Ashburn +32,3 °C Mažai debesuota
Pirmadienis, 22 Lie 2024
Ashburn +32,3 °C Mažai debesuota
Pirmadienis, 22 Lie 2024

Klimato atšilimas – tik žiedeliai, palyginus su tuo, ką atmosferai daro karas

2024/02/16


Kėdainiai („Rinkos aikštė“). Ne vieną dešimtmetį orus pagal gamtos reiškinius ir ženklus stebintis fizikas, gamtos mokslų daktaras, etnologas, profesorius Libertas Klimka įspėja: jau trečius metus Ukrainoje besitęsiantis karas padarė labai didelę įtaką ir žalą klimatui. Dėl to vis sudėtingiau nuspėti, koks gi oras mūsų lauks net ir netolimoje ateityje. O ir klimato kaita dėl žmogaus poveikio gamtai nuėjo į antrą planą, nes net ir Pirmasis bei Antrasis pasauliniai karai nepadarė gamtai tiek žalos, kiek dabar vykstantis karas Ukrainoje. Tiesa, profesorius turi ir gerų žinių: jei vis tik įvyktų stebuklas ir karas liautųsi, Žemė sugebėtų atsigauti ir grįžtų į stabilesnę būseną.

Gerb. profesoriau, bandydamas pagal gamtos ženklus nuspėti, koks šiais metais laukia pavasaris, Jūs užsiminėte, jog tai padaryti šįmet itin sudėtinga dėl trijų veiksnių – itin aktyvios saulės, pasikeitusios Ramiojo vandenyno srovės El Ninjo ir karo Ukrainoje. Pastarasis veiksnys nustebino ir sužadino smalsumą, ar I ir II pasauliniai karai taip pat turėjo kokios nors įtakos orams ir jų prognozėms?

Vargu, ar turėjo. Visų pirma, visai kitas karo pobūdis buvo – raketos neskraidė ir nedraskė atmosferos sluoksnio, artilerijos sviediniai lėkdavo visai neaukštai. Nebuvo taip masiškai kaip dabar deginamos naftos saugyklos. Juk dabar pirmiausia stengiamasi priešo kurą sunaikinti ir dėl to į atmosferą išmetami milžiniški kiekiai teršalų. Taigi dabar vykstantis karas Ukrainoje yra visiškai kitoks nei anie. Tie sviediniai pažeme lėkė, gal lėktuvas vienas kitas numuštas buvo, bet tai juokas lyginant su tuo, kas darosi dabar.

Ar tai gali turėti ilgalaikių pasekmių?

Taip, tai gali turėti ir ilgalaikių pasekmių – tarša vis tiek sumuojasi. Nors mes stengiamės labai ekologiškai gyventi – krosnių nekūrenti anglimis, o ten, kare, naftos saugyklos deginamos, milijonai tonų teršalų eina į debesis.

Kokios pasekmės gali būti?

Orai bus sunkiai nuspėjami ir labai kontrastingi: vienose vietose šalčiai, kitose – karščiai. Tiesiog netolygus šilumos pasiskirstymas. Ir tai jau pastebima dabar, kad ir ši žiema rodo, koks netolygus yra šilumos pasiskirstymas. Žiūrėkite, kokie baisūs potvyniai Europoje visai neseniai buvo. Aišku, Lietuvos jie nepalietė. Tiesa, jau ne kartą šią žiemą buvo užtvindyta Kartena, Kretinga, nuo upelių prasideda nuošliaužos. Vakarų Europą nusiaubė uraganiniai vėjai… Taigi, stichinių nelaimių garantuotai bus daugiau.

Vadinasi, negalima „kaltinti“ vien tik klimato atšilimo?..

Klimato atšilimas dėl žmogaus poveikio, sakyčiau, gal jau net antraeiliu tapo. Aš nemanau, kad jis yra labai didelis ir tikrai reguliuojamas. Kaip Vilniaus gyventojas nuo senų laikų, tai aš tikrai prisimenu, kaip atrodydavo Vilniaus padangė mano vaikystėje arba jaunystėje – kiekvieną rytą, eidamas į mokyklą, matydavau šimtus dūmų srovelių, kylančių į viršų: pusryčius verda, būstus šildosi… O dabar tik vieną kitą matau. Vilniuje sniegas pajuosdavo per dvi dienas, nes visi kūrendavo anglimis.

