Ministras K. Navickas: „Muitai agresoriaus grūdams – tik pusė darbo“

Lietuva buvo viena iniciatorių stabdyti rusišką ir baltarusišką žemės ūkio produkciją. Kovo mėnesį Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Čekijos ministrai, atsakingi už žemės ūkį, oficialiai kreipėsi į Europos Komisiją (EK) ragindami apriboti rusiškų bei baltarusiškų grūdų importą.

Šiandien priėmus galutinį sprendimą, didesni tarifai grūdams įsigalios nuo šių metų liepos mėnesio. Neabejojama, kad tai sustabdys jų importą į ES.

Ministras K. Navickas atkreipia dėmesį, kad rusija ir baltarusija iki šiol pelnydavosi ne tik iš grūdų pardavimo ES rinkoje. 2023 m. ES narės iš rusijos importavo žemės ūkio ir maisto produktų už 2,7 mlrd. eurų - 2 proc. daugiau nei 2021 m. Grūdai sudaro maždaug pusę šios sumos. Todėl svarbu nesustoti pusiaukelėje.

Praėjusią savaitę Lietuva kartu su Čekija, Danija, Estija, Suomija, Latvija ir Švedija kreipėsi į EK ragindamos toliau plėsti ir griežtinti apribojimus rusiškai ir baltarusiškai produkcijai.

„Rusiška ir baltarusiška produkcija nesąžiningai konkuruoja su ES šalių ūkininkų produkcija. Tačiau dar svarbiau yra tai, kad ES rinkoje parduodama maisto produktus rusija uždirba milijardus, kuriais gali finansuoti savo sukeltą karą Ukrainoje“, – teigia K. Navickas.

Planuojama, kad įsigaliojus padidintiems muitams ES grūdų importas iš rusijos ir baltarusijos sumažės beveik 5 mln. tonų per metus. Šią paklausą užtikrins ES ūkininkai bei importas iš trečiųjų šalių, tarp jų iš Ukrainos.

Pasak K. Navicko, efektyviausiai veikia apribojimai visos ES mastu. Tačiau Lietuva ėmėsi ir savarankiškų veiksmų. Anksčiau priimtas sprendimas griežčiau tikrinti iš rusijos ir baltarusijos įvežamus grūdus. O vakar Vyriausybė pritarė Žemės ūkio ministerijos parengtam draudžiamų į Lietuvą įvežti rusiškos ir baltarusiškos kilmės produktų sąrašui, kuriame yra daugiau nei 2800 produktų.

Asociatyvi 123rf nuotr.