Kinija skelbia prekybos karą ES?

EK, atkreipusi dėmesį į elektromobilių „nesąžiningą subsidijavimą“ Kinijoje, kuri, jos teigimu, „kelia ekonominės žalos grėsmę“ ES elektromobilių gamintojams, priėmė sprendimą laikinai padidinti tarifus Kinijos gamintojams – 17,4 proc. pagrindinio rinkos „BYD“, 20 proc. „Geely“ ir 38,1 procento „SAIC“ automobiliams.

Pekinas perspėjo, kad tarifai „pažeis pačios Europos interesus“, ir pasmerkė bloko „protekcionizmą“. Buvo tik laiko klausimas, kada Azijos milžinė imsis atsakomųjų priemonių.

Jau šios savaitės pirmadienio rytą Kinijos Liaudies Respublikos prekybos ministerija informavo, kad gavo Kinijos gyvulių augintojų asociacijos oficialų prašymą atlikti antidempingo tyrimą dėl iš ES importuojamos kiaulienos ir jos subproduktų. Jo pagrindu bus renkama informacija apie įvežtinius ir panašius vidaus rinkos produktus, tiriamas ES eksporto poveikis šalies pramonei. Nustatytas dempingo tyrimo laikotarpis – nuo 2023 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d., o pramoninės žalos tyrimo laikotarpis – nuo ​​2020 m. sausio 1 d. iki 2023 m. gruodžio 31 d.

Beje, tai ne pirmas panašus tyrimas. Sausį kinų Prekybos ministerija paskelbė apie tyrimą dėl brendžio iš ES. Tada labiausiai nukentėjo Prancūzijos gamintojai.

Be to, praėjusią savaitę Kinijos valdžia pareiškė, kad „pasilieka teisę“ pateikti ieškinį Pasaulio prekybos organizacijai dėl planuojamų ES muitų.

Įdomu tai, kad keliomis savaitėmis anksčiau kiniškus elektromobilius apmuitinusi JAV kol kas atsakomųjų veiksmų nesulaukė.

Taikiklyje – kiaulienos produktai

Panašu, kad šįkart nusitaikyta į keturias didžiausias ES kiaulienos produktų eksportuotojas – Ispaniją, Olandiją, Daniją, Prancūziją. Be to, Kinijos valstybinis laikraštis „Global Times“ pranešė ir apie tai, kad renkama informacija apie tam tikrus pieno produktus iš ES, rašoma portale „Schweizerbauer“.

Prekybos ministerija nurodo, kad pirmiausia imasi žmonėms vartoti skirtų produktų ir kaip pavyzdžius nurodo šviežią ir šaldytą kiaulieną bei jos subproduktus. Kinijos muitinės duomenimis, praėjusiais metais šalis importavo kiaulienos už 23,2 mlrd. juanių (apie 2,98 mlrd. eurų). Remiantis Briuselio duomenimis, 2023 m. ES į Kiniją eksportavo produktų už maždaug 2,5 mlrd. eurų.

Į Kinijos veiksmus iškart sureagavo ir EK, tą pačią dieną pareiškusi, kad „labai atidžiai stebės procesą, derindama veiksmus su ES pramone ir mūsų valstybėmis narėmis“, – cituojama portale „France24“.

Ispanijos žemės ūkio ministras Luisas Planasas pirmadienį pareiškė, jog viliasi supratimo. „Ne kartą kartojau: prekybos karai nėra gerai, ypač žemės ūkio ir maisto produktų sektoriuje, nes galiausiai jie turi įtakos piliečių perkamumui ir galimybei rinktis“, – sakė ministras.

Regis, Pekinas nenusiteikęs taikytis į tuos ES produktus, kurių šaliai vis dar reikia, t. y. aukštos kokybės pramonines prekes, chemines medžiagas, medicinos technologijas ir kt. Bet be žemės ūkio, maisto ir gėrimų produktų, taip pat kiaulienos kinai išsiversti gali, be to, jų vidaus rinkos poreikius patenkina patys šalies gamintojai.

Apie pasekmes svarstyta ir anksčiau

Apie galimas Kinijos atsako pasekmes ES buvo aktyviai diskutuota dar prieš EK priimant sprendimą. Jau tada Pekinas siuntė signalus, kad taikiklyje gali atsidurti kiaulienos ir pieno produktų gamintojai.

„Kinijos rinka yra labai svarbi Europos kiaulienos sektoriui, – tada portalui „Politico“ sakė Belgijos mėsos biuro, eksportą koordinuojančios institucijos, vadovas Joris Coenenas. – Viena iš priežasčių yra Kinijos dydis: jos apimtis yra tokia didelė, kad niekas negali to ignoruoti.“

Jis atkreipė dėmesį ir į tai, kad šiai šaliai Bendrijos valstybės gali parduoti didelius kiekius šalutinių produktų, kurie vidaus rinkoje nėra populiarūs. Europiečiai nelinkę valgyti kiaulių snukių, ausų ir uodegų, bet Kinijoje šie produktai, sudarantys penktadalį skerdenos svorio, pasak J. Coeneno, gali būti parduodami brangiau nei kumpiai ir nugarinės.

Tarptautinės maisto produktų rinkos stebėtojai jau ir anksčiau yra akcentavę, kad ES iš pelningos kinų rinkos stumia pigesnė Brazilijos ir JAV mėsos produkcija.

Kiaulienos eksportas į Kiniją 2020 m. viršijo 7 mlrd. eurų, kai dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) epidemijos šalis buvo išnaikinusi ketvirtadalis savo bandų, rašo „Politico“. Tačiau pernai sumažėjo iki mažiau nei 3 mlrd. eurų, kai kiaulių populiacijos atsigavo ir žmonės valgė mažiau mėsos, siekdami taupyti. EK skaičiavimais, dėl nekonkurencingų ES kiaulienos kainų šis skaičius šiemet vėl sumažės.

Vis tik skaičiuojama, kad tik dešimtadalis europietiškos kiaulienos išvežama iš bloko, iš jų mažiau nei pusė – į Kiniją.

Pieno produktų padėtis geresnė. Kurį laiką pagyvėjęs ES eksportas vėliau augo vangiai. Pasak Europos pieno gamintojų asociacijos prekybos ir ekonomikos direktoriaus Laurenso van Delfto, pastaraisiais metais Kinijos „svarba kiekio prasme sumažėjo“, ypač pieno produktų, ji perka tik 0,6 proc. ES sviesto ir 0,3 proc. sūrio produkcijos.

Didžiausia ES žemės ūkio ir maisto produktų siuntų į Kiniją kategorija yra perdirbti grūdai (miltai ir krakmolas), o neperdirbti grūdai (kviečiai ir kukurūzai) yra ketvirtoje vietoje. Pernai šios prekės kartu sudarė daugiau kaip 4 mlrd. eurų, t. y. ketvirtadalį viso eksporto.

ŪP portalo informacija

Asociatyvi 123rf nuotr.