EŽTT nenustatė pažeidimo byloje: netekto darbingumo išmokas teks kompensuoti dar ilgus metus

Medžioklėje sužalojo žmogų

Baudžiamojoje byloje nacionaliniai teismai konstatavo, kad 2010 m. pareiškėjas dėl neatsargumo pažeisdamas Medžioklės Lietuvos teritorijoje taisykles su savo medžiokliniu šautuvu iššovė ir sužalojo Ž. K., padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą.

Pareiškėjas pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 137 straipsnio (sunkus sveikatos sutrikdymas dėl neatsargumo) 3 dalyje. Baudžiamojoje byloje nacionaliniai teismai iš nuteistojo pareiškėjo nukentėjusiojo naudai priteisė turtinės žalos atlyginimą, kurį pareiškėjas sumokėjo.

SODRA nustatė, kad dėl patirtų sužalojimų Ž. K. neteko žymios dalies darbingumo ir turi teisę į netekto darbingumo pensiją.

Netekto darbingumo išmokų atlyginimą prisiteisia

Nuo 2011 m. SODRA, remdamasi Civilinio kodekso 6.290 straipsnio 3 dalimi, periodiškai teikia ieškinius nacionaliniams teismams prieš pareiškėją, prašydama priteisti ieškovei SODRAI iš pareiškėjo (atsakovo) nukentėjusiajam išmokėtų socialinio draudimo netekto darbingumo išmokų atlyginimą.

Nacionaliniai teismai tenkino SODROS ieškinius.

Iki nukentėjusysis sulauks pensinio amžiaus – iki 2039 metų

EŽTT konstatavo, kad šis įsikišimas į pareiškėjo teises nustatytas įstatymo (Civilinio kodekso 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.290 straipsnio 1 ir 3 dalis, Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Įsikišimu buvo siekiama teisėto tikslo – apsaugoti valstybės lėšas ir nusikaltimo aukos interesus.

Įsikišimu buvo siekiama teisėto tikslo – apsaugoti valstybės lėšas ir nusikaltimo aukos interesus.

Vertindamas įsikišimo proporcingumą, EŽTT rėmėsi nacionalinių teismų argumentais dėl poreikio atskirti nukentėjusiojo turtinę žalą, atsiradusią sužalojimo metu (gydymo ir su tuo susijusios išlaidos) bei vėliau (pajamų netekimas netekus darbingumo, papildomos gydymo išlaidos, reabilitacija). Teismas atmetė pareiškėjo argumentą, kad žalos atlyginimas, kurį pareiškėjas sumokėjo nukentėjusiajam baudžiamajame procese, visiškai atlygino padarytą žalą.

Toliau EŽTT vertino, ar pareiškėjui teko per didelė individuali našta ir ar Lietuvos valdžios institucijos pasiekė teisingą pusiausvyrą tarp visuomenės bendrojo intereso ir pareiškėjo nuosavybės teisės apsaugos reikalavimų.

EŽTT konstatavo, kad netekto darbingumo pensija nukentėjusiajam buvo nustatyta atsižvelgiant į jo individualias aplinkybes ir patirtą žalą; jei nukentėjusiojo darbingumas ateityje padidėtų, pareiškėjas turi teisę prašyti nacionalinių teismų iš naujo įvertinti iš jo išieškomų išmokų dydį.

...jei nukentėjusiojo darbingumas ateityje padidėtų, pareiškėjas turi teisę prašyti nacionalinių teismų iš naujo įvertinti iš jo išieškomų išmokų dydį.

Teismas taip pat pabrėžė, kad pareiškėjas neprašė SODROS ir nacionalinių teismų sumažinti iš jo išieškomų išmokų dydį. Jis nesiskundė ir EŽTT, kad pareiga atlyginti SODROS išmokas jam yra pernelyg didelė finansinė našta. EŽTT pažymėjo, kad nacionalinės valdžios institucijos ėmėsi priemonių siekdamos palengvinti pareiškėjui tenkančią finansinę naštą: SODRA patenkino pareiškėjo prašymus atlyginti išmokas dalimis, o teismo procesą prieš pareiškėją pradėjo tik pareiškėjui atsisakius atlyginti išmokas.

Pasak EŽTT, pareiškėjo įpareigojimo periodiškai atlyginti išmokas trukmė (iki 2039 m., kol nukentėjusysis Ž. K. sulauks pensinio amžiaus), nedaro įsikišimo neproporcingo.

Šaltinis: EŽTT

Asociatyvi 123rf nuotr.