Vietoj natūralios mėsos – išauginta laboratorijoje?

Reikalaujama viešumo

Sausio 24 d. Briuselyje įvykusioje ES Žemės ūkio ir žuvininkystės ministrų taryboje, aptariant žemės ūkio ateities klausimus, buvo pateikta iniciatyva dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) vaidmens saugant ūkiuose pagaminto kokybiško maisto gamybą, kur išsakytas didžiulis susirūpinimas dėl laboratorijose užauginto produkto, vadinamo dirbtine mėsa, galimų grėsmių. Tai inicijavo Austrijos, Prancūzijos ir Italijos delegacijos, palaikė čekai, kipriečiai, graikai, vengrai, liuksemburgiečiai, maltiečiai, lenkai, rumunai, slovakai ir ispanai. Sprendžiant iš šio dokumento, Lietuvos tarp jų nėra.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas ES taryboje kalbėjo apie Europos Komisijos (EK) iniciatyvą kuo anksčiau pradėti strateginį dialogą dėl Europos žemės ūkio ateities, sakė, kad ji turi įtraukti visus maisto grandinės dalyvius ir susijusias sritis. Tačiau neprisidėjo prie kitų ES šalių atstovų primygtinio raginimo pradėti išsamias ir plačias diskusijas su visuomenėmis dėl dirbtinės mėsos ir reikalauti nešališko mokslo pagrįstumo bei visapusiško vertinimo, kokios pasekmės lydėtų, leidus ja plačiai prekiauti Europoje.

„Ar be diskusijų norite pradėti propaguoti laboratorijose išaugintą mėsą? Ar jums svarbi gyvulininkystė? – sausį žemdirbių protesto metu Vilniuje scenoje žemės ūkio ministro klausė Mažeikių r. ūkininkas Audrius Vanagas. – Kiek žinau, iš pradžių tą raginimą palaikėte, bet vėliau atsitraukėte. Ar ministras nori laboratorinės mėsos?“

Tąkart prieš švilpiančią auditoriją K. Navickas nepaaiškino, kodėl neprisidėjo prie kitų šalių pateikto dokumento, tik užsiminė, kad tai ne vieno žmogaus sprendimas – tokios pozicijos esą yra derinamos.

Vėl buldozeris prieš žmones?

A. Vanagas akcentavo, kad dirbtinės mėsos gamyba pirmiausia kertasi su gyvulininkystės veikla ir reikalavimu išlaikyti daugiametes pievas. „Jeigu atveriame rinką tokiam naujam produktui, gyvulininkystės sektorius dar sparčiau trauksis ir daugiamečių pievų dar labiau nereikės. Įdomu tai, kad Lietuva lyg ir buvo pritarusi iniciatyvai, jog dėl laboratorinės mėsos būtų viešai diskutuojama ir derinama su visuomene, ar tikrai jai yra reikalingas toks maistas, bet vėliau kažkodėl atsitraukė ir nepalaikė austrų ir kitų šalių siūlymo. Nežinia, kodėl ministras taip nusprendė ir tokiu būdu sudarė galimybę priverstiniu būdu stumti dirbtinę mėsą į Lietuvą ir ES“, – „Ūkininko patarėjui“ kalbėjo vienas iš aktyviųjų žemdirbių protesto organizatorių.

Ūkininkas tvirtino, kad jis asmeniškai iš principo nėra nusiteikęs prieš naują produktą. Jeigu jo kam reikia, tegul būna, tačiau jo gamybos plėtrą turėtų lydėti viešos, išsamios ir objektyvios konsultacijos. „Tai turi būti suderinta su visuomene, gerai išanalizuota, ar mums to tikrai reikia. BŽŪP po 2027 m. keisis ir jeigu pokyčiai ves į laboratorinę mėsą ir tai vyks be visuomenės pritarimo ir komentarų, tada bus labai negerai. Čia nukreiptas tas pats buldozeris prieš žmones. Priverstinai diegti laboratorinę mėsą nėra tinkama kryptis“, – samprotavo ŪP pašnekovas.

Jis pabrėžė, kad, propaguojant laboratorijose išaugintą mėsą, iškyla daugybė klausimų, į kuriuos nėra atsakymų. „Tokios mėsos gamyba yra sudėtingas procesas. Tam reikia kamieninių ląstelių, kurias reikia paimti iš gyvo gyvūno. Vadinasi, gyvuliai bus auginami tam, kad būtų reikiamos medžiagos dirbtinei mėsai laboratorijoje gaminti. Kitas dalykas, kaip tai atsilieps vartotojo kišenei? Čia daug neaiškių dalykų, todėl negali vienas ministras ar valdininkas nuspręsti – būtinas bendras visuomenės sutarimas“, – įsitikinęs A. Vanagas.

