LAMMC pristato agrarinių ir miškų mokslų naujausius tyrimus (1)

Sausio 16, 18, 23, 25, 30 ir vasario 1 d. nuotolinėse diskusijose pristatyti ilgalaikių mokslo programų mokslinių tyrimų rezultatai. O vasario 8 d. rengiama kontaktinė konferencija NAUJOS GENOMINĖS TECHNOLOGIJOS IR SKAITMENIZACIJA ŽEMĖS IR MIŠKŲ ŪKYJE.

Jau galima peržiūrėti visų LAMMC nuotolinių diskusijų vaizdo įrašus. Šiandien pateikiame tris pirmuosius, kurie turėtų sudominti ūkininkus, miškininkus.

Kenksmingieji organizmai agro- ir miško ekosistemose

Daugiausia diskutuota apie biologinių produktų naudojimo efektyvumą. Konstatuota, kad jis kol kas nedidelis, eksperimentai dažniausiai atliekami šiltnamio sąlygomis, o naudojant lauko sąlygomis jų poveikis labai sumažėja. Padaryta išvada, kad kol kas biologinių produktų efektyvumas yra per mažas, kas jais būtų galima pakeisti cheminę augalų ligų ir kenkėjų kontrolę. Kaip alternatyva galėtų būti žemdirbystė uždarose patalpose, kuri išspręstų pesticidų naudojimo problemą, ir platesnis sprendimų priėmimo sistemų modelių panaudojimas.

Kitas diskusijos aspektas – neariminė žemdirbystė verčia naudoti glifosatus, kurie kol kas yra būtini pasėlių priežiūrai. Atkreiptas dėmesys, kad biologiniai produktai auginimo sezono metu purškiami maždaug septynis kartus, cheminiai – tik du. Iš to kyla dirvožemių degradacijos ir suslėgimo problema.

Genetiniai, biotechnologiniai ir selekciniai sprendimai augalų bioįvairovei bei inovatyvioms technologijoms

Diskusijos metu akcentuota, kad lengviau yra sukurti augalų veisles nei palaikyti jų selekciją ir dauginti bei platinti, taip pat sunku išlaikyti veislės kokybę. Kaip viena išeičių galėtų būti selekcinės medžiagos dauginimas šiltnamiuose / izoliatoriuose.

Kiekviena nauja veislė yra nauja kokybė, bet kartais ji yra per mažai žinoma. Reikia ne tik siekti naujų žinių, bet ir formuoti paklausą. Komercija taip pat yra svarbi selekcininko darbo dalis, reikalaujanti daug išteklių.
Selekcijos ir genetikos moksle vis dažniau taikomos naujausios technologijos (fenotipavimas, genų redagavimas), todėl reikėtų pradėti rengti naujas programas, pasirinkti selekcijos ir genetikos objektus ir tyrimų kryptis.

Augalų biopotencialas daugiafunkciam panaudojimui ir agroekosistemų tvarumui

Kalbėta apie platesnį daugiamečių žolynų ir energinių augalų panaudojimą.

Pieva nebūtinai yra geriausias variantas konkrečiam dirvožemiui, galbūt geriau jį užsodinti mišku ar panaudoti kitoms reikmėms.

Dėl šaknų biomasės įtakos anglies sekvestracijai konstatuota, kad šalies dirvožemiuose augalų šaknų sistemos nėra giliau nei 15 cm sluoksnyje, didžiausia jų dalis yra paviršiniame sluoksnyje. Reikėtų tirti augalus, didinančius šaknų biomasę dirvožemyje.

Ateityje energinių lignoceliuliozinių augalų auginimas turėtų mažėti ir didėti jų panaudojimas kitose srityse, pvz., statybų pramonėje.

Šaltinis: LAMMC