Gausi ir turtinga
Kupiškio tautodailininkai nuo seno savo kūrybą patiki pristatyti Kupiškio etnografijos muziejaus specialistams. Čia netrūksta lankytojų ir žiūrovų iš savos bendruomenės ir keliaujančiųjų, poilsiaujančiųjų. Akių daug, vertinimų įvairiausių. Kam patinka, čia pat užsimezga pokalbiai, ryšys, draugystės. Kūryba visada yra skatinanti bendrystei. Kai kas iš sukurtų darbų, tikėtina, papildys Kupiškio tautodailininkų liaudies meno studijos „Židinys“ ekspozicijas, ten galima įsigyti autorinių darbų, tinkamų originalioms dovanoms. Tautodailininkų sąjungos Panevėžio bendrijos Kupiškio skyriaus pirmininkė Virginija Jurevičienė pasakoja išgirdusi mielus parodos įvertinimus – gausi, turtinga, kokybiški darbai.
Šiemetėje parodoje eksponuojami 17 tautodailininkų darbai ir 11 dar nepriklausančių bendruomenei kūrybos bičiulių, bet ketinančių į sąjungą įstoti. Taigi viltingas šis pavasaris. Tapyba, medžio drožiniai, keramika, akmens skulptūros, karpiniai, mezginiai, siuvinėjimai ir skiautiniai, šiaudiniai sodai, austos juostos, dekoratyvūs daiktai namų buičiai ir papuošimui, dar ir moterims originaliai bei šiltai apsirengti, – visko daug, spalvinga ir originalu. Kitas parodos savitumas nedažnas. Tai kūrybiniai pokštai, pajuokavimai, linksmi nukrypimai nuo rimtų temų.
Sugadinti varžtai
Gintas Vaitonis, kaip pats sako, kartais užsiima kalvyste, esąs primityvusis kalvis, bet dažniau repetuoja, koncertuoja, nes yra muzikantas, šokėjas, dainininkas, dalyvauja folkloro ir sportinių šokių kolektyvuose, tarmiškai pasakoja istorijas, jeigu reikia, veda renginius. Taigi viskam tikęs, bet ne visur laiku suspėja. Tada tenka prisiminti studentiškus laikus, kai per naktį reikėdavo egzaminui pasiruošti.
„Prispaudė mane – duok šitai parodai daugiau darbų, ne tik iškaltas saulutes. O kada bespėsiu? Na, paėmiau varžtą, veržlių, mažą kirvuką. Dar kai ko pridėjau, truputį pamojavau plaktuku, truputį ugnies. Ir tokie nerimti dalykėliai išėjo, pavadinau „Panelė mokytoja“ ir „Kiekvienai matarkai po varžtą“. Nuo žiūrovų fantazijos priklausys, ką jie čia įžvelgs. Vieniems panašu į šokėjų porą, kitiems piršlybos, dar kiti, nesakysiu garsiai, ką sako“, – apie savo kūrybos vizijas tarmiškai porino Gintas, pridurdamas, kad žmogui kenkia per daug rimtai gyventi, o kai linksmiau į viską žiūri, tada lengviau viskas sekasi, mažiau liūdesio ir visokių neramumų.
Akmentašys Vytautas Jasinskas, prie savo namų įkūręs akmeninių skulptūrų sodą, kurio pažiūrėti atvyksta ne tik pavieniai lankytojai, bet ir ekskursijos atkeliauja, taip pat sako mėgstantis linksmus dirbinius žmonėms parodyti. Neverta sureikšminti kūrybos, kūrėjo pastangų, to nepatiriantis žmogus nesupras. Geriau dalintis smagiomis emocijomis.
Šiemetei parodai V. Jasinskas pristatė du linksmus pudeliukus. Nedidelius, kad nešti sunkiai nereikėtų. Ir kad tiktų jo akmenų parkui, galės jie ten sargauti, nes rengia sodybos garaže mažų darbų galeriją. Jų prisikaupė gausybė, reikia padėjimui atskiros vietos. Akmentašį įkvepia gamta, mėgsta kurti įvairiausių gyvūnų, paukščių, vabalų, vabzdžių, roplių pavidalus. O pernai pabandė tapyti, dalyvavo dailės plenere. Taigi per žiemą pratino rankas prie kitokių judesių.
„Sunku tapyti, kitoks žvilgsnis reikalingas, smegenys visą laiką aktyvios, turi suprasti, kas vyksta“, – pasakojo kūrėjas apie naujas patirtis. Piešti jis visada mėgo, dar iš vaikystės, bet niekam nerodė. Dabar parodai pateikė 4 darbus. Ir nesusilaikė be išdaigų. Nutapė kūdikio portretą, bet nelabai išėjo rankytę nupiešti, toje vietoje žinduko dalį pridėjo. „Eksperimentuoju“, – paaiškino plačiai šypsodamasis.
Išgelbėtos malkos
Medžio drožėjas Romualdas Dobrickas daugelį metų žinomas ne tik kaip tradicinių nedidelių skulptūrų autorius, bet ir kaip Užgavėnių kaukių kūrėjas. Gal tos kaukės jau ir nebe taip vadintinos, nes visai nebaisios, labiau linksmos, draugiškos. Veidai dailūs, bruožai taisyklingi, akiniai ant nosies, santūrus šypsnys. Parodoje eksponuojama 10 tokių kaukių. Ir 6 tapybos darbai. Irgi naujas drožėjo kūrybinis posūkis.
„Turiu laiko, nebevažiuoju dirbti į užsienį, reikia save daugiau namuose įdarbinti. Atsinešu malkų pakurti krosniai, pažiūriu, kad visai tiks kokiai figūrėlei išdrožti ar šaukštą pasidaryti. Kartais paprašo žmonės, kad išdrožčiau mažyčių kaukių ar kiek didesnių, man patinka. O dabar pradėjo patikti ir tapyba, piešimas. Pamėginau pernai, įdomu. Peizažai, natiurmortai, sėdi sau žiemą namuose šiltai, švariai, nešiukšlini, ne taip, kaip būna su medžiu dirbant“, – naujų kūrybos erdvių privalumus vardijo drožėjas. Dar sakė turintis minčių išbandyti keramiką, senų laikų bičiulė keramikos meistrė Genia Vaičikauskienė organizuoja edukacijas, taigi patars ir pamokys. Kadaise jie ir tapytoja Renė Sriubiškienė buvo tarp tautodailės meistrų sambūrio pradininkų Kupiškyje. Kūryba žmones suveda į patvarias bendrystes ir draugiškas bendruomenes.
Kupiškio etnografijos muziejaus ir tautodailininkų liaudies meno studijos „Židinys“ nuotraukos
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.