Laiške išreiškštas prašymas nedelsiant imtis veiksmų įtemptai situacijai išspręsti. Juolab kad U. von der Leyen pati patyrė vilkų užpuolimo pasekmes, kai vilkai sudraskė jos mylimą ponį. Tik po šios patirties Europos Komisija pradėjo įsiklausyti į Europos gyventojus ir ieškoti galimų sprendimų.
Geros, bet grėsmę keliančios naujienos?
Praėjusių metų gruodžio 20 d. Europos Komisija pateikė siūlymą pakeisti europinio vilko apsaugos statusą iš griežtai saugoma į saugoma pagal Berno konvenciją. Toks sprendimas buvo priimtas po rugsėjį Europos Komisijos paskelbto pranešimo, kad remiantis turimais duomenimis, reikėtų atitinkamai koreguoti vilkų populiacijos apsaugos statusą. Komisija taip pat ragina valstybes nares veikti pagal šiuo metu galiojančių norminių aktų reikalavimus.
...gruodžio 20 d. Europos Komisija pateikė siūlymą pakeisti europinio vilko apsaugos statusą iš griežtai saugomo į saugomą...
Pranešime U. von der Leyen teigė, kad vilkų sugrįžimas yra gera žinia Europos biologinei įvairovei, tačiau vilkų telkimasis kai kuriose ES šalyse kelia grėsmę, ypač naminiams gyvuliams: „Siekdamos aktyviau valdyti šias populiacijas valstybės narės paprašė padaryti šį procesą lankstesnį. Tam palengvinti ES lygiu turėtų būti daroma viskas, todėl Komisija žengė šį svarbų žingsnį. Esu įsitikinusi, kad rasime tikslingus sprendimus, kaip vienu metu apsaugoti tiek biologinę įvairovę, tiek naminius gyvulius.“
Remdamasis Europos Komisijos sprendimu FACE prezidentas Thorbjørnas Larssonas nurodė: „Nors šią naujieną vertiname teigiamai ir tikimės, kad ES aplinkos ministrai palaikys šį moksliškai pagrįstą EK pasiūlymą, vis dėlto, siekiant užtikrinti sėkmingą sambūvį, į stambiųjų plėšrūnų norminių aktų paketą turėtų būti įtraukti ir lokiai bei lūšys, akcentuojant jų apsaugos statusą, peržiūrint ir EK gaires bei pranešimo sistemą.“
Nors šią naujieną vertiname teigiamai ir tikimės, kad ES aplinkos ministrai palaikys šį moksliškai pagrįstą EK pasiūlymą, vis dėlto, siekiant užtikrinti sėkmingą sambūvį, į stambiųjų plėšrūnų norminių aktų paketą turėtų būti įtraukti ir lokiai bei lūšys...
Thorbjørnas Larssonas
Daugiau nei 20 000 vilkų
Apsaugos statuso pasikeitimas nepanaikina teisinio poreikio apsaugoti vilkus, o leidžia sukurti taikomąją valdymo sistemą, tinkamesnę rūšiai, kuriai nebegresia išnykimas ir kuri stabiliai auga. Siekiant mažinti kylančius konfliktus, būtina pasiekti, kad vienu metu būtų įmanomas tiek kontroliuojamas tvarkymas, tiek ir palankaus statuso užtikrinimas.
Išsami analizė parodė, kad per pastaruosius dvidešimt metų vilkų populiacijos reikšmingai išaugo, o vilkų gyvenamosios teritorijos didėja. Europos Sąjungoje yra daugiau nei 20 000 vilkų, ir dauguma šių populiacijų auga, taip pat plečiasi ir jų gyvenamoji teritorija. Tai įrodo, kad iki šiol įgyvendintos apsaugos priemonės buvo sėkmingos, tačiau dėl vilkų skaičiaus padidėjimo kilo konfliktų, ypač dėl vilkų išpuolių prieš naminius gyvulius tam tikruose regionuose. Šis faktas pagrindžia būtinybę įgyvendinti lankstesnę tvarkymo strategiją kartu užtikrinant palankią vilkų apsaugos būklę.
