Neapibrėžtumas išlieka nuolatinis ūkininkavimo bruožas

ES ūkininkai ir toliau susiduria su daugybe iššūkių dėl gamybos sąnaudų, kurios vis dar gerokai viršija iki COVID pandemijos buvusį lygį, nepaisant tam tikrų išlaidų mažėjimo tendencijos. ES trąšų gamyba atsigauna, tačiau importas tebėra didelis. Nuo metų pradžios Komisija ėmėsi įvairių trumpalaikių ir ilgalaikių priemonių, kad paremtų ES ūkininkus ir išspręstų jiems susirūpinimą keliančius klausimus, visų pirma susijusius su administracinės naštos mažinimu ir jų padėtimi maisto tiekimo grandinėje. Bendroji žemės ūkio politika (BŽŪP) taip pat ūkininkams suteikia nuspėjamą apsaugos sistemą ir palankią aplinką, kuri padės sektoriui pereiti prie didesnio tvarumo.

ES ūkininkų kainų indeksas, palyginti su 2022 m. lygiu, sumažėjo, tačiau šis sumažėjimas kol kas dar neatsispindi maisto produktų kainose. Nors ES vartotojų maisto kainų indeksas nuo 2023 m. kovo mėnesio stabilizavosi, palyginti su 2015 m. jis yra vidutiniškai 43 proc. didesnis. O kai kuriose ES šalyse šis padidėjimas buvo kur kas reikšmingesnis, pavyzdžiui, Lenkijoje (+65 proc.) ar Lietuvoje (+69 proc.).

Oro sąlygos iš esmės buvo geros daugumai žieminių kultūrų ir žolynų, tačiau kai kuriose šiaurės vakarinėse ES dalyse drėgmės sąlygos įvairuoja. Atsižvelgiant į ekstremalių meteorologinių reiškinių ir staigių pokyčių, pastebėtų praėjusiais metais, nenuspėjamumą, dabartinius signalus reikia vertinti atsargiai.

Pasėliai

Prognozuojama, kad 2024–2025 m. ES grūdų gamyba padidės iki maždaug 278,5 mln. tonų (+3 proc. per metus), visų pirma dėl geresnio derliaus. Drėgmės perteklius turėjo įtakos 2023–2024 m. javų derliui, ūkininkams kartais buvo sunku patekti į savo laukus pasėti vasarinius javus. Apskritai ES grūdų importas 2023/2024 m. (2023 m. liepos mėn.–2024 m. birželio mėn.) gali būti 17 proc. didesnis nei 5 metų vidurkis. Tačiau pagerėjusi Juodosios jūros koridoriaus logistika, į ES rinką įvežant mažiau Ukrainos grūdų, palengvina Ukrainos grūdų eksportą į pasaulines rinkas.

Sojų pupelių ir saulėgrąžų sėklų auginimo plotas ir derlius 2023–2024 m. didėja. 2024–2025 m. tikimasi didesnio aliejinių augalų sėklų ir baltymingų augalų derliaus, nes išplėsti sojos pupelių, pašarinių žirnių ir pupų pasėliai.

Cukraus gamyba ES atsigavo (15,6 mln. t), tačiau aukšta cukraus kaina iki šiol ribojo vartojimo atsigavimą.

Specializuotos kultūros

Po rekordiškai mažo pernykščio alyvuogių derliaus šiemet tikimasi, kad alyvuogių aliejaus gamyba šiek tiek atsigaus. Sumažėjusi pasiūla vis dar didina produkcijos kainas. Tai skatina vartotojus rinktis kitus aliejus ir riebalus arba sumažinti aliejų suvartojimą. 2023–2024 m. šio produkto suvartojimas ES gali būti istoriškai mažiausias.

Vyno gamyba Italijoje ir Ispanijoje 2023–2024 m. gerokai sumažėjo dėl nepalankių oro sąlygų. Vyno suvartojimas ES ir toliau mažėja, ir ne tik dėl mažesnės vartotojų perkamosios galios – jaunoji karta mieliau renkasi kitų rūšių alkoholinius gėrimus, pavyzdžiui, alų ar kokteilius.

Nepalankios oro sąlygos taip pat neigiamai paveikė ES obuolių ir apelsinų derlių. Numatoma, kad ES šviežių obuolių ir apelsinų eksportas smarkiai sumažės, o apelsinų importas augs. Tai darys didesnį spaudimą vietos gamintojams.

Pienas ir pieno produktai

Nepaisant nuolat mažėjančios melžiamų karvių bandos (-0,5 proc.), prognozuojama, kad 2024 m. pieno pasiūla ES išliks palyginti stabili (+0,4 proc.), dėl didėjančių primilžių (+0,9 proc.). ES šalių padėtis yra kontrastinga – jas skirtingai veikia orai ar vykstantys struktūriniai pokyčiai.

Sūrių gamyba ir eksportas išlieka dideli ir 2024 m. gali toliau augti. ES sviesto eksportas taip pat galėtų išlikti teigiamas, jei vidaus vartojimas būtų stabilus.

Mėsos produktai

Gyvulininkystės sektoriuje vyksta struktūriniai pokyčiai, kuriuos daugiausia lemia pasikeitęs vartotojų požiūris (nuo jautienos pereinant prie paukštienos) bei aplinkos apsaugos suvaržymai. ES jautienos suvartojimas vienam gyventojui 2023 m. sumažėjo iki 9,7 kg (–4,7 proc. per metus). 2024 m. vartojimas gali ir toliau mažėti 2,8 proc. ES jautienos gamyba galėtų toliau mažėti, o tai galėtų išlaikyti ES jautienos kainas.

ES kiaulienos gamyba patiria panašų nuosmukį – 2023 m. ji sumažėjo –6,6 proc., o 2024 m. sumažėjimas gali sulėtėti iki 0,4 proc.

Naminių paukščių, kaip pigesnio baltymų šaltinio, paklausa vis dar yra didelė. 2023 m. ES vartojimas vienam gyventojui padidėjo 3 proc., o 2024 m. gali padidėti dar 2 proc. Paukštienos importas taip pat tebėra didelis.

Pagal EK informaciją

123rf nuotr.