Italijos kariai siunčiami į šernų medžioklę – valdžia nusprendė rimtai kovoti su AKM

Neįprastai skambantį sprendimą siųsti karius medžioti šernus inicijavo Italijos premjerė Giorgia Meloni. Užmojai nemenki – per 5 metus siekiama sumažinti šernų populiaciją iki 80 proc. ir taip sustabdyti AKM plitimą kiaulių ūkiuose. Tam bus pasitelkti 177 kariai.

Prie tokio ryžtingo žingsnio prisidėjo ir Italijos prosciutto konsorciumo Parmoje vadovas, praėjusį mėnesį paraginęs nedelsiant imtis veiksmų, didinant medžiotojų skaičių ir įrengti spąstus šernams. Jį palaiko ir kiti prestižinės produkcijos gamintojai. Prekybos asociacijų teigimu, neeilinė priemonė padėtų sumažinti eksporto apribojimų riziką dėl kiaulių maro plitimo, kurio žala gali siekti 2,32 mlrd. eurų.

Planuojama, kad kariai dvylika mėnesių įgyvendins nepaprastojo komisaro priimtas priemones AKM plitimui stabdyti, rašo italų portalas „Ilsole24ore“. Ginkluotųjų pajėgų įsikišimą numato vienas iš ekstremalių situacijų reglamentų. Šiai „biologinio reguliavimo“ veiklai kariškiai, kaip teigiama reglamento projekte, galės naudoti „tą ginkluotės įrangą, kuria jie yra aprūpinti“.

Užduočiai įvykdyti potvarkyje numatyta skirti 5 mln. eurų 2024 m. ir dar 15 mln. eurų – 2025 m.

Braunasi net ir į miestus

Šernų platinamas AKM kelia rimtą pavojų pasaulyje pripažintai itališkos kiaulienos pramonei. Jos vertė, skaičiuojant nuo kiaulių augintojų iki produktų gamintojų, siekia apie 20 mlrd. eurų. Italija pastaraisiais metais užfiksavo daugybę AKM protrūkių – tiek šernų, tiek naminių kiaulių – įvairiose šalies dalyse, o tai padarė didelės žalos sektoriui, kuriame dirba 50 tūkst. žmonių.

Italų ūkininkams ir produktų gamintojams didelį susirūpinimą kelia tai, kad vos už kelių kilometrų nuo ūkio aptikus sergantį šerną, gali būti priimtas sprendimas išnaikinti tūkstančius visiškai sveikų kiaulių.

Praėjusį rugsėjį šiauriniame Lombardijos regione augintojams teko išpjauti apie 34 tūkst. naminių kiaulių, kad suvaldytų ligos plitimą. AKM tarp kiaulių ir šernų protrūkiai taip pat užregistruoti Lacijaus regione ir Romos apylinkėse. Portale „Apnews“ skelbiama, kad Italijos kiaulienos importą jau yra sustabdžiusi Kinija, Japonija, Taivanas ir Kuveitas, ne taip seniai tai padarė Kanada. Kaimyninė Šveicarija taip pat įvedė tam tikrus apribojimus.

Skaičiuojama, kad Italijoje klaidžioja nuo 1 iki 1,5 mln. šernų. Jie ne tik platina užkratą, bet ir niokoja žemės ūkio pasėlius. Be to, jie tapo tikra rykšte miestų ir miestelių gyventojams.

Šalies sveikatos ir žemės ūkio ministerijos uždraudė žvejoti, medžioti ir vaikštinėti Ligūrijos bei Pjemonto miškuose bei parkuose, kad užkirstų kelią viruso plitimui tarp gyvūnų. Draudimas įvestas ir trumų rinkėjams – vertingųjų grybų nebus galima rinkti dar kelis ateinančius mėnesius.

Šernai pastaruoju metu taip įsidrąsino, kad nevengia vaikštinėti net kai kuriuose Romos rajonuose. Jie prasibrauna pro tvoras, juosiančias miesto pakraščiuose esančius parkus, ir klaidžioja gatvėmis, knisdamos maisto šiukšles.

Sprendimas sulaukė ir kritikos

XIX a. pabaigoje Italijoje šernai buvo beveik išnykę, tačiau XX a. 6-ajame dešimtmetyje, kai buvo imtasi atkurti jų populiaciją, vaizdas iš esmės pasikeitė. Staigų šių laukinių gyvūnų pagausėjimą lėmė ir tai, kad buvo nustatytos griežtesnės medžioklės taisyklės.

Vis tik ne visi italai pritaria būtent kariuomenės pasitelkimui ir drastiškam gyvūnų naikinimui.

Tokią iniciatyvą iškart pasmerkė kelios aplinkosaugos organizacijos. „Legambiente“ biologinės įvairovės direktorius Stefano Raimondi dūrė pirštu į tai, kad šernai šiukšlėmis maitinasi todėl, kad mieste netinkamai tvarkomos atliekos. O pasirodę kariškiai miestiečiams tik sustiprins nesaugumo ir karo jausmą.

Sprendimui nepritarusios asociacijos „ENPA“, „Federazione pro natura“, „LAC“, „LAV“, „Legambiente“, „LIPU“, „LNDC animal protection“, „OIPA“ ir „WWF Italia“ pabrėžia, kad ginkluotųjų pajėgų panaudojimas šernams šaudyti yra ne tik pinigų švaistymas, bet ir parodo didžiulę politinę bei vadybinę nesėkmę, kritikuoja šalies žemės ūkio ministrą.

Pasirodo, Italija ne vienintelė Europos šalis, bandanti AKM problemą spręsti su kariuomenės pagalba. 2019 m. Prancūzija dislokavo savo karius prie sienos su Belgija, kad užkrėsti šernai nepatektų į jos teritoriją.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.