Ukrainai atsidaro prekybos keliai Juodojoje jūroje

Šių gyvybiškai svarbių prekybos maršrutų atkūrimas tapo įmanomas po lemiamos Ukrainos pergalės prieš agresoriaus Juodosios jūros laivyną, rašo portalas „Eastfruit“. Pastaruoju metu buvo sunaikinta daug priešo laivų, įskaitant povandeninį. Vis tik kol kas eina kalba apie ukrainietiškų vaisių gabenimą. Šalies obuolių eksportuotojai jau gauna pasiūlymų dėl jų eksporto konteineriais.

Beje, apie tai, kad Vokietijos tarptautinė laivybos ir konteinerių pervežimo įmonė „Hapag-Lloyd AG“ siūlys konteinerių pervežimo paslaugas į Ukrainos jūrų uostus, gegužės pabaigoje jau rašė ukrainiečių žiniasklaida. Tada ėjo kalba apie konteinerių gabenimą tarp Ukrainos ir Rumunijos uostų, iš Černomorsko (Ukraina) į Konstancą (Rumunija). Taip pat kalbėta, kad šį mėnesį atsivers keliai ir tarp Ukrainos bei Turkijos.

Pasak portalo „Maritime“, balandį per Ukrainos jūrų uostus buvo pervežta daugiau kaip 9,9 mln. t krovinių, iš jų 7,7 mln. t – jūrų koridoriumi, likusi dalis – Dunojumi. Tai buvo beveik dvigubai daugiau nei 2023 m.

Anksčiau uostai kasmet perkraudavo daugiau kaip 100 mln. t krovinių. Per pirmuosius keturis 2024 m. mėnesius uostai iš viso perkrovė 37,7 mln. t, palyginti su 22 mln. t pernai. Jeigu toks tempas išsilaikys, skaičiuojama, kad per visus 2024 m. krovinių apimtis gerokai viršys 100 mln. t ribą.

Bendradarbiaudama su Ukrainos operatoriumi „Iteris“, „Maersk“ naudoja daugiau nei 1 100 TEU talpos laivą, kad sujungtų Čornomorsko uostą su Konstanca Rumunijoje.

Odesoje įsikūrusios konsultacinės įmonės „Informall BG“ atstovas Daniilas Melnychenkas teigė, kad artimiausiais mėnesiais paslaugos apimtis greičiausiai padvigubės, nes dalyvaus daugiau laivybos linijų ir bus pridėta papildomų laivų. Tai galėtų palengvinti tiesioginį krovinių gabenimą iš Turkijos ir Egipto į Ukrainą, aplenkiant Rumuniją.

Birželį laivybos kompanija „MSC Mediterranean Shipping“ taip pat turėtų atnaujinti tiekimo paslaugas tarp Odesos ir Tekirdago (Turkija) uostų.

Yra ir kliūčių

Nors tikimasi Ukrainai palankių perspektyvų, pastebima ir tai, kad eksportuotojai kol kas atsargiai pasirašo sutartis. Didžiausią susirūpinimą kelia su gabenimu susijusios išlaidos. Be standartinių frachto mokesčių transporto priemonės savininkui už krovinių vežimą arba naudojimąsi jo transporto priemone, eksportuotojai skaičiuoja ir konteinerių pristatymo į uostą išlaidas. Tad atsižvelgiant į padidėjusią karinę riziką ir draudimo išlaidas, finansinė našta yra didelė, pastebi „Eastfruit“ analitikai.

Pasak jų, šiuo metu Rumunijos uosto infrastruktūra palankiau naudojama ukrainietiškų obuolių eksportui ir stebisi, kad šis maršrutas yra ekonomiškai naudingesnis nei tiesioginis gabenimas per naujai atidarytus Ukrainos Juodosios jūros uostus.

„Hapag-Lloyd Ukraine“ vadovas Valerijus Leonovas portalui „CFTS“ anksčiau yra teigęs, kad perspektyva visiškai atnaujinti konteinerių linijos veiklą išlieka abejotina dėl kelių veiksnių. „Pirma, yra pati karinė rizika. Pavyzdys, kaip konteinerių vežėjai reaguoja į tokias rizikas, matyti sprendimuose dėl Raudonosios jūros. Reikėtų atsižvelgti ir į ribotą krovinių kiekį Juodojoje jūroje bei ypač nenuspėjamą Ukrainos krovinių paklausą“, – sakė jis. Tuo tarpu dabartinis krovinių kiekis netrukdomai pasiekia Konstancos uostą Rumunijoje ir Lenkijos uostus.

Vis dėlto eksportuotojai ir obuolių augintojai tikisi, kad artimiausiais mėnesiais, didėjant vežimo apimtims, tarifai kituose uostuose mažės.

Užsienio ekspertams dar kyla abejonių dėl būsimo vaisių derliaus ir perspėja, kad 2024–2025 m. obuolių eksporto sezonas gali susidurti su galimais iššūkiais. Dėl nepalankių oro sąlygų šį pavasarį daugelyje Ukrainos regionų pramoniniai sodai patyrė nemenkų nuostolių. Krušos padaryta žala buvo didesnė nei įprastai ir tai gali turėti įtakos bendram eksportui skirtų obuolių kiekiui.

ŪP portalo informacija

„Maersk" svetainės nuotr.