Vilija Matyžiūtė – ūkininkų dukra. Žemės ūkis, gamta, biologija buvo jos kasdienybė, todėl pasirinko studijuoti agronomiją ir, kaip ji sako, buvo labai įdomu. Baigusi bakalauro studijas, pradėjo dirbti Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos augalininkystės konsultante. Bendraudama su ūkininkais konsultantė suprato, kokios kyla problemos. Pripažindama, kad labai įdomu teorines žinias pritaikyti praktikoje, Vilija jautė pareigą kaupti žinių bagažą ir tęsti agronomijos magistro studijas.
„Džiaugiuosi, kad klientams galiu suteikti žinių, kurias pati patikrinau. Gana dažnai sulaukdavau klausimų apie mokslinius tyrimus. Ūkininkai klausdavo: „Mokslininkai nustatė taip ir taip.., o kodėl?. Man buvo sunku atsakyti į tokius klausimus ir diskutuoti, nes pati nebuvau ragavusi mokslininko duonos, todėl išsikėliau tikslą toliau gilinti žinias ir vykdyti mokslinius tyrimus studijuodama doktorantūroje“, – pasirinkimą komentuoja Vilija.
Kodėl pasirinkta tokia disertacijos tema?
Pasak Vilijos, keičiantis ekologinėms sąlygoms, žemės ūkio technologijoms, svarbu suprasti dirvožemio paviršiaus procesus kartu su sėklų banke vykstančiais reiškiniais, įskaitant sėklų žūtį, gyvybingumą. Lietuvoje tokie tyrimai tik fragmentiški, todėl ji ir pasirinko eroduotuose dirvožemiuose, skirtingomis agrofitocenozėmis užimtuose šlaituose išnagrinėti nuolatinio ir laikino dirvožemio sėklų banko struktūros kitimus, įvertinti dirvožemio nešmenyse sėklų skaičiaus ir rūšinės sudėties ypatumus, sėklų luobelės paviršiaus savybių svarbą sėklų pasiskirstymui dirvožemio sėklų banke. „Taip pat kompleksiškai vertinau augalijos, dirvožemio sėklų banko ir dirvožemio cheminių, fizikinių ir biologinių rodiklių tarpusavio sąsajas. Mano disertacijos pavadinimas „Dirvožemio sėklų bankas skirtingose kalvoto reljefo agrofitocenozėse‘‘. Kviečiu visus paskaityti“, – išsamiau sužinoti apie atliktus tyrimus kviečia Vilija.
Studijų nauda – žinios ir bendrystė su mokslininkais
Vilija nuo 2016 m. dirba Vakarų Lietuvoje. Kaip žinome, Žemaitijos kraštas kalvotas, o jos tyrimas vykdytas kalvotame reljefe, Kaltinėnuose, todėl, pasak konsultantės, per studijų laikotarpį pavyko sukaupti agronominių žinių, kurias ji galinti panaudoti savame krašte, bendraudama su Klaipėdos rajono ūkininkais.
Studijuodama doktorantūroje, Vilija glaudžiai bendradarbiavo su LAMMC Vėžaičių filialo mokslininkais. Kadangi stengiantis suteikti naudingų žinių ūkininkams Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba vykdo daug projektinių mokymų, konsultantė kviesdavo mokslininkus pasidalinti žiniomis.
„Ir dabar drąsiai galiu kreiptis į Vėžaičių filialo mokslininkus ir diskutuoti agronominiais klausimais. Esu jiems labai dėkinga už bendravimą ir dalijimąsi žiniomis“, – sako konsultantė.
Svarstantiems studijuoti doktorantūroje
Vilija pripažįsta, kad studijuoti doktorantūroje nelengva. Ji sako, kad labai svarbu pasirinkti širdžiai artimą ir visuomenei aktualią temą, o į studijas žiūrėti kaip į hobį, nes tai veikla, kuri užima daug laisvo laiko.
Per studijų laikotarpį susidraugavusi su įvairiais žmonėmis ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje, Vilija džiaugiasi draugyste, kuri, anot jos, praturtina gyvenimą.
LŽŪKT informacija