„Smidrų festivalis“ – dar ne festivalis, bet jau gražus daigelis

Smidrų festivalio organizatorė Genovaitė Sakalauskienė su žemės ūkio ministre Virginija Baltraitiene.

Jau prieš trejus metus į Vilniaus Tymo turgelį atsivežus pirmojo derliaus smidrų, Genovaitei Sakalauskienei pradėjo suktis mintis, kad valgytojams reikėtų surengti šventę, skirtą prabangiai pavasarinei daržovei populiarinti. Praėjusį šeštadienį ilgai puoselėta idėja buvo įgyvendinta.

Lėtasis turgus Tymo turgelis turi savo veidą. Čia prekiaujama daugiausia ekologiškais produktais. Dukart per savaitę, ketvirtadieniais ir šeštadieniais, veikianti prekyvietė užsiaugino savo vartotojų ratą. Tai žmonės, kuriems ypač svarbi produktų kokybė. Gausu jaunų šeimų su vaikais. Šeštadieninį nuspręsta pavadinti lėtuoju turgumi. Tai pusdienis, kai žmonės po darbo savaitės gali daugiau laiko praleisti bendraudami. Vartotojui įdomu susipažinti su augintoju, šį bei tą sužinoti apie siūlomas gėrybes. Jų auginimas – lėtas, rūpestingas darbas. Šį kartą lėtajame turguje viskas sukosi aplink smidrus – maistinį ir vaistinį augalą, kuris Vakarų Europoje kaip vertinga delikatesinė daržovė auginama jau kelis šimtmečius.

Jaunojo ūkininko Simono Klimavičiaus ūkyje smidrų ūgliai dera 60 arų plote.

Augintojai Smidrų festivalį aplankė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, buvo galima susipažinti su ūkininkais, siūlančiais šviežutėlius traškius ūglius. Reta proga vienoje vietoje jų tiek sutikti! Šventės organizatorei Ukmergės r. ūkininkei G. Sakalauskienei prekiauti nebuvo kada. Tačiau jos ūkyje, 40 a plote, užauginti ekologiški smidrų ūgliai dėžėse neužsigulėjo. Prie prekystalio talkino ūkininkų dukra Beata. Trečius metus smidrų derlius imamas ir Kauno r. Zitos Rimkienės ūkyje. Šviežių žalumyninių daržovių į turgų atvežė ūkininkės dukra Ieva. O prie pat Vilniaus, Pagiriuose, ūkininkaujantis Justinas Litvinavičius į šventę atsivežė pirmuosius penkis kilogramus. Aptikęs internete informaciją apie organizuojamus seminarus, susidomėjo, nuvyko į seminarą. Patiko. Vaikinas pasiryžęs plėsti veiklą. Pirmųjų metų produkciją iš Molėtų r. atvežė ir jaunasis ūkininkas Simonas Klimavičius. Pernai 60 arų plotą užsodinęs vaikinas per žiemą nesnaudė, padirbėjo ruošdamas dirvą. Vertingųjų ūglių derlių tiekia restoranams, parduotuvėms, prekiauja ūkininkų mobiliuosiuose turgeliuose. Jaunasis ūkininkas tiki smidrų auginimo perspektyva: „Žadu kitais metais taip pat sodinti. Jei pasiseks gauti paramą jaunajam ūkininkui įsikurti, plėsiu iki 4 ha. Vakar sulaukiau gerų naujienų, kad patekau į kitą vertinimo etapą. Už paramos lėšas pirkčiau tehnikos, įrangos, bet daugiausia jos reikia sodinukams įsigyti.“

Tymo turgelyje sukosi smidrų auginimo propaguotoja Aleksandro Stulginskio universisteto doc. Audronė Žebrauskienė.

