Finansavimo sunkumai: skolinimosi apimtys – 2016 metų lygyje

Dėl to pirmiausia nukenčia ūkininkų apyvartinės lėšos. Nors šalies ekonomika augo ne vienus metus, žemės ūkio sektoriui išduotų paskolų apimtys išlieka 2016 metų lygyje. Tai signalizuoja apie dvi pagrindines problemas – sunkumus gauti finansavimą ir neišnaudotas galimybes.

„Žemės ūkio finansavimo situacija labai panaši į smulkaus ir vidutinio verslo, kuris, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis, Lietuvoje susiduria su problemomis gauti reikalingų paskolų. Pernai Europos Komisijos kartu su ECB atliktos metinės įmonių apklausos dėl galimybių gauti finansavimą rezultatai rodo, kad 27 proc. smulkaus ir vidutinio verslo paraiškų buvo atmestos, tuo tarpu bendrai ES šalyse – tik 7 proc. Tokia situacija susiklostė dėl finansų sistemos koncentracijos ir nepakankamos konkurencijos. Ūkininkams sunkiau gauti finansavimą, kadangi per kelerius metus aštrios pajamų ir išlaidų žirklės apkarpė santaupas ir paveikė apyvartinius pinigų srautas“, – komentuoja specializuoto banko smulkiam ir vidutiniam verslui „Finora Bank“ vyr. analitikas Vaidotas Šumskis.

Pajamų ir išlaidų žirklės atsirado dėl drastiškai augusių dujų kainų ir karo Ukrainoje. V. Šumskis atkreipia dėmesį, kad nors javų ir trąšų kainų pikas jau praėjęs, tačiau pajamų ir išlaidų atotrūkis vis tiek išlieka. Dėl to pirmiausia nukenčia ūkininkų apyvartinės lėšos. Be to, rinkų duomenys rodo, kad kainų svyravimai gali būti labai netikėti. Tad apyvartinių lėšų stygius daugeliui ūkininkų išlieka svarbi problema, nepriklausomai nuo ekonominių sąlygų.

Atsargus optimizmas dėl kainų

Žemės ūkio sektorių veikia daug veiksnių. Ir nors statistika rodo, kad sektoriaus pajamos ir pelnas auga, tačiau ūkininkų kasdienybė nuo 2021 metų vidurio buvo gana sudėtinga.

„Augant dujų kainai, ženkliai augo azotinių trąšų kainos. Ilgą laiką trąšu tona kainavo panašiai kaip tona kviečių. Po kainų šuolio trąšų tonos kaina priartėjo prie rapsų – padidėjo beveik dvigubai. Grūdų kainos taip pat augo, tačiau jos trąšų brangimo neatsvėrė, todėl susiformavo pajamų ir išlaidų žirklės“, – sako V. Šumskis.

Neapibrėžtumas iki galo neišsisklaido ir dėl geopolitinės įtampos, tad vyrauja atsargus optimizmas dėl ateities. „Per praėjusius metus gamtinės dujos atpigo 65 procentais, elektra –  59 procentais. Jei kariniai konfliktai Artimuosiuose Rytuose neįsismarkaus ir nekils gamtos kataklizmų, energijos kainos neturėtų reikšmingai didėti. Tad trąšų kainos turėtų likti panašiame lygyje ar net šiek tiek mažėti. Produkcijos kainų kaita daugiausia priklausys nuo gamtos sąlygų ir geopolitikos. Jei nebus perprodukcijos pasaulinėse javų rinkose, galima tikėtis, kad situacija turėtų grįžti į vėžes iki trąšų kainų piko“, – prognozuoja „Finora Bank“ vyr. analitikas.

Didesnis greitis ir lankstumas

Kol artimoje ateityje – tik atsargus optimizmas, žemės ūkio sektorius ir toliau išlieka priklausomas nuo greitai besikeičiančių rinkos sąlygų. Dėl to ūkininkams ypatingai svarbu, kad bankai  greičiau priimtų sprendimus dėl finansavimo, įsigilintų į konkrečią situaciją, turėtų šio sektoriaus patirties.

„Su orų sąlygomis nepakovosi, derėtis su valdžia prireikia laiko, tad finansavimas – pagrindinis įrankis kovoti su neapibrėžtumu. Praėjęs laikotarpis neleido sukaupti daug finansinių atsargų, kainų atotrūkis vis dar išlieka, o žemės ūkio sektoriuje, kaip žinome, nuimti derlių galima tik pirmiausia išleidus pinigų trąšoms. Taip atsiranda nuolatinė ir rizikinga apyvartinių lėšų problema. Didelė finansų įstaigų koncentracija lemia, kad tik dalis ūkininkų (dažniau stambesni arba atitinkantys specifinius kriterijus) gauna finansavimą. Tuo metu kiti sulaukia neigiamo atsakymo arba jiems siūlomos labai nepalankios sąlygos. Rekomenduojame ūkininkams per greitai nenuleisti rankų – susisiekti su daugiau bankų, dažniau bendrauti su specializuotais, į smulkų ir vidutinį verslą nukreiptais bankais, kurie yra lankstesni ir labiau orientuoti į individualius klientų poreikius“, – pataria „Finora Bank“ vyr. analitikas.

„Finora Bank“ darbo modelis – būti greitesniems ir lankstesniems. „Bankas siūlo platų finansinių paslaugų pasirinkimą. Daugiau kaip 90 proc. mūsų klientų – smulkus ir vidutinis verslas bei ūkininkai, todėl gerai išmanome šios veiklos specifiką. Dirbame su Žemės ūkio paskolų garantijų fondų, „Invega“ ir kitomis garantijų programomis, o tai leidžia klientams pasiūlyti į konkrečius poreikius orientuotus finansinius sprendimus“, – apibendrina banko atstovas.

Partnerio turinys

123 rf nuotr.