Kodėl reikia dirbtinės mėsos?

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) vicepirmininkė Laura Mišeikienė, paklausta nuomonės apie dirbtinę mėsą, teigė apie tai neturinti išsamių ir objektyvių žinių, todėl, kaip asociacijos atstovė, nenorėtų švaistytis nepamatuotais žodžiais. Tačiau ji sutiko išsakyti asmeninį požiūrį. „Kaip ūkininkė ir mama tam nepritariu, bet tai nereiškia, kad esu prieš mokslą ir inovacijas. Yra daug problemų, kurias reikia spręsti mokslui, tokių sprendimų tikrai reikia, bet kaip mėsinių galvijų augintoja galiu pasakyti, kad toks ūkininkavimas saugo gamtą, biologinę įvairovę ir apskritai yra naudingas visai ekosistemai. Nežinau, kodėl reikėtų to atsisakyti ir pereiti prie dirbtinės mėsos“, – svarstė ŪP pašnekovė.

Ji išsakė mintį, kad pakanka diskusijų dėl tradiciniais būdais užaugintos mėsos, nes ekstensyviai ir dideliu intensyvumu išaugintų gyvulių mėsa nėra viena kitai lygios. O jeigu dar prekystaliai bus nukloti laboratorijose išauginta mėsa – vartotojams bus dar daugiau neaiškumų, o ūkininkams – neapibrėžtumo.

Po bado vėliava

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) lyderis Saulius Daniulis ŪP be užuolankų išliejo savo požiūrį apie dirbtinę mėsą ir kitas stulbinančias idėjas, kurios užkariamos žmonėms ant galvų. Jis akcentavo, kad italai jau priėmė įstatymą, kuriuo šioje šalyje draudžiama gaminti laboratorinę mėsą ir ja prekiauti. „Italai pirmieji taip sureagavo, nes Amerikos ir Singapūro korporacijos jau pradėjo gaminti laboratorinę mėsą. O mes, kaip visada, plaukiame pasroviui“, – apgailestavo ūkininkas.

Jis priminė, kad ES prieš kurį laiką leido kebabų mėsoje naudoti fosfatus, kurie mėsai suteikia drėgmės. „Tai čia toks mūsų požiūris į maistą. Buvo aiškinama, kad yra fosfatų norma, kuri nekenksminga sveikatai. Vadinasi, pas mus yra rekomenduojama „nuodų“ norma žmogui. Tai reiškia, kad jeigu tiek fosfatų suvartosi – iškart nenumirsi. Mes klausėme, kas bus, jeigu koks statybininkas tris kartus per dieną valgys kebabus iš šalia esančio kioskelio? Kas liks iš jo kepenų ir visos sveikatos, ar jis nepradės švytėti kaip fosforas? Bet ar tai kam įdomu? O dabar – „stumsime“ dirbtinę mėsą?“ – piktinosi S. Daniulis.

Ūkininkas stebėjosi, kad kylančią laboratorinės mėsos verslo bangą lydi teisinimai, jog pasauliui, esą, gresia badas. „Gąsdinama, kad gali ištikti badas, tik nutylima, kodėl tai gresia – ar dėl maisto stygiaus, ar dėl to, kad, pavyzdžiui, afrikiečiai jo neįperka? Štai grūdai atpigę, jų yra daug, bet Afrika neturi pinigų jų nupirkti. Po bado vėliava gaminama ir sintetinė mėsa. Ji tikrai skverbsis plačiai į rinką, ir kai kam, ypač amerikiečiams, nesvarbu, ką leisti gaminti. Pas juos galioja tokios saugos taisyklės – jeigu gaminami ne atviri nuodai, tai viskas leidžiama ir valgoma. Gali ir medį graužti, jeigu tik tau tai patinka. Amerikoje ir ES yra skirtingas požiūris į maistą. Todėl neabejoju, kad didžiosios korporacijos, kurios valdo milžiniškas pinigų sumas, gamins ir propaguos laboratorinę mėsą“, – konstatavo redakcijos pašnekovas.

„Plastmasinė“ mėsa ir „čipai“

VISAS STRAIPSNIS ČIA!

Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją

arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,

tel. +370 603 75 963

https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt

bei Perlo terminaluose.

Viršelyje Algimanto SNARSKIO piešinys

Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.