Įkvėpėja Už prekystalių sukosi ir Aleksandro Stulginskio universiteto doc. Audronė Žebrauskienė su dukra Sigita. Jos į Tymo turgelį atsivežė bandomajame lauke, kuriame atliekami veislių bei technologijų bandymai, užaugintų ūglių. Čia pat ir išleistas leidinėlis – A. Žebrauskienės „Smidrų auginimas, laikymas ir perdirbimas“. Doc. A. Žebrauskienė yra tas žmogus, kuris šių daržovių auginimu pastaraisiais metais sudomino daugelį smulkiųjų ūkininkų: „Aleksandro Stulginskio universitete ne vienus metus smidrus augino, tyrimus darė mano pirmtakė Liuda Kmitienė. Po truputėlį populiarinome, parašėme projektą. Jau penkeri metai, kai rimtai pradėjome dirbti su ūkininkais.“ Pasak mokslininkės, niša dar nėra prisotinta. Jaunimas drąsiau imasi auginti iki tol Lietuvoje nelabai tradicinę daržovę. Pernai penki ūkininkai susikooperavę iš Nyderlandų atsivežė daigų. Kas užsodino 20, kas 30 arų, kas pushektarį. 4–5 ūkininkai smidrų daigų pasodino ir šį pavasarį. Iš viso Lietuvoje smidrai užima apie 5 ha, tačiau ūkiuose jų ploteliai nedideli. Nors sodinamos mūsų sąlygoms parinktos veislės, iššalimo pavojus išlieka – ypač ten, kur lengva žemė, durpžemis. Šiemet daug kam nušalo ūgliai Radviliškio, Varėnos r., prie Vilniaus. Smidrų auginimą propaguojanti mokslininkė Tymo turgelyje skaitė paskaitą. Pasiklausyti buvo smalsu ir tiems, kurie tolimi nuo kaimo. Pasirodo, kad smidrai yra puikūs afrodiziakai, todėl išmintinga žmona savo vyrą turėtų palepinti smidrų patiekalais.

Ispaniško maisto studijos vaikinai ruošia tradicinį ispanų patiekalą paeliją.

Su kuo jie valgomi? Šį vėsų pavasarį smidrų ūgliai pradėti imti vėliau nei paprastai – balandžio paskutinėmis dienomis–gegužės pradžioje. Augimas nėra toks spartus kaip praėjusį pavasarį, tad ir kainos šiek tiek didesnės – 2,50 Eur už ūglių ryšelį. Ūkininkė G. Sakalauskienė įsitikinusi, kad švieži sultingi smidrai iš vietos ūkių turi būti šiek tiek brangesni už siūlomus prekybos centruose, atvežtus iš Peru ar kitos tolimos šalies, kurie buvo nuskinti prieš mėnesį ar dar anksčiau. Žaliųjų ūglių skonio ir prekinės savybės išlieka nepriekaištingos 8 val., o baltuosius būtina realizuoti per 4 valandas. Pasak doc. A. Žebrauskienės, tai brangi daržovė, ne kiekvienas gali sau leisti pirkti. Tačiau, kita vertus, ji yra ankstyviausia ir viena vertingiausių, o ūglių sezonas trumpas. Plintant informacijai apie smidrų vartojimo kultūrą, didės ir jų poreikis. Smidrai gardūs švieži – šiek tiek primena žaliųjų žirnelių skonį. Jie nėra kaloringi. Ūgliai taip pat verdami, troškinami, kepami, gali būti perdirbami – šaldomi, džiovinami, liofilizuojami. Kokių patiekalų galima pagaminti iš smidrų, Tymo turgelio lankytojams patarė Beata Nicholson, tradiciniu ispanišku patiekalu paelija (ryžiai, prisotinti smidrų skonio) vaišino ispaniško maisto studija.

Daugėjant informacijos apie smidrų, arba šparagų, vartojimo kultūrą, didės ir šių vertingų ankstyvųjų daržovių poreikis.

Pramogos Vilniečius užsibūti Tymo turgelyje masino ne tik galimybė įsigyti puikios kokybės produktų, išgirsti naudingos informacijos. Pirmą kartą surengto smidrų festivalio reikšmę pabrėžė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė. Šventės nuotaiką padėjo kurti saulėtas oras, gyva muzika, organizatorių sumanytos pramogos – milžiniško omleto kepimas, vaikams pasiūlytas piešimas ant asfalto.

Autorės nuotraukos

Irma DUBOVIČIENĖ „ŪP“ korespondentė

Peržiūrėti visą numerį galite ČIA.