Sumaištis ir neaiškumas
VK vertino, ar ŽŪM valdymo ir atsakomybių sistema leidžia užtikrinti efektyvią veiklą ir rezultatus, ir atskleidė nemažai taisytinų dalykų. Vienas jų – ŽŪM bendradarbiavimas su socialiniais partneriais. Buvo audituota 2020–2022 m. veikla.
„Aktyvesnis ministerijos bendradarbiavimas su socialiniais partneriais, visapusiškesnis jų įtraukimas į politikos formavimo darbo grupes padėtų priimti sprendimus, labiau atitinkančius suinteresuotų šalių lūkesčius. Tokie sprendimai užtikrintų administracinės naštos mažinimą, o teisės aktų nereikėtų koreguoti po kelis kartus, įnešant sumaišties ir neaiškumo, kaip yra šiandien“, – po paskelbtos audito ataskaitos vasario pradžioje teigė valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.
„Kalbant apie VK ataskaitą, kurioje įvertintas ŽŪM darbas, galima būtų pasakyti, kad išvados atitinka 2021 m. spalio 6 d. Lietuvos žemės ūkio tarybos (LŽŪT) pareikšto nepasitikėjimo žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku turinį. Apie tai mes šnekame beveik trejus metus, tai tik įrodo, kad mūsų žemdirbių bendruomenė buvo teisi. Todėl mes esame ramūs ir keliame klausimą – kas prisiims atsakomybę? Jeigu ministras yra garbingas žmogus, tai po tokios ataskaitos turėtų atsistatydinti“, – Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) posėdyje, kur buvo pristatyti valstybinio audito rezultatai, teigė LŽŪT pirmininkas Ignas Hofmanas.
Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos (LŽŪBA) generalinis direktorius Jonas Sviderskis antrino, kad VK ataskaita žemdirbių absoliučiai nenustebino.
„Ji ir negalėjo būti kitokia, nes nuo pat šio ministro veiklos pradžios bendradarbiavimas su socialiniais partneriais iš esmės pasikeitė. Jeigu anksčiau mes visi susirinkdavome ir kolegialiai svarstydavome teisės aktų projektus, ieškodavome konsensuso ir tik tada teisės aktas būdavo paskelbiamas informacinėje sistemoje plačiau derinti, dabar iš principo to nebeliko. Teisės aktų projektai atsiduria sistemoje, mes teikiame pastabas, kurių dauguma atmetama. Tuo viskas ir pasibaigia, tik skambiai pasakoma, kad yra suderinta su socialiniais partneriais“, – KRK posėdyje aiškino LŽŪBA generalinis direktorius.
J. Sviderskis pastebėjo, kad žemdirbiams buvo metami priekaištai, jog jie neva nenori įgyvendinti žaliojo kurso reikalavimų, atsirado nauji socialiniai partneriai, kurie rūpinasi aplinkosauga. „Nesakau, kad to nereikia, bet atėjusi aplinkosauginė gvardija diktuoja žemės ūkio politiką. K. Navickas įeis į istoriją kaip žemės ūkio ministras, tris kartus sulaukęs žemdirbių reikalavimo atsistatydinti ir vis tiek likęs poste. Tai yra tokia žemdirbių reakcija į ministro veiklą, kurią pastebėjo ir VK. Bendradarbiavimo nebuvo ir dabar nėra. Po audito išvadų kol kas nėra jokių pokyčių ir netikiu, kad kažkas pasikeis. Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) antrasis keitimas irgi nebuvo derintas su socialiniais partneriais, kurie atstovauja žemės ūkio produkcijos gamintojams“, – konstatavo LŽŪBA generalinis direktorius.
Nepatinka nepatogūs klausimai
Europos Komisija (EK) pabrėžia, kad strateginio lygio sprendimai ir dokumentai žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje turi būti rengiami bendradarbiaujant valdžios atstovams ir ūkininkams. VK taip pat akcentuoja, kad strateginiai sprendimai būtų priimami bendradarbiaujant ir siekiant plataus sutarimo, plačiai konsultuojantis su socialiniais ir ekonominiais partneriais. Tačiau realybė kiek kitokia – valstybės audito ataskaitoje skelbiami žemdirbių asociacijų nurodyti trūkumai, kurių vienas itin iškalbingas – ŽŪM darbo grupės formuojamos tendencingai, į jas nekviečiami tie žmonės, kurie nagrinėja dokumentus ir gali užduoti nepatogių klausimų. Kitas trūkumas – į kai kurias darbo grupes per mažai kviečiama ir priimama ūkininkų atstovų, todėl daugelis probleminių dalykų lieka neišanalizuoti ir neišspręsti. Tokiu būdu ilgėja sąlygų derinimas.