Daugelis medžiotojų ekspertų atkreipia dėmesį, kad šio sprendimo seniai reikėjo, nes gyvenimas ir pas mus rodo, jog reikia gerai pagalvoti apie šiuo metu visuomenei rimtą grėsmę keliančios vilkų populiacijos ribojimą. Taip pat tikimasi, kad Europos Komisija panašų sprendimą priims dėl lūšių ir lokių.
Kaip tai paveiks situaciją Lietuvoje?
Kas bus toliau? Dabar valstybės narės turės nuspręsti, priimti ar atmesti Europos Komisijos siūlymą. Tada siūlymas bus pateiktas ES Berno konvencijos nuolatiniam komitetui. Atsižvelgiant į priimtus sprendimus bus galima pakeisti vilkų apsaugos statusą. Tai reiškia, kad kiekvienos šalies aplinkos ministras turės balsuoti – patikėkite, jau dabar gyvūnų teisių gynėjai ir antimedžiotojai organizuoja kampanijas, kad šis procesas būtų sustabdytas. Netrukus po Europos Komisijos pranešimo daugelis gyvūnų teisių organizacijų paskelbė informaciją, kad vilkams Europoje gresia pavojus dėl Briuselio sprendimų...
Dabar valstybės narės turės nuspręsti, priimti ar atmesti Europos Komisijos siūlymą. Tada siūlymas bus pateiktas ES Berno konvencijos nuolatiniam komitetui.
Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse šis sprendimas bendrai reikšmingos įtakos niekam neturės, nes jau dabar mūsų vilkų populiacijos įtrauktos į vadinamosios Buveinių direktyvos V priedą, o tai reiškia, kad šios rūšys yra tvarkomos, t. y. vilkus galima drąsiai įtraukti į medžiojamųjų gyvūnų sąrašą ir medžioti, įvykdžius kelias išankstines sąlygas. Visų pirma, rūšies būklė turi būti palanki, turi būti sezonas, limitas ir valstybė narė turi reguliariai pranešti Europos Komisijai apie tai, kas vyksta.
Kita vertus, tai labai svarbus Europos Komisijos žingsnis, leidžiantis tikėtis, kad pasikeitė (tiesa, priverstinai) jos bendra politika dėl ES stambiųjų plėšrūnų populiacijų. Atsižvelgiant į tai, kad Estijoje ir Latvijoje lokių populiacija auga, kas taip pat gali nutikti ir Lietuvoje, būtų puiku, jei galiotų sistema, kuri leistų pakankamai sparčiai pakeisti, pavyzdžiui, įvairių rūšių statusą ir tvarkymo galimybes, atsižvelgiant į esamą situaciją konkrečioje šalyje. Tai leistų tikėtis, kad ateityje prireikus bus galima, pavyzdžiui, Lietuvos ar Latvijos lokių populiacijas perkelti iš Buveinių direktyvos IV į V priedą (įtrauktos į IV priedą populiacijos negali būti medžiojamos).
Įdomu tai, kad dar prieš kokius dešimt metų kalbėdami apie vilkų medžioklę Lietuvoje daugelis šaukė, jog to neleidžia ES. Deja, dažnai ES naudojamasi kaip priežastimi priimant medžioklės draudimus. Šiuo atveju tai buvo tik populizmas, nes pagal ES reglamentus vilkus Lietuvoje medžioti galima. Iki šiol didžiausia vilkų žudike Europoje buvo pravardžiuojama Latvija. Dabar šį titulą gavo Lietuva su savo net 342 vilkų limitu.
Be to, šis Europos Komisijos žingsnis suteikia mums, medžiotojams, naujų argumentų diskusijose su antimedžiotojais. Jei jau pati Europos Komisija pripažįsta, kad vilkai gali kelti grėsmę, vadinasi, tai rimta.
*Tarptautinė gamtos apsaugos sąjunga (angl. International Union for Conservation and of Nature – IUCN) – 1964 m. įkurta organizacija, renkanti informaciją apie pasaulyje nykstančias rūšis ir pildanti Raudonąjį sąrašą
Linda Dombrovska / medzioklezurnalas.lt
123rf nuotr.