraukia vandenį iš ląstelių vidaus ir jos dehidratuoja. Pačios ląstelės nebūtinai užšąla arba jose susidaro ledas. Šis procesas nebūtinai nužudo ląsteles, jei dehidratacija ir išsausėjimas nėra per dideli. Kai ledas atitirpsta, šios ląstelės gali vėl sudrėkti ir atsigauti, tačiau vis tiek gali nukentėti nuo išsausėjimo.

Užšalimo žala yra paskutinis šalčio žalos etapas. Ji pasireiškia, kai sparčiai formuojasi ledo branduoliai ir susidaro ledo kristalai. Ledo kristalai fiziškai suardo ląstelių sieneles ir membranas, todėl ląstelės pažeidžiamos fiziškai. Šalčio žala paprastai yra negrįžtama, tačiau gali būti padaryta tik tam tikriems augalų audiniams, pavyzdžiui, stiebo mazgams, atskiriems žiedynams arba atskiriems krūmeliams.

Pradėkime nuo to, kad žiemkentiškumas yra augalų gebėjimas išgyventi žiemą. Jis priklauso nuo augalo gebėjimo toleruoti labai įvairius aplinkos stresus, pavyzdžiui, užšalimą, greitai besikeičiančią temperatūrą, mažą šviesos intensyvumą, išdžiūvimą, vėją, sniego dangą, apledėjimą ar įvairias su žiema susijusias ligas. Oro temperatūrų kaita yra didelis iššūkis žemės ūkio sektoriui, kuriame meteorologinės sąlygos stipriai ir tiesiogiai veikia pasėlių produktyvumą. Taigi žinios apie meteorologinių sąlygų kaitos poveikį derlingumui ir augalų biologinėms savybėms, lemiančioms produktyvumą, yra labai svarbios, siekiant prisitaikyti prie galimai didesnių klimato pokyčių.

Poveikį lemia pokyčių derinys

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

 

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

 

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.

Dalintis