VK pastebėjo, kad 2023 m. gruodžio mėn. iš viso veikė 42 įvairios darbo grupės, susijusios su politikos formavimu (15 darbo grupių, 1 kolegija, 11 komisijų, 9 komitetai, 6 tarybos), tačiau ŽŪM savo interneto svetainėje yra paviešinusi tik maždaug pusę jų – 22. Taip pat ŽŪM neviešina visų darbo grupių, susijusių su politikos formavimu, posėdžių protokolų ir žemės ūkio ministro patvirtintų įsakymų dėl darbo grupių sudarymo ir personalinės sudėties. „Neviešinant darbo grupių ir jų veiklos, konkrečiais klausimais suinteresuoti ūkininkai ar jų interesams atstovaujančios organizacijos, jei joms nėra pasiūloma dalyvauti, neturi galimybės kreiptis dėl dalyvavimo konkrečiose darbo grupėse ir išsakyti savo nuomonę, pasiūlyti efektyvesnius, praktika grįstus sprendimo būdus“, – padarė išvadą valstybės auditoriai.
ŽŪM ginasi, kad kai kurios darbo grupės skirtos tik vidiniams klausimams spręsti, teisės aktų juodraščiams rengti, o socialiniai partneriai įtraukiami į diskusijas kituose derinimo etapuose, kai šie projektai skelbiami Teisės aktų informacinėje sistemoje ir visi suinteresuoti asmenys per nustatytą laiką gali teikti pastabas. Tačiau, auditorių nuomone, socialiniai partneriai galėtų būti įtraukti teisėkūros proceso ankstesniame etape, to ir norėtų žemdirbiai. VK nurodė ir galimas darbo grupes, kuriose turėtų būti žemdirbių atstovai: dėl SP intervencinių priemonių tiesioginių išmokų įgyvendinimo taisyklių parengimo, dėl pasirengimo įgyvendinti SP intervencines priemones, dėl ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ investicijos „ŠESD absorbcinių pajėgumų didinimas“ įgyvendinimo.
„Išanalizavę ministerijos struktūrinių padalinių pateiktus kriterijus, pagal kuriuos parenkami socialiniai partneriai į darbo grupes, nustatėme, kad tiek atrankos kriterijai, tiek socialinių partnerių neįtraukimo į darbo grupės veiklą priežastys yra subjektyvios, priklauso nuo darbo grupės organizatoriaus“, – pabrėžė auditoriai.
Teisme pasiekė pergalę
Esminiai socialinių partnerių ir ŽŪM bendradarbiavimo pokyčiai įvyko 2021 m., kai žemdirbių interesams atstovaujančios organizacijos buvo priverstos tapti lobistais. ŽŪM motyvavo, kad to reikalauja naujasis Lobistinės veiklos įstatymas bei pačios ministerijos nustatytos bendradarbiavimo su socialiniais partneriais ir lobistais tvarka. Žemdirbių nuomone, taip norėta atitolinti tuos atstovus, kurie išmano reikalo esmę, nagrinėja dokumentus ir gali užduoti nepatogių klausimų.
Įdomų precedentą sukūrė Lietuvos ūkininkų sąjunga (LŪS), kuri pasiryžo bylinėtis dėl jai mesto šešėlio galimai neteisėtai užsiimant lobistine veikla. LŪS buvo išsiuntusi raštus žemės ūkio ir aplinkos ministrams dėl keičiamų mėšlo ir srutų tvarkymo reikalavimų. Dėl to ŽŪM kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją, kuri pripažino, kad LŪS, nebūdama įrašyta į lobistų sąrašą, vykdė neteisėtą lobistinę veiklą. LŪS nenuleido rankų ir teismo keliu pasiekė pergalę – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nusprendė, kad LŪS nėra lobistinė organizacija.
„Po tokio teismo sprendimo tapo lengviau įsisiūlyti dalyvauti darbo grupėse. Bet problema išliko, nes darbo grupės dėl daugelio klausimų tiesiog nėra formuojamos, tad ŽŪM politinei vadovybei tenka atsakomybė, kokiu būdu atsiranda politinė valia vienaip ar kitaip spręsti konkrečius žemės ūkio politikos klausimus. Socialiniai partneriai kažkokiu būdu parenkami pasisakyti tam tikru klausimu. Ministerijai stinga nuoseklumo organizuojant darbą, tad tokie ir audito rezultatai. Šiam ministrui pradėjus darbą ir neradus galimybės bendradarbiauti, atsirado tie nepasitikėjimo juo pareiškimai. Dabar galima būtų sakyti, kad esame priversti prisitaikyti prie esamos situacijos ir ieškoti būdų dirbti“, – apgailėtiną situaciją konstatavo LŪS pirmininkas Raimundas Juknevičius.
Atsirado dvi „mamos“
Galite prenumeruoti „Ūkininko patarėjo“ elektroninę leidinio versiją
arba popierinę: el. paštu: platinimas@up.lt,
tel. +370 603 75 963
https://ukininkopatarejas.lt//katalogas/popieriniu-leidiniu-prenumerata/, www.prenumerata.lt, www.prenumeruoti.lt, www.prenumeruok.lt
bei Perlo terminaluose.
Viršelis: Žemdirbių organizacijų atstovai įsitikinę, kad Kęstutis Navickas įeis į istoriją kaip žemės ūkio ministras, tris kartus sulaukęs žemdirbių reikalavimo atsistatydinti ir vis tiek likęs poste.
Visa informacija, esanti portale, yra UAB „Ūkininko patarėjas“ nuosavybė. Griežtai draudžiama ją kopijuoti, keisti, perpublikuoti ar kitaip naudotis komerciniais tikslais be Bendrovės leidimo.