Daug šalių atsisakė kūrenimo anglimis. Vadinasi, tarša dabar žymiai sumažėjo. Naudojame atominę, atsinaujinančią energiją.

Kiek Lietuvoje atsirado saulės baterijų ir dėl to labai džiaugiuosi, nes kažkada fiziku būdamas šitoje srityje dirbau…

Tad kai atsiranda suma veiksnių, kaip šiais metais: ir stipriai padidėjęs saulės aktyvumas, ir silpnėjantis Žemės magnetinis laukas nežinia kodėl, ir jau minėtas karas – visa tai klimatą tikrai keičia. Todėl orai tampa neprognozuojami.

karas Ukrainoje

Karas Ukrainoje
Anot gamtos mokslų daktaro Liberto Klimkos, karas Ukrainoje daro milžinišką žalą klimatui, orų prognozėms. Tokios žalos nepadarė nei Pirmasis, nei Antrasis pasauliniai karai.

O ar yra tikimybė, kad nurimus karui, pasibaigus saulės aktyvumui ir kitiems veiksniams, klimatas sugrįžtų į stabilesnę būseną?

Yra tikimybė, nes Žemė savo geologinėje praeityje visko matė. Juk buvo didieji apledėjimai, kai ledo kalnai atslinkdavo iki Vilniaus. Priešpaskutinis apledėjimas nuėjo ir toliau, Baltarusijos link, o paskutinis – sustojo ties Vilniumi. Tada, prieš 10 tūkst. metų, žmogaus poveikio nebuvo jokio, bet apledėjimai buvo. Tai yra kosminės arba Žemės vidaus branduolio visų cirkuliacijų poveikis.

Profesoriau, natūralu, jog žmonėms kyla klausimas, ar vykstant tokiems dalykams nėra grėsmės žmonijai išnykti?

Žmonijai grėsmė išnykti yra jos kvailumas (juokiasi). Putinas gali išnaikinti žmoniją rytoj. Užtektų tik paspausti vieną mygtuką, kurį jis nešioja lagaminėlyje ir viskas – žmonijai sąlygų gyventi Žemėje nebeliks.

klimka

Nors mes stengiamės labai ekologiškai gyventi – krosnių nekūrenti anglimis, o ten, kare, naftos saugyklos deginamos, milijonai tonų teršalų eina į debesis.

L. Klimka

Tačiau gamtos kažkokios pasekmės, poveikis to padaryti negali?

Manau, kad ne. Žmonija yra išradinga. Per savo gyvenimą aš matau didžiulius pokyčius ir galų gale atsigręžiam į žaliąjį kursą. Tik vienas dalykas, kurį reikia protingai nuspręsti – uždrausti reklamą ir uždrausti madas, nes dėl šitų dviejų žmonijos kvailysčių sunaudojami milžiniški resursai.

Nes ne visi tinkamai panaudoja žaliąjį kursą?

Taip. Iš vienos pusės mes kalbame apie žaliąjį kursą, kad reikia gamtą tausoti, saugoti, o iš kitos pusės brukamos reklamos, socialiniai tinklai, kad pirkite tą, pirkite aną, t.y. pirkite tai, ko man nereikia, o tik tai, kas madinga. Taigi, čia yra išmetami milžiniški resursai vėjais.

Dėl to man labai pikta, kad reklama ir mada yra du žmonijos priešai, kurie sunkina sąlygas ir todėl dalis žmonijos badauja, o dalis žmonijos nežino, ką daryti iš pertekliaus. Ne prestižas važinėti su penkerių metų senumo automobiliu, nors jis gali važiuoti dvidešimt metų! Kas tai yra? Sunaudota energija, užteršta gamta ir t.t. – viskas eina į sąvartyną. Bet kurį atvejį paimsi, yra siaubas ir apie tai niekas nekalba, nes už to yra įtakingi žmonės, kurie vysto pramonę, skatina vartotojiškumą.

Jeigu apibendrinant, vartotojiškumas yra žmonijos kvailystė, kuri irgi gali atvesti į katastrofą.

 

Rasa JAKUBAUSKIENĖ / RINKOS AIKŠTĖ

123rf ir ŪP redakcijos nuotraukos

Dalintis