Pernai į Lietuvos vandens telkinius įžuvinta beveik 16 milijonų įvairių rūšių žuvų

Įžuvinimas vyko vadovaujantis Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2023 m. planu. Siekiant gausinti vertingų žuvų populiacijas, užtikrinti bioįvairovę valstybiniu mastu, pernai įgyvendintas ne vienas projektas, leisiantis ateityje didinti įveisiamų, ypač plėšriųjų žuvų kiekius.

Žuvys dirbtiniu būdu veisiamos ir paauginamos įstaigos Žuvivaisos departamento skyriuose: Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje (Šilutės r.), Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Simne (Alytaus r.) ir Laukystoje (Kaišiadorių r.), Rytų regiono žuvivaisos skyriuje Trakų Vokėje (Vilniaus m.) bei Meškerinėje (Švenčionių r.).

2023 m. valstybiniai (neišnuomoti) vandens telkiniai gausiai įžuvinti dirbtiniu būdu išveistomis ir paaugintomis įvairaus amžiaus žuvimis: lydekomis (1 783,8 tūkst.), starkiais (1 731,0 tūkst.), vėgėlėmis (6 380,0 tūkst.), lašišomis (182,0 tūkst.), šlakiais (152,6 tūkst.), margaisiais upėtakiais (237,0 tūkst.), skersasnukiais (22,5 tūkst.), ūsoriais (18,0 tūkst.), aštriašnipiais eršketais (70,0 tūkst.), lynais (31,4 tūkst.), Vištyčio ežero sykais (558,5 tūkst.), seliavomis (100,0 tūkst.), šamais (46,9 tūkst.), auksiniais karosais (6,2 tūkst.), karpiais (10,0 tūkst.) ir plačiažnypliais vėžiais (3,9 tūkst.).

Dar 215,36 tūkst. vnt. žuvų pernai įveista Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšomis. Į 115 valstybinės reikšmės vandens telkinių išleista tais metais išveistų 181,66 tūkst. lydekų, 4,9 tūkst. baltųjų amūrų, 0,6 tūkst. margųjų plačiakakčių ir 28,2 tūkst. lynų jauniklių.

Aplinkos ministerija nuo 2018 m. žuvų įveisimo plano vykdymui kasmet skiria po 300 tūkst. eurų. Kitų žuvų rūšių atkūrimą ir gausinimą Lietuvos vidaus vandenyse remia ES programos, didesnė dalis lėšų gaunama iš Lietuvos nacionalinių programų.

Pernai, įgyvendinat „Europinių ungurių išteklių valdymo Lietuvoje“ planą, į šalies vandens telkinius išleista 4 367,0 tūkst. ungurių jauniklių. Vasarą į 65 Lietuvos ežerus ir upes išleista per 1 265,0 tūkst. šių vertingų žuvų, o žiemą 11 šalies vandens telkinių praturtinti dar 3102,0 tūkst. stiklinės stadijos unguriukais. 191,1 tūkst. žuvų – ženklintos organiniais dažikliais, kad atliekant mokslinius tyrimus būtų galima įvertinti įveisimo efektyvumą, augimo tempą, sugautų užaugusių ungurių amžių.

Vadovaujantis patvirtintais žuvivaisos planais, kiekvienais metais vidutiniškai įžuvinama 230–240 vandens telkinių: 134–140 ežerų, 70 upių, 30–33 tvenkinių. Didžiausią įžuvinimo medžiagos dalį sudaro plėšriosios žuvys – apie 80–85 proc. viso įžuvinimui skirto žuvų kiekio. Kita dalis išleistų žuvų – saugomos ir retos rūšys: aštriašnipiai eršketai, ūsoriai, skersasnukiai, ežeriniai sykai bei viena vėžiagyvių rūšis – plačiažnypliai vėžiai.

Siekiant prisidėti prie biologinės vandenų įvairovės išsaugojimo ir gausinimo, sukuriant tinkamas sąlygas reofilinių (šaltavandenių) žuvų rūšims paauginti bei motininėms bandoms formuoti, 2023 m. rekonstruoti 4 betoniniai tvenkiniai Rytų regiono žuvivaisos skyriuje Trakų Vokėje. Planuojama, kad tai padės išauginti ir į vandens telkinius įveisti iki 40 proc. daugiau lašišų ir šlakių rituolių.

2023 m. Pietų regiono žuvivaisos skyriuje Simne įgyvendinta projektas „Aštriašnipių eršketų reproduktorių laikymo bazės sukūrimas“. Šiemet į erdvesnius vandens rezervuarus bus perkelti šiuo metu Vakarų regiono žuvivaisos skyriuje Rusnėje auginami aštriašnipiai eršketai. Dar po keleto metų iš turimų reproduktorių tikimasi suformuoti motininę bandą tolesniam šių žuvų dirbtiniam veisimui.

Pasak Žuvininkystės tarnybos, dirbtinis žuvų veisimas yra vienas efektyviausių žuvų išteklių palaikymo, didinimo ir atkūrimo natūraliuose vandens telkiniuose būdų. Negausinant papildomai, kai kurios žuvų rūšys tiesiog išnyktų.

Žuvininkystės tarnybos informacija